Kas negirdėjo sakmių apie dangumi skrendančius ežerus? Atspėsi jo vardą – nusileis ant žemės. Taip atsiradęs Praviršulis prie Šiluvos, Bitinėlis netoli Šiaulių. Girdėta ir pasaka, kaip žmogus velniui grasino jo ežerą užrauksiąs. Velnias iš baimės jam pinigų maišą atnešė, kad ežero neprapuldytų.

Nežinia kokiu būdu (legendos ir pasakos apie tai kol kas nutyli), bet Kurtuvėnų regioniniame parke ežeras pradingo, o keistuolis užsispyrėlis šiaulietis žvejų pamėgto ežero jau keli mėnesiai ieško ir neranda.

Buvo du ežerai
Kraštotyrininkė Vanda Kinderytė-Budrienė yra užrašiusi pasakojimą, kad senais laikais piktas kunigaikštis apgavęs, netikrais pažadais suviliojęs gražuolę baudžiauninko dukrą Pumpurėlę. Verkė mergelė tris dienas ir naktis, kol širdis iš skausmo plyšo. Iš jos priverktų ašarų atsiradę du ežerai, kuriuos žmonės Pumpuriais praminė. Mažesnįjį užgožė miškas, jį žmonės Miško Pumpuriu arba Pumpuriuku vadino, o didesnysis – Lauko Pumpuris – liko spindėti pamiškėje.

Šiaulietis Edmundas Trinkūnas žvejoja beveik 30 metų. Jis puikiai prisimena abu Kurtuvėnų regioniniame parke esančius ežerus – Pumpuriuką, pasislėpusį giliau miške, ir Pumpurį, maždaug 2,5 ha ploto užėmusį ežerą, prie kurio dažnai pramogaudavo vykdomojo komiteto žmonės. Ežero pavadinimas būdavo aiškiai užrašytas, vėliau, „Andropovo laikais“, valdininkams uždrausta paežerėse ulioti, o stulpas bėgant metams nupuvo.

Ežeras žvejus viliojo ne tiek žuvies gausa, kiek nepaliestos gamtos ramybe. Leidimus žvejybai iki 2000 metų išrašydavo Kurtuvėnų parko direkcija. Tapęs neįgalus, V. Trinkūnas leidimais nebesirūpino, nes žinojo, kad jam už mėgėjišką žūklę valstybiniuose vandens telkiniuose mokėti nereikia.

Šią vasarą atvažiavęs prie Pumpurio ežero pamatė, kad prie jo iš trijų pusių pastatyti betoniniai stulpai ir pritvirtintos lentos su užrašu: „UAB „Šventjonis“ privati nuosavybė, važinėti mašinomis, vaikščioti, maudytis ir gaudyti žuvis DRAUDŽIAMA.“ Paskambino žmogus Į Šiaulių rajono aplinkos apsaugos departamentą gyvosios gamtos inspektoriui. Valdininkas pasiūlė kitos vietos žvejybai pasiieškoti. Nepatikėjo patyręs žvejys, kad galima taip įžūliai valstybinį ežerą užvaldyti, net pensininkams priėjimą uždrausti.

Daug valstybės įstaigų slenksčių numynė, kol paaiškėjo... kad tokio ežero – Pumpurio – apskritai nebesą. „Tiek metų buvo ežeras ir dingo. Dabar kai kas sako, kad tai tvenkinukas karpiams auginti“, – piktinasi V. Trinkūnas.

Vyras kreipėsi į Kurtuvėnų parko direkciją, Šiaulių archyvą, Nacionalinę žemės tarnybą, Aplinkos ministeriją, Prokuratūrą, Registrų centrą. Kaip į sieną atsimušė. Senieji vietos gyventojai žino, kad du ežeriukai šalimais gyvavo, Kurtuvėnų regioninio parko žemėlapiuose, stenduose  ežerai sužymėti, vardai surašyti,  tik tvenkiniai – bevardžiai lašeliai. Nuo ledynmečio gamtos sukurtas Pumpuris teliuškavo, o dabar neberanda jo valdininkai savo planuose.

E. Trinkūnas viliasi, gal geodezininkai kokius senus planus turi išsaugoję: „Pumpuriuką ir Pumpurį tik 100 metrų skiria. Gal privatizuojant Pumpuriuką plane ir Pumpuris pažymėtas buvo?“

Vidmantas Lopeta, Kurtuvėnų regioninio parko vyr. specialistas ekologas, paaiškino, kad painiava yra pavadinimuose. Svetainėje „Wikipedia“ Pumpuriuku pavadintas didesnysis ežeras, kurį vietiniai Laukiniu Pumpuriu vadina. O mažesnysis, kuris seniai privatizuotas, svetainėje pavadintas Pumpuriu. „Wikipedia“ nėra oficialus informacijos šaltinis, tačiau žmones smarkiai klaidina.

Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre, pasak V. Lopetos, pavadinimai įrašyti teisingai, tik atnaujintame kadastre Laukinis Pumpuris kažkodėl kaip ežeras nerodomas. O valstybinės reikšmės vandens  telkinių sąraše nė vieno iš jų nėra – nei Pumpurio, nei Pumpuriuko.

