Pristačius Šiaulių išmanaus miesto koncepciją, šiauliečiai suabejojo, ar miesto valdžiai užteks ryžto ją įgyvendinti. Suabejota ir eilinių gyventojų suinteresuotumu prisidėti prie miesto gerovės kūrimo. Manoma, kad tam pritrūks tiek noro, tiek pinigų.

Abejoja noru keistis
Įmonės „Civitta“ atstovams pristačius išmanaus miesto koncepciją, šiauliečiai uždavė ne vieną klausimą jos rengėjams. Miesto gyventojai skubėjo išsakyti nuogąstavimus, esą parengtas dokumentas atsidurs stalčiuje taip ir neišvydęs dienos šviesos. Suabejota ir Savivaldybės įmonių noru keistis, nes įmonės tam tiesiog neturi pakankamai lėšų.

Koncepciją rengiančios įmonės atstovas Egidijus Skrodenis pripažino, kad koncepcijos realizavimas nemaža dalimi priklausys nuo politinės valios, bet taip pat teigė, jog tam tikrų pokyčių įneš pats besikeičiantis gyvenimas.

„Nori nenori įmonės turės keistis. 2020–2030 metai bus visoje Europoje keitimosi į išmanius miestus laikotarpis. Kaip įmonės tai išgyvens, čia jau kitas klausimas, kurį reikėtų apgalvoti“, – kalbėjo E. Skrodenis.

Anot jo, svarbiausia žiūrėti ne į atskiras sritis, bet matyti bendrą visumą. Pavyzdžiui, „Busturo“ atveju visai pravartu būtų pagalvoti apie nemokamą viešąjį transportą. Savivaldybei nusprendus pilnai dotuoti įmonę, galbūt žmonės į darbą važiuotų ne nuosavais automobiliais, bet autobusais. Tokiu atveju sumažėtų oro užterštumas, pagerėtų eismo pravažumas ir nebereikėtų tiek daug lėšų skirti gatvių tvarkymui. Bet vėlgi, kaip jau buvo minėta, tam reikalingas pasiryžimas.

„Šioje studijoje mes nurodėme kryptis, kur link miestas turi eiti, kokie sprendimai turi būti priimti, o visa kita yra jūsų diskusijų, sprendimų klausimas“, – pabrėžė E. Skrodenis.

Nenori atskirų platformų
Šiauliečiai suabejojo ir siūlymu kurti atskirą Šiaulių turizmo informacijos centro platformą. Anot jų, racionaliau būtų naudotis jau sukurtomis bendromis Lietuvos platformomis.

Įmonės atstovas paaiškino, kad numatytoje Šiaulių turizmo platformoje būtų galima ne tik rezervuoti kambarį viešbutyje, bet ir užsiregistruoti į renginius, gauti reikalingą informaciją apie Šiaulius ir t. t. Taip pat akcentavo, kad vien tik savivaldybės vidutiniškai teikia nuo 170 iki 240 paslaugų, o valstybė tiek įdiegtų sistemų neturi.

„Man tikrai nešautų mintis informacijos apie Šiaulius ieškoti valstybinėje platformoje. Normalu, kad kai tu važiuoji į kažkurį miestą, įsikrauni to miesto puslapį ir ten tikiesi rasti visą reikalingą informaciją apie tai, ką ten gausi. Aišku, niekas nedraudžia naudotis ir bendromis jau sukurtomis valstybinėmis platformomis, bet ten turėtų būti ir posistemės, kurios išskirtinai būdingos tik Šiauliams“, – teigė E. Skrodenis.

Kolegą palaikė ir projektų vadovė Ieva Markucevičiūtė. Ji sutiko, kad valstybinėse sistemose galima rasti tam tikros informacijos, bet paprastai ja dalytis ir redaguoti nėra galimybės: „Nežinau, ar norėtumėte, kad informacija apie Šiaulius būtų parengta žmonių, kurie Šiauliuose nėra buvę arba pagal anoniminius atsiliepimus.“

Mąsto apie skaitmenizavimą
Šiauliečių nuomone, atskirai nereikėtų kurti ir kultūros bei sporto platformos, nes informacijos apie kultūros, sporto renginius internete galima rasti ir dabar. Daug naudingiau būtų pagalvoti apie kultūros paveldo skaitmenizavimą, išmaniųjų stendų atsiradimą.

