Pasaulis sunerimęs dėl grėsmingai plintančio naujojo koronaviruso, kasdien nusinešančio po kelias dešimtis  gyvybių. Jau seniai nebesakome, kad žmogus yra gamtos šeimininkas. Vis dėlto milžiniškos jėgos dedamos tam, kad pažabotume gamtos natūralų vyksmą, pailgintume savo gyvenimą. Atsarginiai organai, genų inžinerija, kamieninės ląstelės – tik kelios medicinos sritys, į kurias  nukreipti milžiniški finansiniai, moksliniai ir technologiniai resursai. Geriausiu gydytojo pagalbininku tampa informacinės technologijos, dirbtinis intelektas. Ne mažiau lėšų skiriama kitoms mokslo sritims. O gamta, tarsi šaipydamasi iš mūsų pastangų, o gal keršydama, kad braunamės į nederamas teritorijas, vis pateškia vieną ar kitą pavojingų virusų bangą, sėjančią baimę, sumaištį, mirtis. Ar gali, žmogau, įveikti tuos mažyčius nematomus, nuolat mutuojančius virusus, kuriuos pats iš kažkur surenki, daugini, pats ir išplatini?

Statistika baugina
Ekspertai teigia, kad pačiose 2020-ųjų išvakarėse pasaulį šiurpinti pradėjęs ir iki šiol sparčiai plintantis koronavirusas dar tik įsibėgėja. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centras praneša, kad  nuo Uhane (Kinija) kilusio protrūkio pradžios iki šių metų vasario 17 d. iš viso laboratoriškai patvirtinti 71 333 naujojo koronaviruso sukeltos ligos atvejai. 1 775 asmenys mirė. 18 d. vakare mirusių jau buvo 1868.

Kinijoje užregistruoti 70 551 atvejai, virusas netruko išplisti į kitus administracinius rajonus ir kaimynines ar net gerokai nutolusias šalis, pasiekė kitus žemynus: Honkonge užfiksuoti 57 atvejai, Makao – 10, Singapūre – 75, Japonijoje – 59, Tailande – 34, Korėjos Respublikoje – 30, Malaizijoje – 22, Taivane – 20, Vietname – 16, Australijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose po 15, Jungtiniuose Arabų Emyratuose – 9, Kanadoje – 8, Indijoje ir Filipinuose po 3, Rusijoje – 2, Nepale, Šri Lankoje, Kambodžoje ir Egipte – po 1. Didžiulis viruso židinys (355 atvejai) užfiksuotas Japonijos kruiziniame laive. Tai reiškia, kad sustabdyti viruso plitimą nuolat keliaujančiame, migruojančiame, ekonominiais ir kultūriniais saitais apraizgytame pasaulyje labai sudėtinga.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro rizikos vertinimo duomenimis, naujojo koronaviruso infekcijos rizika Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse esanti maža. Vis dėlto vasario 17 d. duomenimis, ES šalyse yra registruoti 36 atvejai: 16 Vokietijoje, 12 Prancūzijoje, 3 Italijoje, 2 Ispanijoje, 1 Belgijoje, 1 Suomijoje ir 1 Švedijoje. Taip pat užregistruoti 9 atvejai Jungtinėje Karalystėje.

Mūsų šalyje kartkartėmis pasigirsta pavojaus signalas, bet, laimė, kol kas nė vienas įtarimą sukėlęs atvejis nepasitvirtino. Sakoma, baimės akys didelės, o kaip nebijosi, jei šios ligos požymiai beveik tokie pat kaip gripo ir be specialaus tyrimo negali žinoti ligos priežasties?

Sloga ir karščiavimas nereiškia koronaviruso
Vasario 18-osios rytą gautas Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje atlikto tyrimo dėl koronaviruso atsakymas rodo, kad į Kauno klinikinę ligoninę vasario 17 d. atvežtas asmuo koronavirusu neserga. Tai reiškia, kad užsikrėtusiųjų naujuoju virusu mūsų šalyje nėra.

„Perštinti gerklė, galvos skausmas, kaulų laužymas ir kiti gripą ar paprasčiausią peršalimą primenantys simptomai nereiškia, jog užsikrėtėte koronavirusu“, – tikina sveikatos apsaugos ministras A. Veryga. Šiuo metu didžiausia tikimybė yra susirgti sezoninio gripo infekcija, kuri pasireiškia karščiavimu ir kitais kvėpavimo infekcijai būdingais požymiais. Nereikėtų nerimauti, jei nebuvote Kinijoje ir neturėjote kontaktų su iš ten atvykusiais žmonėmis. Tokiais atvejais reikia kreiptis į šeimos gydytojus, o ne vykti į ligonines.

