Praėję metai Šiaulių miesto valdžiai nebuvo itin sėkmingi. Atsakingiems už miesto valdymą teko priimti keletą ne itin lengvų sprendimų. Medžių kirtimo, Nakvynės namų ir Pabalių turgaus klausimai sulaukė didelio šiauliečių susidomėjimo, o tai reiškia ir ne ką mažesnio pasipriešinimo numatytiems valdžios planams.

Kova dėl medžių
2019 m. vasarą žiniasklaidos priemonėse vos ne kasdien mirgėjo antraštės apie Šiauliuose kilusią diskusiją dėl bulvaro liepų išsaugojimo. Pasirašius sutartį dėl Vilniaus gatvės rekonstrukcijos darbų, aktyvūs šiauliečiai stojo į kovą. Siekiant atkreipti praeivių dėmesį, pirmiausia ant medžių pakabinti plakatai su užrašais: „Gelbėkite! Mane kerta pačiame brandume“, „Paskutiniai medumi kvepiantys vakarai. Mėgaukitės“. Neilgai trukus internete išplito ir peticija, kuria reikalauta nutraukti brandžių, sveikų medžių naikinimą Šiaulių mieste.

Iniciatyvinės grupės „Saugokime Šiaulių medžius“ nariai bulvaro liepų išsaugojimo akcijos dalyvių vardu taip pat paskelbė rezoliuciją. Šiaulių miesto savivaldybės administracijai, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos nariams, Aplinkos ministerijai, Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Architektų rūmams adresuotoje rezoliucijoje išdėstytas prašymas nedelsiant imtis priemonių, kad būtų sustabdyti abejotino pagrįstumo ir teisėtumo veiksmai Šiaulių pėsčiųjų bulvaro želdynų atžvilgiu ir apginti viešąjį interesą.

Deja, šiauliečiai šią kovą pralaimėjo. Senosios bulvaro liepos vis tiek buvo nukirstos. Tiesa, į įvykio vietą suskubę miesto gyventojai ir iniciatyvinės grupės „Išsaugokime Šiaulių medžius“ nariai dar bandė sustabdyti už pėsčiųjų bulvaro rekonstrukciją atsakingos bendrovės darbuotojus, tačiau nesėkmingai.

Tokia baigtis visiškai nestebina. Miesto valdžia šiuo atžvilgiu turėjo aiškią poziciją ir net neketino jos keisti. Net pats miesto meras Artūras Visockas yra ne kartą viešai sakęs, kad medžių mieste ir taip yra per daug. Be to, anot jo, mes nesame tokie turtingi, kad galėtumėme stabdyti jau įgyvendinamus projektus.

Nesusipratimai dėl benamių
Merui daugiau garbės neatnešė ir svarstymai, kur perkelti Socialinių paslaugų centro Laikinojo apgyvendinimo tarnybą. Miesto gyventojų pasipriešinimą sukėlė jau pirmasis siūlymas benamiams leisti apsigyventi Šiaulių universitetui patikėjimo teise priklausančiame pastate Dubijos g. 1A.

„Universiteto bendrabutis – optimaliausias variantas visomis prasmėmis: pinigine, pritaikymo. Tai vienas pigiausių variantų“, – taip tuomet kalbėjo miesto valdžia. Tik vėliau, sulaukus gyventojų nepritarimo, valdantiesiems teko griebtis kito šiaudo ir benamiams ieškoti tinkamesnės vietos.

Neilgai trukus pasigirdo siūlymas Nakvynės namus perkelti į Tiesos g. 3. Vietos bendruomenei toks sumanymas nepatiko. Jie taip pat bandė aktyviai pasipriešinti – pasirašė peticiją ir net surengė piketą. Tik tai nepadėjo pasiekti laukto rezultato. Miesto valdžia gyventojams pažadėjo į šioje gatvėje esančias patalpas perkelti tik laikinojo apgyvendinimo paslaugas. Taip pat sakė ieškosiantys sprendinių, kaip užtikrinti didesnį saugumą toje teritorijoje: įrengti, kur nėra, ir atnaujinti esamą apšvietimą, sutvarkyti gatves ir šaligatvius, įrengti vaizdo kamerų ir kitaip daugiau dėmesio skirti rajono infrastruktūrai pagerinti. Vietos gyventojus tokie pažadai nuvylė. Jų nuomone, ten jau seniai reikėjo viską sutvarkyti, nekeliant jokių papildomų sąlygų.

Ne ką lengviau miesto valdžiai sekėsi surasti vietą, kur benamiams galėtų būti teikiama vienos nakties paslauga. Politikai buvo priėmę sprendimą už 58 tūkstančius eurų nupirkti seną nebenaudojamą UAB „Busturas“ gamybinį pastatą Šarūno g. 2 ir įrengti jame nakvynės vietą asocialiems benamiams.

