1236 m. rugsėjo 22 d. Saulės žemėje susivieniję žemaičiai ir žiemgaliai sutriuškino Kalavijuočių ordino kariuomenę. Ši diena laikoma Šiaulių miesto gimtadieniu, nes ,,tera Soule“ pirmą kartą paminėta rašytiniuose dokumentuose. Šiaulių dienos nugriaudėjo įspūdingais koncertais, renginiais, bet šventė nesibaigė. Saulės mūšio dieną 2000 metais Lietuvos ir Latvijos parlamentai paskelbė Baltų vienybės diena.

Lietuvius ir latvius sieja bendros kultūros šaknys, kalbų giminystė, bendra istorija. Išsamiau apie lietuvių ir latvių – vienintelių išlikusių gyvųjų baltų – ryšius laikraščiui pasakoja Baltų centro vadovė doc. dr. Regina Kvašytė.

Suvokti panašumus ir skirtumus
,,Lietuviai ir latviai turime panašumų, kuriuos suvokti padeda kultūros pažinimas, o skirtumai nuspalvina gyvenimą ir sustiprina mūsų tapatybę“, – sakė dr. R. Kvašytė. Jos teigimu, sumanymas įkurti Baltų centrą kilo 2002 metais, besiruošiant „Šiaulių dienoms“. Latvių kalbos žinovei, gerai pažįstančiai akademinę ir kultūrinę Latvijos bendruomenę, pasiūlyta vadovauti centrui, kuris palaikytų ryšius su Latvija ir populiarintų latvių kultūrą. Tų pačių metų lapkričio 20 d. Baltų centras buvo įregistruotas kaip visuomeninė organizacija, o 2004-aisiais tapo asociacija. Logotipą sukūrė Vilius Puronas. Pavadinimas „Baltų centras“ patogus vartoti tiek lietuvių, tiek latvių kalba (lat. „Baltu centrs“). Pagrindinė veikla nukreipta į Latvijos ir Lietuvos ryšius, tačiau kartais būna renginių, susijusių su kitomis senosiomis baltų tautomis.

„Nereikia manyti, kad centre – tik universiteto dėstytojai ir studentai, nors, žinoma, juos pritraukti lengviau, – kalbėjo dr. R. Kvašytė. – Baltų centras jungia mokslininkus, dėstytojus, kultūros veikėjus bei kitus specialistus ir visus, norinčius plėsti ryšius, vykdyti bendrus projektus su latviais. Keliai, kuriais žmonės į mūsų centrą patenka, įvairūs, visus vienija noras giliau pažinti. Važiuojame ne tik į konferencijas ar minėjimus ir kai kuriuos spektaklius aplankome.“

Pasak dr. R. Kvašytės, nebūtina mokėti latvių kalbą, nors tai būtų privalumas dalyvaujant. Organizacija visuomeninė, mokestis tik simbolinis. Sąrašuose per 50 asociacijos narių, bet aktyviai veikloje dalyvauja gal 20. Nemažai žmonių išvykę į užsienio šalis, bet vadovė tikisi, kad jie ras galimybių ir kitose šalyse skleisti žinią apie Baltų centro veiklą.

Ryšiai su ambasadomis
Baltų centro vadovė dr. R. Kvašytė kaip ypač svarbų veiksnį pabrėžia ryšius su ambasadomis – tiek Latvijos Lietuvoje, tiek Lietuvos Latvijoje. Labai daug priklauso nuo asmenybių. Ji su malonumu mini Osvaldą Čiukšį, kuris Šiauliuose lankėsi 2006 m., prisimena dr. Martiną Virsį (Mārtiņš Virsis). Aktyviai bendrauta su Hardiju Baumaniu, neblogi ryšiai užsimezgę su dr. Einaru Semaniu. Jausti ambasadų palaikymą yra labai svarbu, nes atsiveria daugiau galimybių gauti pakvietimų, kai kuriuos renginius ambasados net paremia finansiškai. Ambasados dažnai pakviečia į Europos dienų, Europos kalbų dienos renginius, vykstama į Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimus. Ne kartą docentė buvo pakviesta vesti edukacines pamokas apie lietuvių ir latvių kalbų panašumus bei skirtumus Latvijos moksleiviams, skaityti paskaitas konferencijose.

