Birželį daugelis gamtininkų mus gąsdino, kad šiais metais liksime be grybų: sausra išdžiovino miško paklotę. Bet lietingoji liepa išprausė žemę ir jau pradėjo rodytis spalvotos grybų galvelės. Bent jau žemaičiai grybienės skanaus. Tačiau vaikydamiesi išsiilgto gardumyno neturėtume pamiršti tarp žolių ir krūmokšnių tykančio pavojaus – erkių.

Miškuose aplink Šiaulius – erkės
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamentas kasmet vykdo erkių skaitlingumo stebėjimus Luponių (Šiaulių rajonas) ir Linkaičių (Radviliškio rajonas) miškuose. Pirmosios aktyvios erkės aptiktos šių metų kovo 29 d.: 2 km maršrute rasta 17 aktyvių erkių. Gegužės–birželio mėnesiais 1 kilometro maršrute vidutiniškai buvo aptiktos 25 aktyvios erkės. Praėjusiais metais Luponių miške  erkių aktyvumo sezonas truko iki lapkričio 9 d., tad ir šiemet aktyvių erkių galime tikėtis iki pat lapkričio mėnesio pabaigos, o gal net gruodžio mėnesio.

Erkių aptinkama ir Šiaulių miesto parkuose
Milda Baranauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, įspėja, kad erkių reikia saugotis ne tik miškuose, jų „pasigauti“ galime savo sode, darže ar miesto parke.

Pasak specialistės, šių metų birželio-liepos mėnesiais penkiuose Šiaulių miesto parkuose (Centriniame, Talkšos, Salduvės, Dainų ir Lieporių) atlikti papildomi iksodinių erkių gausos ir paplitimo stebėjimai. Aktyvių erkių rasta keturiuose: Salduvės parke rastos 4 erkės, Talkšos parke – 4, Lieporių parke – 1, Dainų parke – 5 erkės.

Erkių platinamomis ligomis susirgusių nemažėja
Pasak M. Baranauskienės, ne kiekviena erkė yra užsikrėtusi erkinio encefalito virusu ar Laimo ligos sukėlėju, tačiau su erkių gausa tiesiogiai susijęs sergamumas Laimo liga ir erkiniu encefalitu. Per pirmąjį šių metų pusmetį Šiaulių apskrityje užregistruoti 34 Laimo ligos ir 5 erkinio encefalito atvejai (2018 m. pirmąjį pusmetį užregistruota 40 Laimo ligos ir 3 erkinio encefalito atvejai). Daugiausia susirgimų Laimo liga ir erkiniu encefalitu registruojama Šiaulių mieste bei Radviliškio rajone.

Pirmasis mirties nuo erkinio encefalito atvejis registruotas šių metų liepos 8 dieną. Mirė Radviliškio rajono gyventojas, pensininkas. Ar buvo skiepytas nuo erkinio encefalito, nežinoma.

Antroji šiemetinė erkinio encefalito auka – sostinėje. Epidemiologinio tyrimo metu nustatyta, kad prieš mėnesį ligoniui buvo įsisiurbusi erkė. Kur tai atsitiko, nežinoma, tačiau asmuo dažnai lankydavosi Labanoro apylinkėse. Skiepytas nuo erkinio encefalito nebuvo.

Lietuvoje sergamumas erkiniu encefalitu didėja, per šių metų sausio-birželio mėnesius šia liga susirgo 99 asmenys, o praėjusiais metais per tą patį laikotarpį registruotas 61 ligos atvejis.

Ką daryti erkei įsisiurbus?
Jei įsisiurbė erkė, specialistai primena, kad ją ištraukti galima paprasčiausiu pincetu. Prieš traukiant erkę riebalų ir kitų medžiagų naudoti nereikia, nes pašaliniai dirgikliai suaktyvina erkės mitybą. Erkę svarbu pincetu suimti kuo arčiau žmogaus kūno odos ir nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų. Įkandimo vietą reikia dezinfekuoti. Organizmo savijautą ir įkandimo vietą rekomenduojama stebėti mėnesį – per šį laiką pasireiškia erkių platinamų ligų simptomai.