Tačiau jei į gripą panašūs simptomai pasireiškė keliaujant po Kiniją ar grįžus iš jos, ar per dvi savaites po kontakto su žmonėmis, neseniai buvusiais toje šalyje, galioja kita schema. „Tokiu atveju  nereikėtų pačiam vykti į gydymo įstaigą, o nedelsiant skambinti į Bendrąjį pagalbos centrą telefonu 112, pateikti susirgimo aplinkybes ir vykdyti medikų rekomendacijas“, – sako A. Šešelgis, ESOC koordinatorius.

Jau esame rašę, kad ir Šiaulių greitosios medicinos pagalbos medikai neretai susiduria su atvejais, kai žmonės, baimindamiesi šio viruso, kviečiasi dėl menkiausio sukarščiavimo, nors užsienyje nebuvo, jokių kontaktų su užsikrėtusiais neturėjo ir pagrindo įtarti naująjį koronavirusą nėra, jokių tyrimų atlikti ar imtis specialių priemonių nėra reikalo. Bet baimės šmėkla sklando...

Kamuoja čiaudulys ar kosulys? Užsidėk kaukę
Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad visos kvėpavimo takų ligos, tarp jų ir daugybę gyvybių pasiglemžęs koronavirusas COVID-19, plinta įprastu keliu – kosulio ar čiaudulio metu. Bristolio universiteto mokslininkų tyrimų duomenimis, vieno nusičiaudėjimo metu žmogus gali paskleisti iki 100 tūkst. įvairių bakterijų, taip užkratu pasidalydamas su aplinkiniais. Jei kalbėtume apie vieną ar kitą nusičiaudėjimą asmeninėje erdvėje, grėsmė gal ir nebūtų didelė. Tačiau dirbantys suaugusieji biure, o mūsų mažieji mokyklose ar darželiuose praleidžia nuo 25 iki 40 val. per savaitę. Erdve besidalijant su keliasdešimt žmonių viruso plitimo sunku išvengti.

„Dėvėti medicininę kaukę reikia, jei kosėjate ar čiaudėjate, karščiuojate, sunkiai kvėpuojate tam, kad apsaugotumėte sveikuosius. Jei šių simptomų neturite, dėvėti medicininės kaukės nereikia“, – rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija. Taip pat pabrėžiama, kad kaukės veiksmingos tik tuo atveju, kai jos taisyklingai naudojamos kartu su kitomis prevencinėmis priemonėmis (rankų plovimas, dezinfekavimas).

Prieš uždėdami kaukę, nusiplaukime rankas su vandeniu ir muilu arba dezinfekuokime su  alkoholiniu rankų antiseptiku; kauke uždenkime burną ir nosį, įsitikinkime, kad tarp veido ir kaukės nėra tarpų; venkime liesti kaukę rankomis. Pakeiskime ją, kai tik sudrėksta ir nenaudokime tos pačios kaukės antrą kartą. Nusiimdami kaukę nelieskite kaukės priekio ir nedelsdami išmeskite ją į uždarą šiukšliadėžę. Rankas dezinfekuokite arba nusiplaukite su vandeniu ir muilu.

Jei kosulys, čiaudulys užklupo netikėtai, patariama kosėti ar čiaudėti prisidengus vienkartine servetėle arba į sulenktos alkūnės vidinę pusę.

Žinoma, reikia vengti artimo sąlyčio su visais, kas kosi ar čiaudo, būtina laikytis saugaus maisto ruošimo (ypač naudojant termiškai neapdorotą mėsą, kiaušinius).

Ar galima šiuo metu keliauti į Kiniją?
Apie koronavirusą nemažai jau rašėme. Tiesioginių skrydžių iš Kinijos į Lietuvą nėra. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, viruso įvežimo  rizika yra vidutinė. Jeigu ES ar EEE šalyse nustatytiems įvežtiniams atvejams laiku bus taikomos griežtos infekcijų prevencijos ir kontrolės priemonės, plitimo tikimybė yra vertinama kaip žema. Remiantis šiuo metu turima informacija, Pasaulio sveikatos organizacija pataria netaikyti jokių kelionių ar prekybos apribojimų Kinijai, tačiau  Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija rekomenduoja laikinai nevykti į šią šalį. Ministerijos puslapyje pateiktas žemėlapis, kuriame raudonai pažymėta ir daugiau šalių, į kurias keliauti pavojinga.

Planuojantiems vykti į Kiniją rekomenduojama vengti lankytis turgavietėse, kuriose yra parduodama šviežia mėsa, žuvis ir kitos greitai gendančios prekės, ar kitose vietose, kuriose yra tvarkomi gyvi ar negyvi gyvūnai. Svarbu vengti kontakto su sergančiais asmenimis, ypač su tais, kuriems pasireiškė respiraciniai (kosulys, skrepliavimas ir t. t.) simptomai. Patariama laikytis tinkamos rankų bei maisto higienos, vengti sąlyčio su gyvūnais, jų išskyromis. Nors gripo vakcina neapsaugo nuo koronaviruso, dėl įsibėgėjusio gripo sezono keliautojams rekomenduojama pasiskiepyti nuo gripo likus ne mažiau nei 2 savaitėms iki kelionės.