Baltų centro vadovė prisiminė apie prasmingą susitikimą su Ričardu Degučiu ir pirmuoju Latvijos ambasadoriumi Lietuvoje dr. Albertu Sarkaniu. Buvo aptariama studija apie abiejų šalių bendradarbiavimo patirtį ir galimybes. Studija nelabai optimistinė. Tačiau pradėjus šiauliečiams pasakoti, kokiose srityse vyksta bendradarbiavimas, renginys nusitęsė tris valandas. R. Degutis buvo nustebintas, kad daugybė veiklos aspektų jam nebuvo žinoma.
 
Moksliniai ryšiai
Svarbi Baltų centro veiklos kryptis yra susijusi su mokslo ryšiais, nes nemaža dalis asociacijos  narių yra Šiaulių universiteto dėstytojai ir toks bendradarbiavimas jiems ypač aktualus. Centro nariai aktyviai įsijungia į baltistų seminarus bei konferencijas. Palaiko ryšius su panašiomis organizacijomis Lietuvoje ir Latvijoje bei kitur užsienyje.

Telkia įvairių sričių mokslininkus, studentus ir kultūros žmones bendriems projektams kurti, įgyvendinti. Stiprūs ryšiai su Daugpilio universitetu, Latvijos universiteto Lituanistikos centru, Latvių kalbos agentūra, Latvių kalbos institutu, Rygos pedagogikos ir švietimo vadybos akademija, Rėzeknės aukštąja  mokykla, VDU Letonikos centru, Vilniaus universiteto Letonikos kabinetu ir kt. Vyksta konferencijos Latvijoje ir Lietuvoje, bendri projektai, knygų ir straipsnių publikavimas, vertimai ir pan.

Prasmingi susitikimai
Populiari Baltų centro šviečiamoji ir kultūrinė veikla – paskaitos, susitikimai, vakaronės, knygų pristatymai ir projektinė veikla kartu su įvairiais partneriais – tiek iš Lietuvos, tiek iš Latvijos.

Pasak dr. R. Kvašytės, Baltų centras visada pasiruošęs bendradarbiauti populiarindamas Latviją ir latvių tautos kultūrą. Šiauliai su Jelgava susigiminiavęs miestas, mielai padeda Gederto Eliaso Jelgavos istorijos ir meno muziejus, Rygos latvių draugija, Raštijos, teatro ir muzikos muziejus. „Drauge pavyksta įgyvendinti gražių renginių. Vienus pasiūlau pati, kitus mano studentai ir kolegos, – pasakoja dr. R. Kvašytė. – Centro renginiai yra vieši, apie juos skelbiama spaudoje, tad šiauliečiams, besidomintiems ryšiais su Latvija, informacijos neturėtų trūkti. Labai patogu skleisti žinią per socialinius tinklus.“ Asociacijos narius R. Kvašytė informuoja asmeninėmis žinutėmis, gautas įdomias naujienas apie Latviją skelbia Baltų centro internetiniame puslapyje, Facebook'e.

Šiauliuose rengiama nemažai susitikimų su žymiais latvių visuomenės ir kultūros veikėjais.

„Ypač malonu prisiminti susitikimus su poete ir dramaturge Mara Zalyte (Māra Zālīte), rašytojais Andreju Migla (Andrejs Migla) ir Valdžiu Rūmnieku (Valdis Rūmnieks), – sako centro vadovė. – Be galo įdomus renginys Knygų mugės metu buvo Latvijos literatūros centro direktoriaus Janio Uogos (Jānis Oga) pristatymas. Nepamirštama latvių kino režisieriaus, aktoriaus, rašytojo, tapytojo, publicisto, visuomenės veikėjo Janio Streičo (Jānis Streičs) filmo „Rudolfo palikimas“ peržiūra ir filmo aptarimas.“

Visų renginių išvardyti neįmanoma, bet žiūrinėdama nuotraukas Baltų centro vadovė stabteli ties nesena nuotrauka. „Dažnai drauge švenčiame Latvijos valstybines šventes, o čia gegužės 4 d. Latvijos Nepriklausomybei skirtų rožių sodinimas Ch. Frenkelio vilos rožyne. Tada dalyvavo Vladas Braziūnas ir prodiuserė Viktorija Jonkutė, nes po to žiūrėjome filmą apie Braziūną ir Skujenieką ,,Arčiau žemės anapus upės“. Dalyvavo ir Lietuvos ambasados Latvijoje pirmasis sekretorius Donatas Vainalavičius ir Liepojos universiteto rektorė Dacė Markus, prorektorė Ieva Uozuola“, – prisimena dr. R. Kvašytė.

