Šiauliuose želdinių tema šiuo metu yra labai jautri. Miesto gyventojai susirūpinę ne tik dėl bulvaro liepų, bet ir dėl Aušros alėjoje esančių medžių likimo. Kaip žinia, dabar ateina eilė Aušros alėjos rekonstrukcijai. Tai kaip bus tvarkoma ši istorinė miesto centro erdvė?

Teritoriją padarys patrauklesnę
Dar šių metų liepos pradžioje Šiaulių miesto savivaldybės administracija ir UAB „Šiaulių plentas“ pasirašė „Aušros alėjos (nuo Žemaitės g. iki Varpo g.) viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių prieigų rekonstrukcijos darbų“ sutartį. Projektu bus siekiama tikslinę teritoriją padaryti patrauklesnę gyventojams. Įgyvendinus projektą bus pagerinamos laisvalaikio ir poilsio galimybės, susisiekimo galimybės, diegiama mažoji architektūra, apšvietimas, tvarkomi želdiniai, atliekamas teritorijos perplanavimas, pagerinamas teritorijos pasiekiamumas išplečiant važiuojamąją dalį ir dalinai pakeičiant eismo organizavimą, įrengiant parkavimo vietas, lietaus nuotekų sistemą. Šioje modernizuotoje ir pagal gyventojų bei lankytojų poreikius pritaikytoje teritorijoje tikėtini didesni srautai viešuosiuose ir komerciniuose objektuose, išaugusi gyvenimo kokybė Šiaulių mieste.

Viskas iš pažiūros atrodo kaip ir gražu, bet kaip bus su ten esančiais medžiais?

„Ar tiesa, kad alėjoje bus nukirsta 90 medžių?“ „Ar jie tikrai blogos būklės?“ Tokių ir panašių klausimų pastaruoju metu sulaukia „Šiaulių naujienų“ redakcija.

Skubame priminti, kad dar praėjusią savaitę vykusiame Projektų įgyvendinimo priežiūros tarybos posėdyje buvo kalbėta ne tik apie senosios miesto bulvaro dalies, bet ir Aušros alėjos su jos prieigomis rekonstrukcijos projektą. Susitikimo metu buvo atsakyta, kad iš viso bus kertamas 91 medis, o atsodinta – 70 medžių. Taip pat patikinta, kad prieš priimant tokį sprendimą, buvo atlikta rimta, išsami istorinė analizė.

Rėmėsi rimta istorijos analize
Aušros alėjos rekonstrukcijos techninį projektą rengęs architektas Šarūnas Sabaliauskas sakė, kad prieš priimant sprendimus, buvo detaliai išanalizuota, kokiais istoriniais laikotarpiais gatvė formavosi, kokie joje buvo pastatai, želdiniai, dekoratyviniai elementai ir panašiai bei pateikė išsamią istorinę Aušros alėjos analizę.

Pirmiausia jis priminė, kad gatvę skiria senoji miesto dalis nuo Prisikėlimo aikštės iki Šiaulių dvaro vartų, dvarvietės teritorija su Zubovų dvaro rūmais ir naujasis miestas, kuris kūrėsi po 1920 m., galutinai susiformavo tarpukaryje ir nuo to meto mažai pakito. Miestas integravo į save visą dvaro teritoriją.

Aušros alėjos erdvėje iš Šiaulių dvaro sodybos pastatų yra likusi buvusi oficina (dabar „Šiaulių naujienų“ redakcijos pastatas), kurios išvaizda yra žymiai pasikeitusi, dvaro sodybos rūmai (buvęs Šiaulių universiteto Menų fakultetas), virtuvės vienaaukštis pastatas. Šalia dvaro rūmų esantis garažas nėra istorinis dvaro sodybos komplekso pastatas ir rekomenduojama jį griauti.

Neatskiriama dvaro sodybos komplekso dalis – parkas, kuris, spėjama, pradėtas kurti XVIII a. pabaigoje ir buvo formuojamas keliais etapais. Šiaurės vakarinėje dalyje pasodintas vaismedžių sodas. Nuo sodo parką skyrė alėja, XX a. pradžioje pradėta vadinti Kaštonų alėja.

Parko planas buvo taisyklingo stačiakampio formos. Rūmų kiemą puošė apvali medžių ir krūmų klomba, įrengta prieš pagrindinį fasadą. Ovaliniame žiede augo koloninės juodosios tuopos ir krūmai. Š. Sabaliauskas akcentavo, kad šie akcentai projekte yra atraminiai. Stengiamasi atkurti senojo miesto istorinius akcentus ir naujojo miesto nuo Kaštonų alėjos tęsinį.

Architektas pasakojo, kad 1933-1934 m. vyko gatvės rekonstrukcija, ji buvo išplatinta, suformuota važiuojamoji dalis ir nugriauti dvaro vartai, kurie trukdė eismui. Nuo Kultūros centro pastato jau prarandamas būdingas užstatymas ir atsiranda, jo manymu, nesuvokiamos erdvės. Įėjimas į Centrinį miesto parką suformuotas kartu su Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos pastatu ir sukuria didelę gatvės erdvę, kuri kartu su Kultūros centro parterio erdve sunaikina gatvės, kaip vientisos erdvės, suvokimą.