Pažeidžiama centrinė nervų sistema
Jei praėjus savaitei po malonaus pabuvimo gamtoje, pasireiškė gripą primenantys požymiai, sukluskite. Erkinis encefalitas – galvos ir nugaros smegenis bei jų dangalus pažeidžianti liga. Simptomai dažniausiai pasireiškia po 7–14 d. nuo užsikrėtimo: karščiavimas, galvos skausmas, šaltkrėtis – į gripą panašūs simptomai. Po to sergančiojo būklė pagerėja, bet M. Baranauskienė ragina neprarasti budrumo: dažniausiai būna antroji ligos banga (aukšta temperatūra, virusas pasiekia smegenis ir sukelia jų uždegimą). Iki 10 proc. visų susirgusiųjų pasireiškia sunkūs liekamieji reiškiniai (paralyžiai, traukuliai, psichikos ir pusiausvyros sutrikimai).  

Laimo ligos atveju erkės įkandimo vietoje po 1–4 savaičių atsiranda raudona dėmė. Ligonis sukarščiuoja, skundžiasi sąnarių, raumenų skausmu, vėlyvu periodu pažeidžiama centrinė nervų sistema. Negalima delsti vizito pas gydytoją, jei pastebėjote netikėtai atsiradusią dėmę arba nei iš šio, nei iš to atsiranda raumenų skausmai, galvos svaigimas.

Skiepai – tik nuo erkinio encefalito
Efektyvi erkinio encefalito prevencinė priemonė – skiepai. Skiepytis rekomenduojama  žiemą arba ankstyvą pavasarį, kol dar neprasidėjęs erkių aktyvumo laikotarpis. Praėjus 2 savaitėms nuo antrosios vakcinos dozės suleidimo, žmogui susiformuoja imunitetas nuo erkinio encefalito.

Dėl skiepų rekomenduojama kreiptis į savo šeimos gydytoją.

Pasak M. Baranauskienės, didesnė rizika susirgti erkių platinamomis ligomis išlieka žmonėms, dirbantiems miškingose vietovėse (medžiotojams, miško darbininkams, miškininkams, ūkininkams ir karinės srities  darbuotojams bei asmenims, mėgstantiems aktyvų poilsį gamtoje.
Deja, nuo Laimo ligos skiepų nėra.

Pasirūpinkime tinkama apranga ir tvarka
Kadangi nuo Laimo ligos skiepų nėra, M. Baranauskienė rekomenduoja naudoti individualias apsaugos priemones. Svarbu vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes sukišti į batus ar kojines. Geriau pasirinkti šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė. Drabužius ir atviras kūno vietas patartina apsipurkšti erkes atbaidančiomis priemonėmis (repelentais). Specialistė primena, kad visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti gamintojo nurodymus.

Miške patartina vaikščioti takeliais, poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę. Nepatartina sėdėti ar gulėti ant žolės, reikėtų pasikloti antklodę ar kilimėlį. Grybautojai vargu ar pasinaudos pastaraisiais  patarimais, tačiau būtina sugrįžus į namus  atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti. Pravartu gerai apžiūrėti vienas kitą vos išėjus iš miško.

Kad erkės nesiveistų, parkuose, soduose, gyvenamųjų namų teritorijose reikia tinkamai prižiūrėti aplinką: nuo ankstyvo pavasario pjauti žolę, naikinti  menkaverčius krūmus, išvežti augalines šiukšles. Gaila, bet Šiaulių miestas tvarkingai nušienautais plotais pasigirti negali. Pavyzdžiui, Gytarių parke ne tik nesilaikoma grafiko, bet aplink medžius paliekami stirksoti žolių kuokštai.

Grybaukime saugiai
Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė M. Baranauskienė  primena, kad erkių aktyvumo sezonas tęsiasi iki vėlyvo rudens, todėl uogautojai, grybautojai ir žmonės, mėgstantys aktyvų poilsį gamtoje turi išlikti budrūs, nes rizika užsikrėsti erkių platinamomis ligomis didelė, o pasekmės susirgus – skaudžios.

Gražiu raudonviršių, jaunučių baravykų laimikiu jau džiaugiasi grybautojai Tytuvėnų pušynuose, randama grybų miškuose netoli Kužių. Patyrę grybautojai erkių saugosi, grįžę iš miško tuoj pat keičia drabužius. Viena pamiškėje sutikta pora pasigyrė, kad kasmet skiepijasi, o Laimo ligai būdingą dėmę spėjo laiku pastebėti, išsigydė. Nuo grybavimo patirti pavojai neatbaidė. Sau ir kitiems grybautojams jie palinkėjo: „Tegu miško grybų kraitelė papildo mūsų pietų stalą, bet ne ligoninės palatas.“