Pasklidus kalboms apie ketinimą Laikinojo apgyvendinimo tarnybą perkelti iš Pakruojo gatvės į Tiesos gatvę, Šiauliuose užvirė tikros aistros. Tokiam valdžios sumanymui vietos bendruomenės mėgino aktyviai pasipriešinti – pasirašė peticiją ir surengė piketą, bet galiausiai vis tiek nieko nepasiekė.

Nuogąstavo dėl vaikų saugumo
„Mums labai reikia jūsų pagalbos“, – su tokiu prašymu dar prieš piketą  į „Šiaulių naujienų“ redakciją kreipėsi Lieporių bendruomenės narė Vitolda. Moteris nuogąstavo, kad jeigu Nakvynės namai bus įkurti šalia „Rasos“ progimnazijos, bus rizikuojama mokinių saugumu, o pati mokykla – pasmerkta uždarymui.

„Ten yra du darželiai, meno mokykla, „Rasos“ progimnazija. Kokį pavyzdį matys mūsų vaikai?“ – svarstė šiaulietė.

Ji pasipiktino ir miesto valdžios bandymu tokį sprendimą priimti nepasitarus su vietos bendruomene. Nors viešojoje erdvėje skelbta, esą toks susitikimas jau buvo įvykęs, moteris teigė, kad apie tai aplinkiniai gyventojai nieko nebuvo girdėję: „Mūsų niekas neinformavo ir net nebandė apie tai kalbėtis.“

Panašiai kalbėjo ir pikete dalyvavę vietos gyventojai. „Manau, tai kvailas Savivaldybės sumanymas, nes šalia yra mokykla, vaikų darželis. Kas atsakys, jeigu namo einantis vaikas bus užpultas?“ – piktinosi Goda.

Jauna moteris baiminosi ir dėl galimo nusikaltimų skaičiaus išaugimo: „Jei Taryba tam pritars, ant nuosavų namų stogų teks įrengti vaizdo kameras, rakinti vartus, nes vagysčių skaičius tikrai gali padidėti.“

Nepatikėjo valdžios pažadais
Mažametį auginanti Aušra tikino, kad neturi nieko prieš Nakvynės namų gyventojus, bet vis tiek norėtų, kad jiems būtų atrasta kita vieta: „Labiausiai išgyvenu dėl vaikų, manau, Nakvynės namams ten yra ne vieta. Kas bus, jeigu šalia pradės kurtis benamiai? Ar apie tai kas nors pagalvojo?“

Pikete dalyvavę miesto valdžios atstovai gyventojus bandė nuraminti. Teigė, kad į Tiesos g. 3 esančias patalpas bus perkeltos tik laikinojo apgyvendinimo paslaugos, o laikinojo apnakvindinimo (vienos nakties) paslaugoms bus ieškoma kitų patalpų.

Taip pat pažadėjo ieškoti sprendinių, kaip užtikrinti didesnį saugumą toje teritorijoje: įrengti, kur nėra, ir atnaujinti esamą apšvietimą, sutvarkyti gatves ir šaligatvius, įrengti vaizdo kamerų ir kitaip daugiau dėmesio skirti rajono infrastruktūrai pagerinti. Kitaip tariant, buvo pažadėta padaryti taip, kad ši socialiai atsakinga bendruomenė nepajaustų nepatogumų, netgi atvirkščiai – jog jų sąlygos pagerėtų.

Tik tokios kalbos nedavė rezultatų. Šiauliečiai nepanoro patikėti valdžios pažadais. „Manome, kad valdžia tik pučia miglą į akis. Kas užtikrins, kad po mėnesio ten nebus teikiamos ir vienos nakties paslaugos?“

Aiškinosi, kas meluoja
Po piketo šį klausimą sprendė ir Šiaulių miesto taryba. Martynas Šiurkus pirmiausia pasidomėjo, kodėl neieškoma kitų, be namų likusių asmenų rėmimo būdų.

„Skiriant po 275 eurus vienam asmeniui, jis trejus metus galėtų gyventi nuomojamame bute už tuos pinigus. Tai kodėl jūs darote visiškai nesąmoningą dalyką, į vieną vietą sukišdami visas socialines grupes, ko nerekomenduoja nei ministerija, nei jokia kita praktika?“ – klausė M. Šiurkus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius atsakė, kad mieste nėra patenkinami socialinio būsto laukiančių žmonių poreikiai, neišgalima jiems nupirkti butų, tad dėl socialinio būsto ir finansinių išteklių stokos toks variantas nebuvo svarstomas.

„Dalis žmonių nakvynės namuose ir yra tie žmonės, kurie laukia socialinio būsto eilėje. Tik jiems neišeina jo gauti taip greitai, kaip norėtų. Jiems nėra kitos galimybės, kaip gyventi šiuose namuose“, direktoriui pritarė meras Artūras Visockas.