Aišku, būna renginių, skirtų tik centro nariams, ypač jei jie susiję su išvykomis. „Bent kartą per metus nuvažiuojame į Latviją pamatyti ką nors naujo. Aplankėme Nacionalinę biblioteką,  stengiamės pamatyti įvairių Rygos teatrų spektaklius. Labai svarbu, kad dalyvavome minint Latvijos šimtmetį, buvome Nacionalinio teatro pastate, kuriame 1918 m. lapkričio 18 d. paskelbta nepriklausoma Latvijos Respublika. Vakare džiaugėmės šviesų festivaliu „Staro Rīga“.

Sėkmės sulaukė su Jelgavos muziejumi vykdyti projektai, konferencijos, ne vienas Latvijos nepriklausomybės dienos minėjimas Šiauliuose ir kt. Glaudūs ryšiai sieja su Jelgavos folkloro kolektyvu „Dimzēns“, kuris buvo pirmojo „Saulės žiedo“ dalyvis, o dabar – dažnas svečias Baltų centro renginiuose.

Iniciatyvos virsta tradicijomis
Baltų centro iniciatyva nuo 2005 m. Šiauliuose atsirado tarptautinis folkloro konkursas-festivalis „Saulės žiedas“. Jis didina susidomėjimą Lietuvos tradicine kultūra, plėtoja kultūrinį bendradarbiavimą, skatina profesionalų etninės kultūros vertinimą, sudaro sąlygas susipažinti su įvairių tautų folkloro tradicijomis, plėtoja Šiaurės Lietuvos turizmą, verslumą. Festivalis rengiamas kas dvejus metus ir tapo išskirtiniu miestą net šalį reprezentuojančiu renginiu.

Projektas „Baltų kelias“ pradėtas, kad kuriant turistinius maršrutus būtų plėtojamos galimybės pažinti baltų kultūrinį paveldą Lietuvoje ir Latvijoje. Jo tolesnį vykdymą perėmė turizmo ir informacijos centras.

Baltų vienybės dienos minėjimų Baltų centras neorganizuoja, bet mielai dalyvauja. Bendras minėjimas su latviais vyksta nuo 2012 m. Pirmą kartą minėjimas buvo Bauskėje. Tada Ričardas Degutis pakvietė dalyvauti konferencijoje ir priėmime. Po metų Baltų vienybės diena vyko Šiauliuose. Programa nemenka: folkloro kolektyvų koncertas, forumas apie komunikacijos perspektyvas, demonstruotas latvių vaidybinis filmas „Svajonių komanda 1935“, jo aptarime dalyvavo ir režisierius Aigaras Grauba. Koncertavo būgnų ir dūdmaišių grupė „Auļi“ iš Latvijos ir lietuvių folkroko grupė „Žalvarinis“, parengta teatralizuota baltų genčių istorinių archeologinių kostiumų kolekcija. Su įvairiomis atrakcijomis šventė vyksta kasmet vis kitame mieste: Rucava, Rokiškis, Liepoja, Palanga… Šiemet Biržuose, pernai buvo Jelgavoje, nemažas būrys šiauliečių dalyvavo, J. Daniliauskienės karpinių paroda atidaryta. Dr. R Kvašytei beveik visada tokiuose renginiuose tenka paskaitą skaityti, vertėjauti.

Graži tradicija minint Baltų vienybės dieną – ugnies sąšauka. Ugnies šviesa ant piliakalnių ir kalnų – ženklas, kad esame, kad mūsų vienybė gyva.

Bendradarbiavimas įvairus
Dr. R. Kvašytės įsitikinimu, bendradarbiavimas tarp latvių ir lietuvių vyksta nuolatos ir įvairiuose lygmenyse. Šiek tiek gaila, kad LRT atsisakė nuolatinio korespondento Rygoje, galbūt mažoka latviškų kino filmų, pasigendama latviškos muzikos televizijoje. Pašnekovė neslėpė apgailestavimo, kad Šiaulių universitete nebėra ko mokyti latvių kalbos. Vis dėlto šiauliečių ryšiai su latviais labai glaudūs.

