Lietuvių išlaidos auga sparčiau nei pajamos. Tam, kad išgyventų iki mėnesio pabaigos, daugelis yra priversti skolintis. Be to, jie jaučia didelį nerimą ir dėl savo ateities. Tai rodo, kad daugelis lietuvių negali pasigirti gera finansine padėtimi.

Vos išgyvena iki mėnesio pabaigos
Lietuviai patiria vis didesnį finansinį spaudimą, o beveik pusė (44 proc.) šalies gyventojų sako, kad jų išlaidos auga sparčiau negu pajamos. Be to, 28 proc. gyventojų šalyje teigia, kad apmokėjus visas sąskaitas jiems vos pakanka pinigų išgyventi iki mėnesio pabaigos. Tai viena iš priežasčių, dėl kurios kreditų valdymo bendrovės „Intrum“ sudarytame Europos gyventojų finansinės gerovės barometro reitinge tarp 24 tirtų valstybių Lietuva rikiuojasi priešpaskutinėje vietoje.

Nepaisant didėjančio susirūpinimo dėl savo finansinės padėties, lietuviai savo sąskaitas apmoka pakankamai rūpestingai – daugiau nei du trečdaliai (67 proc.) gyventojų per pastaruosius 12 mėnesių visus savo finansinius įpareigojimus padengdavo laiku, o to nesugebančių padaryti gyventojų dalis nuo pernai metų sumažėjo 7 proc.

Šiųmetis bendrovės „Intrum“ Europos vartotojų mokėjimų tyrimas taip pat atskleidė, kad Lietuvoje auga skolinimosi kultūra, o 29 proc. šalies gyventojų per pastaruosius 6 mėnesius savo sąskaitų apmokėjimui skolinosi arba išeikvojo savo banko kortelės kredito limitą. Lyginant su praėjusiais metais, šis skaičius išaugo 11 proc. ir viršijo Europos vidurkį. 59 proc. per pastarąjį pusmetį sąskaitoms apmokėti skolinusių gyventojų finansinės pagalbos kreipėsi į šeimos narius ar draugus. Beveik trečdalis (30 proc.) teigia skolinęsi iš bankų.

Neturi iš ko taupyti
Tyrimo ataskaitoje teigiama, kad 29 proc. lietuvių per mėnesį nesutaupo nė kiek lėšų, o 56 proc. apklaustų mūsų šalies gyventojų nėra patenkinti kas mėnesį savo sukaupiamų santaupų dydžiu. Be to, 59 proc. lietuvių nerimauja, kad niekuomet nesugebės įsigyti nuosavo būsto. Dar beveik du trečdaliai (65 proc.) apklaustųjų baiminasi, kad išėję į pensiją negalės oriai gyventi.

Tyrimas taip pat atskleidė, kad lietuviai iš visų tirtų Europos valstybių gyventojų išsiskiria mažiausiu finansiniu raštingumu. Tik kiek daugiau nei pusė (52 proc.) šalies gyventojų sugebėjo teisingai susieti tam tikras finansines sąvokas su teisingais jų apibrėžimais. Palyginimui, Europos gyventojų finansinio raštingumo vidurkis siekia 63 proc. Be to, jei Europoje pakankamą finansinį išsilavinimą teigia įgiję daugiau nei du trečdaliai (69 proc.) gyventojų, tai Lietuvoje ši dalis tesiekia 56 proc.

Šiemet pirmą kartą kartu su kasmetine „Intrum“ vartotojų mokėjimų ataskaita paskelbtas ir Europos gyventojų finansinės gerovės reitingas. Jis sudarytas atsižvelgiant į keturis kriterijus – šalies gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas, vartotojų laisvę nuo kreditų, vartotojų santaupas ir finansinį raštingumą.

Aukščiausią vietą tarp Europos valstybių Lietuva užima vertinant gyventojų laisvę nuo kreditų. Pagal šį kriterijų mūsų šalis rikiuojasi 7 vietoje tarp 24 valstybių. Pagal gyventojų gebėjimą laiku apmokėti sąskaitas Lietuva užima 13 vietą, o pagal santaupas ateičiai – 21 vietą. Tuo metu Lietuvos gyventojų finansinio raštingumo reitingas yra prasčiausias iš visų tirtų valstybių. Pagal bendrą finansinės gerovės reitingą Lietuva užima priešpaskutinę – 23 vietą.

Naudojasi banko paslaugomis
Kaip rodo „Swedbank“ duomenys, dažniausiai šalies gyventojai skolinasi vartojimo reikmėms, tai yra, prireikus pinigų didesnės vertės pirkiniui įsigyti arba atsiradus nenumatytoms išlaidoms, kurioms neužtenka mėnesio pajamų. 2 iš 3 banko suteiktų vartojimo kreditų yra skirti būtent tokiems poreikiams, o vidutinė vienos tokios paskirties paskolos suma sudaro apie 2,1 tūkst. eurų.

Kiti atvejai, kai klientams prireikia vartojimo finansavimo, – tai automobilio įsigijimas arba būsto remontas. Pirmuoju atveju banko klientai vidutiniškai skolinasi apie 5,8 tūkst. eurų, antruoju atveju – daugiau kaip 10 tūkst. eurų.

Skolindamiesi būsto remonto reikmėms, gyventojai dažniausiai apmoka remonto darbų išlaidas, įsigyja naujos buitinės technikos ar baldų.

Paskolos grąžinimo trukmė paprastai priklauso nuo skolinimosi paskirties. Paskolas vartojimo reikmėms gyventojai paprastai grąžina greičiau, vidutiniškai per pusketvirtų metų. Kai skolinamasi būsto remontui, paskolos grąžinimo laikotarpis gali siekti 7 metus ar ilgiau.

Perka išsimokėtinai
Kaip žinoti kur skolintis? Anot finansų ekspertų, vienareikšmio atsakymo į šį klausimą nėra, nes gyventojų poreikiai ir situacijos paprastai būna skirtingi. Pavyzdžiui, jei jums prireikė įsigyti santykinai nebrangų buities prietaisą, kainuojantį kelis šimtus eurų, tokiu atveju patogiausias pasirinkimas gali būti pirkimas išsimokėtinai sudarant sutartį prekybos vietoje.

Tuo metu, kai reikia įsigyti kelis brangesnius pirkinius, tai padaryti greičiausiai bus patogiau gavus vartojimo paskolą. Už sąskaitoje esančius paskolos pinigus bus galima laisvai apsipirkti bet kurioje prekybos vietoje, tam nereikės sudaryti atskirų sutarčių kiekvienai prekei.

Svarbus aspektas, galintis pakreipti vartotojo pasirinkimą į vieną ar kitą pusę – tai paskolos kaina. Neretai gyventojai daro klaidą paskolos pasiūlymą vertindami tik pagal paskolos palūkanas − tai nėra vienintelis mokestis, kurį taiko kredito davėjai. Gavus vartojimo paskolą dažniausiai reikia sumokėti vienkartinį sutarties sudarymo mokestį, taip pat mokėti mėnesinį sąskaitos administravimo mokestį.

Įvairūs rinkoje veikiantys kreditavimo teikėjai gali taikyti ir daugiau mokesčių, dėl kurių galutinė vartojimo kredito kaina išauga. Todėl prieš priimant sprendimą dėl vartojimo paskolos, visada reikėtų vertinti visus mokesčius, o ne tik palūkanų dydį.