Dabartiniai tyrimai neįrodo, kad  COVID-19 plinta per  naminius gyvūnus ar daiktus. Nereikėtų baimintis, kad užsikrėsime nuo iš Kinijos gauto siuntinio.

Daugiau informacijos dėl naujojo koronaviruso galima gauti Sveikatos apsaugos ministerijos svetainėje ar karštąja linija telefonu 8 618 79 984.  

Oro valymas
Net jei naudojatės kauke tinkamai, kasdien liečiate daugybę paviršių. Dažnai šie paviršiai, uždaros ir retai vėdinamos erdvės bei į higienos rizikos zoną patenkančios patalpos – tokios kaip rūkomieji, tualetai, laikomi įvairių ligų pirminiais židiniais.

„Šiose erdvėse tvyranti drėgmė – puiki terpė išsilaikyti virusams. Greifsvaldo mokslininkų teigimu, tokiose patalpose kai kurie virusai ant paviršių gali išlikti net iki 28 dienų, – rašoma „Lindström“ pranešime spaudai. – Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centrui  ieškant efektyvesnio būdo pašalinti bakterijas ir virusus iš  patalpų bandyta šalinti išmaniomis technologijomis. Valytuvai, kuriuose įmontuota LED lempa naudoja kelių lygių valymo sistemą – pradžioje išnaikina mikrobus, o vėliau keičia molekulinę oro struktūrą. Taip išnaikinama 99,9 proc. visų ore tvyrančių virusų ir bakterijų. Tarp patvirtintų virusų, kuriuos padeda pašalinti „AirCare“ oro valymo sistema – herpes virusas, hepatito A virusas, gripo virusas ir mus labiausiai gąsdinantis koronavirusas.“

Higienos stoką liudijančios ligos
Salmoneliozė, korona virusas ir gripas – tai užkrečiamos ligos, apie kurias pastarąją savaitę gyventojai  dažniausiai ieškojo informacijos Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro interneto svetainėje, kurioje galima rasti patikimą informaciją apie visas užkrečiamas ligas, jų profilaktiką, skiepus vaikams, suaugusiems, keliautojas ir t. t.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruoti 747 salmonelioze susirgę asmenys ir tai 49 atvejais mažiau nei užpernai. Šių metų sausį didesnio susirgimų salmonelioze skaičiaus neregistruota, lyginant su pernai metų tuo pačiu laikotarpiu (atitinkamai 27 ir 31 atvejai).Poslinkis į gera, bet...

Šiemet mūsų šalyje užregistruotas pirmas vidurių šiltinės atvejis. Manoma, kad ligonis šia retai Lietuvoje nustatoma liga užsikrėsti galėjo Indonezijoje. Šiltinė Lietuvoje registruojama labai retai, 2016 m. užregistruotas vienas atvejis, 2017 ir 2018 m. – po du atvejus. Visi buvo įvežti iš endeminių šalių.

Pasak ULAC gydytojos G. Zagrebnevienės, vidurių šiltinė, kurią sukelia bakterija Salmonella Typhi, paplitusi šilto klimato šalyse – Azijoje, Afrikoje, Lotynų Amerikoje. Pasaulyje kasmet registruojama apie 17 mln. vidurių šiltinės atvejų, apie 600 tūkst. asmenų miršta.

Gydytoja atkreipia dėmesį, kad vidurių šiltinės infekcijos šaltinis yra sergantis šia liga žmogus ar vidurių šiltinės bakterijų nešiotojas, kuris ligos simptomų neturi, tačiau su išmatomis sukėlėjus išskiria į aplinką. Užsikrečiama suvalgius užteršto bakterijos maisto, išgėrus užkrėsto vandens, per užterštas rankas ir aplinkos daiktus. Užsikrėtus ligos simptomai dažniausiai atsiranda po dviejų savaičių. Liga pasireiškia ilgai trunkančiu karščiavimu, stipriais galvos skausmais, bendru silpnumu, apetito stoka, vidurių užkietėjimu arba viduriavimu. Negydomiems ligoniams po kelių savaičių žarnyne gali atsirasti opos, dėl kurių gali kilti komplikacijų. Vidurių šiltinės sukėlėjai gali ilgai išbūti gyvybingi ant aplinkos daiktų, vandenyje, pasidauginti maiste, todėl užsikrėsti keliaujant šalyse, kur ši liga paplitusi, nėra sunku.