Pasak pašnekovės, ir kituose miestuose daug jungčių, tik mes mažiau matome, gal sklaidos trūksta. Negalima nepaminėti „Laiptų galerijos“, Kultūros centro, „Aušros“ muziejaus, Šiaulių miesto bibliotekų, ugdymo įstaigų. Labai gražiai bendradarbiauja Dailės mokykla, visuomeninės organizacijos ir draugijos, meno kolektyvai.

Į pokalbį įsiterpė dailininkas Antanas Visockis, kuris papasakojo, jog Rygoje, Šv. Petro bazilikoje, Baltijos kelio 30-mečiui atidaryta didelė Lietuvos, Latvijos, Estijos menininkų paroda. Jis teigė nuolat tarptautinėse bienalėse dalyvavęs ir dabar pakviestas, grįžo kupinas puikių įspūdžių.

Galima sakyti, kad Baltų vienybės dienos išvakarėse Šiaulių Povilo Višinskio bibliotekoje surengta latvių dailininkės Baibos Priedītes spalvinga akvarelių paroda „Akimirkos.“

Ryga – lietuviškiausias miestas prieškariu?
Baltų vienybės dienos proga Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje vyko Baltų centro ir Lietuvos istorijos instituto inicijuotas pokalbis apie lietuvius Latvijoje ir latvius Lietuvoje, pristatyta Dangiro Mačiulio ir Ēriko Jēkabsono knyga „Lietuviai Latvijos Respublikoje 1918–1940 m.“ Diskusiją moderavo dr. Ernestas Vasiliauskas. Į jo klausimus atsakinėjo dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė ir dr. Dangiras Mačiulis.  

Klausytojai sužinojo įdomių mokslininkų išvadų apie tuometinius lietuvių ir latvių ryšius. Aptarti  religiniai, kultūriniai, socialiniai, politiniai gyvenimo aspektai. Latvija pasitarnavo šviesuomenės atsiradimui Lietuvoje, nes nemažai kultūros ir politikos veikėjų mokėsi Mintaujos gimnazijoje. Latvišką tapatybę Lietuvoje gyvenančioms šeimoms padėjo išsaugoti liuteronizmas. Protestantiška dvasia nulėmė, kad latvių dauguma buvo raštingų. Pavardžių tyrinėjimai rodo, kad lietuviai dėl karjeros, dėl vedybų buvo linkę greičiau atsisakyti savo tapatybės, pasivadinti latviais. Latvijoje buvo gerai išvystyta pramonė, todėl į jos miestus plūdo lietuviai duonos užsidirbti ir miestuose gyveno didelės lietuvių bendruomenės. Pusiau juokais dr. D. Mačiulis teigė, kad Ryga buvo lietuviškiausias miestas, o po to ėjo Daugpilis. Kaunas pagal lietuvių gyventojų skaičių buvo gal trečiojoje ar ketvirtojoje vietoje.

„Saulės žiedas“ priėmimas Savivaldybėje. Su vertinimo komisijos nariu Ernestu Spyču iš Latvijos (jis dalyvavo visuose 8 festivaliuose) ir kolektyvu „Dziga“ iš Rėzeknės. 2019.
„Baltų centro“ archyvo nuotr.

Dr. E. Vasiliauskas, Dr. R. Kvašytė, dr. Vilma Akmenytė-Ruzgienė, dr. Dangiras Mačiulis knygos pristatyme 2019-09-19.
„Baltų centro“ archyvo nuotr.

Latvijai skirtų rožių sodinimas Ch. Frenkelio vilos rožyne (dalyvavo Vladas Braziūnas ir prodiuserė Viktorija Jonkutė, ambasados Latvijoje pirmasis sekretorius Donatas Vainalavičius (grupinėje nuotraukoje viduryje gale) ir Liepojos universiteto rektorė Dacė Markus (pirma iš kairės), o šalia jos – prorektorė Ieva Uozuola. 2019-05-03
„Baltų centro“ archyvo nuotr.