Šiais laikais įsivaizduoti gyvenimą be mobiliojo telefono tiesiog neįmanoma. Jis reikalingas ne tik darbui, bet ir laisvalaikiui. Žinoma, šiandien daugelis iš mūsų investuoja į išmaniuosius telefonus, kurie turi be galo daug naudingų funkcijų ir programų, tačiau greičiausiai visi turime bent vieną seną telefoną, kuris tiesiog guli stalčiuje ir yra niekam nereikalingas. Tokį įprotį turi daugiau nei pusė lietuvių, kurie įsigiję naują telefoną, senąjį padeda į stalčių, nors galėtų jį parduoti ar iškeisti į nuolaidą naujam telefonui. Namuose dūlantys rageliai ne tik nuvertėja, bet ir gali kelti pavojų ne tik aplinkai, bet ir sveikatai. Todėl prieš renkantis naująjį telefoną vertėtų pagalvoti ir apie senojo telefono tolimesnį likimą.

Netinkamai išmestos baterijos tampa sunkių susirgimų priežastimi
Atlikto tyrimo duomenimis, daugiau nei pusė – 53 proc. – Lietuvos gyventojų įsigiję naują telefoną senąjį tiesiog padeda į stalčių, o perdirbti priduoda vos dešimtadalis (9 proc.). Likusieji – telefonus arba atiduoda artimiesiems, arba parduoda. Tokią Lietuvos gyventojų elgseną atskleidė viena iš telekomunikacijų bendrovių užsakymu atlikta internetinė gyventojų apklausa.

Apklausa parodė, kad 7 iš 10 gyventojų telefonus keičia kas 2 ar 3 metus, taigi peršasi išvada, kad daugelio lietuvių stalčiuose ir spintose galima rasti bent po kelis užsilikusius mobiliuosius.

„Retai susimąstoma, kad nereikalingi daiktai namuose ne tik užima vietą ar nuvertėja, bet ir gali kelti pavojų. Vienas iš tokių pavyzdžių yra mobilieji telefonai, kuriuose yra ne tik brangiųjų metalų, bet ir nuodingų cheminių medžiagų – gyvsidabrio, kadmio, švino. Vien baterijose yra bent 22 aplinkai ir sveikatai pavojingi elementai“, – teigė vienos telekomunikacijos bendrovės įrangos vadovas Aurelijus Vaičiulionis.

Įrenginius naudojant, jų baterijos žalingo poveikio neturi, bet ilgesnį laiką nenaudojamos jos gali pradėti plėstis. Iš pažeistų baterijų išbėgusios cheminės medžiagos turi dirginamąjį poveikį ir gali pakenkti odai. Dar blogiau, jei šios medžiagos patenka į burną ar akis, tokiu atveju reikėtų skubiai kreiptis į medikus.

Didžiulę klaidą daro ir tie, kas nebereikalingus telefonus išmeta kartu su buitinėmis atliekomis. Patekusios į aplinką, baterijos ją gali užteršti toksiškomis medžiagomis, kurios per dirvožemį pasiekia gruntinius vandenis.

Pagal Šiaulių regiono atliekų tvarkymo centro informaciją, netinkamai išmestos baterijos – didžiulė žala aplinkai ir gamtai. Iš baterijų į aplinką patenkantys sunkieji metalai, rūgštys, toksinės medžiagos daro neigiamą, negrįžtamai didžiulį poveikį aplinkai. Ypač pavojingi yra juose esantys sunkieji metalai-švinas, gyvsidabris, kadmis. Patekę į mus supančią gamtą jie tampa įvairių sunkių susirgimų priežastimi.

„Geriausia mobiliuosius telefonus parduoti, o ne išmesti“
Šiaulietis Tomas pasakojo, jog jis savo išmanųjį telefoną keičia kas dvejus metus, todėl jis turi galimybę ne tik visada turėti patį naujausią įrenginį, bet ir iš to pasipelnyti. Jo teigimu, daugelis galvoja, kad senas telefonas yra niekam nereikalingas ir nieko nevertas, tačiau taip nėra. Jais labiausiai domisi tie, kurie superka senus ir nebenaudojamus mobiliuosius telefonus.  

„Kam namuose laikyti daiktą, kurio man nereikia ir nenaudoju, jei galiu už jį gauti pinigų. Žinoma, galiu bandyti nenaudojamą telefoną parduoti ir skelbimų portaluose, tačiau tai atima laiko, o kažin ar kam nors bus įdomus senas telefonas. Supirkimo taškai yra daug naudingesni, nes tereikia atvykti ir palikti nenaudojamą aparatą. Kokią pinigų sumą gausi, dažniausiai priklauso nuo to, ar telefonas  veikia, koks jo modelis bei būklė. Gaila, tačiau atsiranda ir tokių telefonų naudotojų, kurie sugalvoja išmesti telefoną su buitinėmis atliekomis, nepagalvodami, kad tai gali pakenkti ne tik gamtai, bet ir jų pačių sveikatai. Todėl geriausia mobiliuosius telefonus parduoti, o ne išmesti“, – pasakojo šiaulietis Tomas.