Š. Sabaliauskas padarė išvadą, kad viena seniausių Šiaulių miesto istorinių gatvių Aušros alėja, kuri jungia pagrindinius miesto urbanistinės struktūros formavimo laikotarpius, šiuo metu nėra traktuojama kaip istorinio užstatymo gatvė. Šiaulių dvaro sodybos statiniai integravosi į miesto struktūrą ir prarado savo išskirtinę vertę miesto istorinio centro struktūroje. Dvaro sodybos parkas yra apleistas netvarkomų želdinių masyvas. Tarpukario modernizmo užstatymas neturi išskirtinės architektūrinės vertės.

Projektuotojo nuomone, vykdant viešųjų pastatų ir viešųjų erdvių rekonstravimo projektavimo darbus būtina parodyti istorinius urbanistinės struktūros raidos etapus, pažymėti buvusios Šiaulių dvaro sodybos teritoriją ir ribas, išryškinti XX a. 4-ojo dešimtmečio užstatymo kompleksiškumą.

Numatė kitokį eismą
Remiantis šia analizė buvo priimti atitinkami sprendimai. Pavyzdžiui, bus visiškai naujai organizuojamas transportas. Atsiras trys eismo juostos. Gatvės važiuojamoji dalis bus 10 m pločio, eismas vyks trimis juostomis „2+1“ principu. Ten, kur reikia kairiojo posūkio, bus suformuota papildoma trečioji juosta. Teritorijoje aplink Kultūros centrą eismą siūloma organizuoti ratu.

Dviračių eismas siūlomas bendrame sraute su pėsčiaisiais dešinėje gatvės pusėje. Taip pat Dvaro g. ir Aušros al. sankryžoje numatytas eismo perorganizavimas į penkių fazių šviesoforų reguliuojamąją sankryžą su apsaugotais kairiniais posūkiais.

Ties Paštu per abi puses gatvė bus praplatinama iki pusės metro. Ties Policijos komisariatu gatvė pagal poreikį platės nuo 1m 20 cm iki 1 m 80 cm. Taip pat platės ta pusė, kur yra Kultūros centras, o ta pusė, kur yra biblioteka, maždaug liks savo vietoje. Iš esmės bus platinamos ir sustojimai ties biblioteka ir Kaštonų alėja.

Ypač daug dėmesio projektuotojas skyrė želdinimo daliai. Sakė, kad visi Aušros alėjoje esantys elementai bus derinami tarpusavyje, kad būtų sukuriama vientisa erdvė. Želdinimas ties paštu ir gatvės trasoje bus keičiamas pagal poreikius, įvertinant medžių būklę ir gatvės trasos pasikeitimus. Bus išsaugomi medžiai, esantys prie banko Dvaro gatvėje. Išsaugota liepa ties Dvaro g. ir Aušros alėjos kampu. Liks ir prie „Šiaulių naujienų“ redakcijos, Filharmonijos ir policijos esantys medžiai. Bus paliktos ir eglės prie Kultūros centro.

Netrūks žaliųjų erdvių
Daugiausiai medžių bus iškirsta dvaro sodybos teritorijoje tam, kad atsivertų istorinis jos vaizdas. Apskritai dvaro sodyba bus ypač pažymėta. Buvusių dvaro vartų vieta bus išskirta grindinyje granito trinkelėmis, kurios pakartos vartų piešinį ir šaligatvyje, ir asfalto dangoje. Prie dvaro rūmų, nuo dvaro vartų iki Kaštonų alėjos, šaligatvis bus klojamas granito trinkelėmis. Taip bus sukurta išskirtinė dvaro teritorija.

Taip pat Aušros alėjoje priešais dvaro rūmus bus atkurta istorinio parterio ovalinio žiedo vieta. Bus sukurta fizinė kliūtis – žmonės, einantys šaligatviu, bus priversti įžengti į dvaro teritoriją. Tokiu būdu pėstieji pagaliau atras įėjimą į istorinį parką, atsiras natūrali trauka į jį.

Projekto apželdinimo dalies specialistas, kraštovaizdžio architektas Karolis Grušas papildė, kad rekonstruojamoje teritorijoje iš viso bus šalinamas 91 medis. Vietoje jų bus pasodinta 70 medžių ir apie 350 krūmų.

„Toks sprendimas priimtas dėl besikeičiančių gatvių plotų, keičiamų tinklų, komponuojamų dviračio takų“, – paaiškino K. Grušas.

Anot specialisto, didžioji dalis krūmų bus sodinama prie Kultūros centro, taip siekiant sukurti minkštesnį kraštovaizdį: „Siekiame, kad atsirastų visi trys apželdinimo lygiai, jog miestas turėtų įvairesnį kraštovaizdį ir minkštesnes erdves.“

Primintina, kad visus darbus planuojama atlikti už daugiau nei 2,858 milijono eurų. Projektas turi būti įgyvendintas iki 2021 metų gruodžio 31 dienos.

Aušros alėjai bus grąžinta jos istorija.
Autorės nuotr.

Dvaro sodyba ir patys rūmai taps pagrindiniu akcentu.
Autorės nuotr.