Tą kartą kalbėta, jog tai būtų pati saugiausia vieta, kokią mieste tik galima rasti. Tik tokio sprendimo įgyvendinimas būtų pareikalavęs apie 1 mln. eurų. Būtent tiek lėšų iš miesto biudžeto planuota skirti pastato rekonstrukcijai ir šalia esančios Purienų gatvės pratęsimui.

Nespėjus šio plano įgyvendinti, Savivaldybės administracija pateikė naują idėją. Gruodžio 12 dieną vyksiančiame Tarybos posėdyje Savivaldybės administracija pasiūlė panaikinti sprendimą dėl Šarūno g. 2, nes benamių nakvynei numatė kitą pastatą, esantį Kauno g. 6.

Pasklidus šiai žiniai sunerimo kai kurie Kauno gatvėje gyvenantys šiauliečiai. Jų nuomone, sutaupyti gan nedideli pinigai negali tapti svarbiau už Kauno g. ir šio rajono gyventojų nuomonę. Tėvai, išleisdami vaikus į mokyklas, neturi bijoti dėl jų saugumo, o privačios įmonės neturi bijoti dėl paliekamų automobilių ir kito turto saugumo. Deja, bet į jų nuomonę eilinį kartą nebuvo atsižvelgta.

Susirūpinimas dėl darbo vietų
Ne ką mažiau strėlių miesto valdžiai teko atlaikyti pradėjus kalbėti apie Šiaulių miesto Pabalių turgaus akcijų privatizavimą. Tuomet prekybininkai kalbėjo, kad Pabalių turgus yra ne tik prekiautojų ir jų šeimos narių verslas, bet ir labai svarbus užsieniečių traukos centras. Be to, turgus yra gelbėjimosi ratas daugeliui šalia įsikūrusių įmonių. Dingus turgui, dingtų ir jos, taip pat būtų užkirstas kelias verslo startui. Keltas klausimas, kur turėtų persikelti sendaikčiais, autodetalėmis, padangomis, įrankiais prekiaujantys asmenys. Akcentuota, kad dėl to dalis smulkiųjų verslininkų gali iš viso nutraukti savo veiklą ir emigruoti. Deja, bet tokie argumentai Tarybos narių nepaveikė. Didžioji dalis jų pasisakė už Pabalių turgaus akcijų pardavimą.

Pasipiktinę tokiais sprendimais, Pabalių turgaus prekeiviai, Lieporių bendruomenė, medžių gynėjai ir kiti palaikantys šiauliečiai suorganizavo mitingą ir stojo prieš miesto valdžią. Mitingo metu politikai buvo kaltinami už tai, kad steigia Nakvynės namus tarp daugiabučių ir švietimo įstaigų, už darbo vietų naikinimą, sveikų liepų kirtimą. Ypač daug kritikos tuomet sulaukė miesto meras, kuris, beje, tą kartą nepanoro susitikti su šiauliečiais ir išsakyti savo pozicijos.

Vis dėlto tuomet šiauliečiai dar nebuvo praradę vilties, kad Tarybai ėmus svarstyti klausimą dėl Pabalių turgaus akcijų išbraukimo iš privatizuojamų įmonių sąrašo, pavyks išsaugoti 500 darbo vietų. Gaila, bet taip neatsitiko. Taryba dar kartą įrodė, kad miesto gyventojų nuomonė jiems nerūpi.

Bandymas realibituotis
Tiesa, po visų šių įvykių, vietos valdžia dar bandė realibituotis prieš miestiečius. Savivaldybės internetinėje svetainėje buvo paskelbta visuomenės apklausa apie miesto valdžios darbą. „Dabartinės Tarybos kadencijos pabaiga tik 2023 metų pavasarį. Dabar privalome visi dirbti šiauliečių labui. Norėtumėme atsiklausti šiauliečių nuomonės. Nuoširdžiai kviečiu visus aktyviai dalyvauti sociologinėje apklausoje. (...) Mums šiauliečių nuomonė labai svarbi“, – apklausos pradžioje cituojamas A. Visockas.

Žmonių klausta, į kokių problemų ir konkrečių uždavinių sprendimą miesto valdžia turėtų susitelkti per likusį kadencijos laiką, kas valdžios veikloje kelia nepasitenkinimą, abejones, už ką norėtų pagirti vietos valdžią, kokias mato neišnaudotas miesto galimybes, gal turi konkrečių įžvalgų ir idėjų, kaip tvarkytis mieste geriau.

Tik panašu, kad tokia apklausa miesto gyventojų požiūrio nepakeitė. Kai kurie jų vis dar įsitikinę, kad mieste ignoruojama bet kokia žmonių nuomonė. Kiek tame tiesos, spręsti mums patiems, tačiau akivaizdu, kad mieste praėjusiais metais viskas nevyko taip tobulai, kaip miesto valdžia stengėsi įpiršti.

Šiauliečiai pasisakė prieš valdžios veiksmus.
Autorės nuotr.

Tokiu užrašu bandyta pabudinti politikų sąžinę.
Autorės nuotr.