Yra ežeras ar nėra?
Marius Staniulis. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus vyriausiasis specialistas, telefonu teigė, kad situacija sudėtinga, apie ją yra pateikusi klausimų ir prokuratūra. Ežero Pumpuris dabartiniame Upių, ežerų ir tvenkinių kadastre nėra. Pagal kadastrą yra tik Pumpuriukas – mažesnysis vandens telkinys. Kurtuvėnų regioninio parko plane taip pat šie telkinių pavadinimai supainioti.

Vėliau M. Staniulis atsiuntė atsakymą raštu: „Pagal Šiaulių skyriuje turimus planus (2000 m. žemės reformos žemėtvarkos projektas) ežeras Pumpuris yra miške už nuomojamos teritorijos (kaip supratau iš piliečio, ten jokių ženklų nėra), bet pagal Lietuvos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro duomenis (UETK) toje vietoje yra indentifikuojamas ežeras Pumpuriukas (ind. kodas 14040006), UAB ,,Šventjonis“ nuomojamoje teritorijoje pažymėtas ež. Pumpuriukas (Lauko Pumpuro), šioje vietoje UETK neindentifikuoja jokio ežero ar tvenkinio.

Kiek pavyko išsiaiškinti, 2003 m. kovo 21 d. LR AM ežerų klasifikatoriuje (Nr. 130) iš tiesų buvo ir Pumpurio ežeras (ind. kodas 14040007), tačiau šis klasifikatorius neteko galios nuo 2017 m. vasario 6 d. (ministro įsakymas Nr. D1-116).

Esant prieštaringai informacijai laukiame atsakymo iš Aplinkos apsaugos agentūros, kad pateiktų duomenis, kurioje vietoje iš tiesų yra Pumpurio ežeras (UAB „Šventjonis“ nuomojamoje teritorijoje ar už jos ribų).“

Privati valda ar neprivati?
Bronius Astrauskas, UAB „Šventjonis“ generalinis direktorius, telefonu teigė, kad bendrovė valdo žemę, kurioje esąs Lauko Pumpuris, didesnysis vandens telkinys, pagal 2003 m. vyriausybės nutarimą. Kaip ir visi žuvininkystės ūkiai, nuomoja žemę iš valstybės, privačios neturi. Žuvininkystės ūkiui visi šie vandens telkiniai nuo sovietinių laikų priklausė. ,,Ežeras Lauko Pumpuris yra pramoninis tvenkinys, – sakė įmonės vadovas. – Jau seniai jis patvenktas, įžuvintas, jo vanduo naudojamas tvenkinių vandens lygiui pakelti. Patys esame sutvarkę, galima sakyti tik pelkė buvo.“  Draudimo lankytis ir žvejoti vadovas neatšauks, nes visi žino, kad negalima, tik kaip maži vaikai žaidžia. Seniai buvo stulpai sukasti, bet niekdariai išlaužė, teko naujus pastatyti. Žvejybos Laukiniame Pumpuryje „Šventjonis“ neleis.

Kol straipsnis buvo ruošiamas spaudai, sulaukėme išsamaus atsakymo iš Kurtuvėnų regioninio parko direkcijos. Jį pasirašė vyriausiasis specialistas Darius Ramančionis.

Rašte teigiama, kad  Kurtuvėnų regioninio parko turistiniame žemėlapyje, kuris yra pateiktas www.krpd.lt svetainėje, yra parodyti Pumpurio ir Pumpuriuko ežerai, nes rengiant žemėlapį internetinio kadastro dar nebuvo, o vadovautasi 1996 m. Kurtuvėnų regioninio parko zonavimo schemoje pateiktais vietovardžiais. Pagal UERK Pumpuriukui (mažajam, miško) suteiktas ežero statusas. Georeferencinio pagrindo kadastro erdvinių duomenų rinkinyje (GRPK) Lauko Pumpuris vaizduojamas kaip vandens telkinys be statuso ir pavadinimo. Pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastrą (UETK), Pumpuriukui suteiktas UERK Nr. 1404006. Lauko Pumpuriui UERK numeris nesuteiktas.

„Lauko Pumpuris yra priskirtas akvakultūros tvenkiniams ir nuomotojas gali riboti žvejybą ir statyti informacinius stendus, siekiant informuoti piliečius ir apsaugoti žuvies išteklius. Kartografinėje medžiagoje prieš tvenkinio įrengimą jo vietoje yra parodytas Lauko Pumpurio ežeras su pelkėtomis pakrantėmis, pro kurį pratekėjo Juodupio upelis. Dabartinis vandens telkinys Lauko Pumpurio vietoje turi hidrotechninį įrenginį – užtvankos pylimą ir laikomas tvenkiniu“, – rašoma Kurtuvėnų regioninio parko atsakyme.

Pumpurio ežero pakraščiai virsta dumblynu.
Autorės nuotr.

Yra ežeras Pumpuris ar pražuvo?
Autorės nuotr.