Kita bėda – kirmėlinės ligos, dažnai vadinamos nešvarių rankų ligomis. Per pirmą šių metų mėnesį askaridoze jau susirgo 21 asmuo ir tai beveik dvigubai daugiau palyginus su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu. Taip pat šių metų sausį užregistruoti kiti kirmėliniai susirgimai: 8 echinokokozės ir 4 toksokarozės atvejai (2019 m. atitinkamai 11 ir 5). Pasak Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro gydytojos epidemiologės A. Bartulienės, subrendę kirmėlių kiaušinėliai dirvožemyje gali ilgai išsilaikyti gyvybingi. O šiltėjant klimatui net žiemos metu kiaušinėliai puikiai gali išsilaikyti aplinkoje, todėl rizika užsikrėsti kirmėlinėmis ligomis padidėja ne tik šiltuoju metų laiku, bet ir žiemos laikotarpiu.

„Kirmėlių kiaušinėlius žudančiai veikia tiesioginiai saulės spinduliai, išdžiūvimas, žema temperatūra“, – pažymėjo gydytoja A. Bartulienė. Pasak jos, tiek askaridoze, tiek echinokokoze, tiek toksokaroze žmogus užsikrečia, kai subrendę kirmėlių kiaušinėliai per burną patenka į žmogaus organizmą. Kiaušinėlių daugiausiai randama dirvožemyje, tačiau jų gali būti vandenyje, ant daržovių, uogų, vaisių. Žmogus dažniausiai užsikrečia nuo nešvarių žemėtų rankų.

Askaridozės infekcijos šaltinis yra sergantis žmogus, su išmatomis išskiriantis kiaušinėlius. Echinokokozės, toksokarozės infekcijų šaltinis yra šunys, katės, laukiniai gyvūnai (lapės, vilkai, usūriniai šunys).

Net ir „vaikiškos“ ligos gali baigtis liūdnai
Nemažai rašyta apie tymų „sugrįžimą“, nustojus skiepytis nuo šios infekcijos. Panašiai gali nutikti su raudonuke, nes ja sunkiau serga suaugusieji nei vaikai, o nėščioms moterims ši liga sukelia ypač sunkias komplikacijas. Pasak ULAC imunoprofilaktikos skyriaus specialistės K. Žukauskaitės,  raudonukės virusas pasižymi stipriu apsigimimus sukeliančiu poveikiu, todėl moterų, nėštumo metu sirgusių raudonuke, naujagimiams labai dažnai pasireiškia įgimtos raudonukės sindromas.

Iš viso pernai Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse užregistruoti 389 susirgimai raudonuke, iš kurių daugiausia – trys ketvirtadaliai registruota Lenkijoje (292 atvejai), Vokietijoje – 57 atvejai, Italijoje – 22. Lenkijoje trečdalis susirgusiųjų raudonuke buvo 1–4 metų amžiaus vaikai,  beveik tiek pat (27 proc.) 5–9 metų amžiaus. 14 proc. susirgusiųjų buvo 30 m. ir vyresni asmenys. Laimė, mirties atvejų nuo raudonukės išvengta.

Veiksmingiausia prevencinė priemonė nuo raudonukės – skiepai. „Mūsų šalyje pernai raudonukės atvejų neregistruota. Lietuvoje nuo tymų, epideminio parotito, raudonukės skiepijami vaikai pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių: 15–16 mėnesių bei 6–7 metų amžiaus vaikai. Susirūpinti turėtų tie, kurie liko visai neskiepyti arba buvo paskiepyti tik viena vakcinos doze. Jei asmuo nežino savo skiepijimų būklės, jis gali atlikti kraujo tyrimą  ir įsitikinti, ar yra imlus raudonukei, – primena K. Žukauskaitė. –  Ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos tymų, epideminio parotito ir raudonukės vakcinos dozių.“

Pagrindinis skiepijimo nuo raudonukės tikslas – išvengti įgimtos raudonukės, t. y. sumažinti laukinių virusų cirkuliaciją tarp gyventojų ir taip apsaugoti nėščiąsias nuo užsikrėtimo.

Ar mokame plauti rankas?
Nepaisant visų išmaniųjų technologijų ir kaukių, ekspertų teigimu, niekas nepadės sustabdyti virusų ir kitokių infekcijų  plėtros labiau nei kokybiškas rankų plovimas. Natūralu, kad rankų higiena sunkiausiai įgyvendinama mokyklose ir darželiuose, tačiau mokyti ir nuolat skatinti vaikus plauti rankas – būtina.

Naudodami įvairius judesius, rankas su muilu turėtumėte plauti ne trumpiau kaip 20 sek.

Plaukite rankas po čiaudėjimo, kosulio ar nosies pūtimo.

Plaukite rankas po ir prieš valgio gamybos, pasinaudojus tualetu.

Po plovimo rankas nušluostykite popieriaus rankšluosčiais.