Edvardas Žakaris klausė, kodėl gyventojai apie tokį valdžios ketinimą buvo netinkamai informuoti: „Mums komitete buvo pasakyta, kad buvo susitikimas su bendruomenės atstovais, tik nebuvo pasakyta, kas kvietė tos bendruomenės atstovus. Kaip tai buvo daroma? Tai jei tas būtų normaliai padaryta – normaliai pakviesta ir būtų buvusi normali diskusija. Siauras ratas dalyvavo šitoje diskusijoje, kai šiandien gavome peticiją su gerokai didesniais skaičiais.“

Administracijos direktorius Antanas Bartulis pripažino, kad pats inicijavo susitikimą, kuris vyko „Rasos“ progimnazijoje: „Buvo platus pačios mokyklos bendruomenės atstovavimas. Buvo ir daugiabučių namų, kaip prisistatė, dvi pirmininkės. Aš nežinau, kokį jos turėjo atstovavimą platesniam daugiabučių ratui, bet jos šitoje diskusijoje dalyvavo, kalbėjo. Mes taip ir teigėme, kad buvo dviejų bendruomenių atstovavimas tame susitikime.“

Marijus Velička domėjosi, kodėl dar praeitos kadencijos Taryboje iškelta alternatyva pirkti sklypą, statyti pastatą ir jame įkurti šią tarnybą, dabar nebuvo svarstoma.
„Apie du milijonus eurų būtų kainavusios šios statybos. Jei mes kalbame apie 2 000 kvadratinių metrų ploto patalpas, tai mes ir matėme, kad tas variantas yra, bet jis yra neadekvačiai brangus“, – atsakė A. Bartulis.

Kovojo už savo teises
Po klausimų ir atsakymų sesijos buvo leista pasisakyti ir Tarybos posėdyje dalyvavusiems gyventojams. Štai Nerija Lunskienė teigė, kad apie susitikimą mokykloje buvo informuota tik birželio 18 dieną ir tik todėl, kad jau spaudoje buvo mačiusi pranešimų apie valdžios ketinimus, tad pati teiravosi mokykloje, ar yra kokios informacijos. Tuomet ir buvo pakviesta ateiti į progimnazijoje vykusį susitikimą. Jei nebūtų pati klaususi, nebūtų ir sužinojusi. Susitikimo metu, anot jos, nebuvo rašomas protokolas. Savo sutikimo ar nepritarimo niekas neprašė pagrįsti parašu:

„Kodėl taip slapta? Reiškia šis sprendimas nėra geras, kitaip būtų viešinama garsiai ir tuo didžiuojamasi. Kodėl taip slapta? Vadinasi, tam, kad „prastumtų“ šį sprendimą bet kokia kaina“, – iš tribūnos sakė gyventojų atstovė.

Politikams dėl tylos priekaištavo ir Vytautas Kabaila: „Šitaip negalima su žmonėmis elgtis ir juos ignoruoti priimant tokį sprendimą. Ne politikai ten gyvens, o gyventojai.“ Taip pat piktinosi dėl gyventojų pažeistų teisių: „Tokiais veiksmais, mūsų nuomone, buvo pažeistos šalia Savivaldybei priklausančio pastato Tiesos g. 3 gyvenančių, kituose kaimynystėje gyvenančių gyventojų teisės, kurias jiems garantuoja įstatymai.“

Tuo tarpu šiaulietis Andrius Ivanauskas nepabijojo išsakyti kitokios nuomonės: „Perkels ne valkatas. Perkels žmones, kurie yra nukentėję nuo gaisrų, praradę turtą. Mes kiekvienas galime ten atsidurti ryt ar poryt, pasirašę sutartis su banku ar sudegus namui, pagalvokite apie tai.“

Po gyventojų pasisakymų vyko balsavimas. Iš 30 posėdyje dalyvavusių už tai, kad Laikinojo apgyvendinimo tarnyba būtų perkelta į Tiesos g. 3, balsavo 19 politikų. 6 buvo prieš, 4 susilaikė. Vienas Tarybos narys nebalsavo.

Perspėjo dėl blogiausio
Patvirtinus tokį sprendimą, aistros liejosi toliau. Kai kurie politikai suskubo replikuoti, ką apie tai mano.

„Šiandien priėmėme sprendimą, kurio vaisius turbūt raškysime 2020 m. Man tikrai bus labai įdomu pasižiūrėti į tą žmonių reakciją, kaip jie reaguos į tai, kai pamatys tą kaimynystę. Tikrai žinau, kad tarp tų žmonių, kuriuos perkelsime, tikrai yra ir gyvenimo nuskriaustų, sulaužyto likimo žmonių, bet jų  mažuma. Didesnė dalis ten yra žmonės, kurie sunkiai pritampa visuomenėje ir dabar juos koncentruotai perkelsime į tankiai apgyvendintą rajoną. Manau, kad šitas sprendimas labai nenaudingas miestui“, – kalbėjo M. Velička.

„Man tai gaila, kad mes nuėjome tokiu paprasčiausiu keliu, nespręsdami problemos, o perkeldami iš vienos vietos į kitą. Noriu paprašyti administracijos, kad informuokite kaip galima anksčiau, pradėkite šnekėtis, nes kita problema kol kas padėta į šoną. Kažkur reikės perkelti ir tuos žmonės, kurie neturi kur gyventi. Kad nebūtų tokių dalykų kaip dabar, reikia pradėti jau dabar diskutuoti“, – antrino M. Šiurkus.

„Manau, kad bendruomenėje atsiras žmonių krikščionių katalikų, kurie supras visa tai ir imsis tos misijos, kuri galbūt šiandien atrodo nereali, bet priims tuos žmones ir padovanos jiems meilę“, – nedramatizuoti ragino Gediminas Beržinis-Beržinskas.

Dauguma Tarybos narių pasisakė už Nakvynės namų perkėlimą.
Autorės nuotr.

Gyventojai išreiškė savo nepritarimą.
Autorės nuotr.