Išmanaus miesto koncepcijos rengėjai kalbėjo esą pagrindinis trukdis ir yra tas, kad ne tik Šiauliuose, bet ir kituose Lietuvos miestuose informacija pateikiama nesistemingai. Kažką sužinome tik iš pavienių bazių ir atskirų sistemų. Situacija pasikeistų, jeigu būtų sukurta bendra turto valdymo sistema. Sukūrus bendrą turto valdymo sistemą ir per įvairias platformas atvėrus duomenis, būtų galima lengviau priimti sprendimus ir įgyvendinti naujus.

„Šiaulių vandenys“ nesikeičia duomenimis su atliekančiais gatvių rekonstrukcijos darbus, todėl ir gaunasi taip, kad pirmiausia būna išasfaltuojama gatvė, o po to „pravedamas“ vandentiekis. Per pirmuosius metus miestas galėtų sukurti bendrą turto valdymo sistemą ir 3D miesto modelį. Kai ta informacija būtų susisteminta, tuomet būtų galima pagalvoti apie išmaniuosius stendus ir hologramas su QR kodais, bet kaip jau ir minėjau, tai žingsnis, kurį bus galima žengti, tik kai miestas turės kokybišką duomenų bazę“, – sakė E. Skrodenis.

Baiminasi, kad neužteks pinigų
Šiauliečiai susirūpino, esą tam, kad miestas taptų išmanus, reikėtų skirti milijonus ir čia vien ES paramos tikrai neužtektų. Koncepcijos rengėjai atkirto, kad viskas priklauso nuo mūsų pačių entuziazmo ir sprendimų. Anot jų, jeigu tikrai norėtumėme, tam lėšų nepritrūktų.

„Jelgava paėmė ir tapo išmaniu miestu ir dabar pristatomas visur. Šiauliai taip pat yra pakankamai pažangus miestas. Viskas priklauso nuo entuziazmo, noro ir žmonių, kurie čia dirba“, – teigė E. Skrodenis.

Jis dar kartą pakartojo, kad 2020–2030 metai bus virsmo, kai visi būsime priversti galvoti apie energijos taupymą, kitokių paslaugų teikimą. Tuomet atsiras ir daugiau finansavimo programų, į kurias bus galima aplikuoti ir padaryti taip, kad Šiauliuose žmonės gyventų patogiau bei kokybiškiau.

Nežino, kaip sudominti
Diskusijos metu atkreiptas dėmesys ir į tai, kad miesto gerovės kūrimu turėtų būti suinteresuota ne tik miesto valdžia, bet ir visi miesto gyventojai. Tik kaip kiekvieną šiaulietį pasiekti ir kaip jį sudominti?

Įmonės atstovas svarstė, kad gyventojų nenoras bendradarbiauti galbūt yra susijęs su dar iš senų laikų atėjusiu, įgimtu abipusiu nepasitikėjimu. Gyventojai galvoja, kad visas valdžios sektorius daro viską, kad paprastiems mirtingiesiems gyventi būtų tik blogiau, o valdžios sektorius galvoja, kad patys gyventojai valdžiai viską apsunkina. Tam, kad situacija pasikeistų, kažkada turi įvykti lūžis ir atsirasti abipusis pasitikėjimas. Miesto gyventojai turėtų matyti, kad dėl jų yra stengiamasi. Jie turi pajausti tą realią naudą, kitaip niekas nepasikeis.

Ne ką mažiau svarbūs ir visi viešinimo, marketingo dalykai, nes bet kaip pateikta informacija žmonių tiesiog nepasiekia. Viešinimo dalykais turėtų efektyviau užsiimti ir pati Savivaldybė.

„Kad žmonės labiau pasitikėtų politikais, pastariesiems reikia būti aktyvesniems. Jie galėtų pokalbiui žmones pasikviesti į biblioteką, kavinę. Gandai apie kitokį priėjimą prie žmogaus labai greitai sklinda. Žmonės turi jausti, kad viskas daroma dėl jų pačių, tuomet jie patys eis kartu“, – patarė E. Skrodenis

Svarbiausia neatsilikti
Renginiui einant į pabaigą, šiauliečiai dar kartą pasitikslino, ar tikrai Šiauliams reikia žengti koja kojon su technologiniais pokyčiais.

Atsakyta, kad mes gyvename technologinio virsmo laikotarpiu ir sunku prognozuoti, kas nutiks po dešimties metų. Kol vieni kalba apie elektromobilius, kiti nori tik dyzelinės mašinos. Tuo pačiu įvairių šalių ministerijų tarnautojai galvoja apie 2023–2025 metus, kai visur važinės autonominiai automobiliai.

Kitaip tariant, pokyčiai jau dabar aktyviai veržiasi į mūsų gyvenimus, o apie 2025 metus atsiras dar daugiau technologinių sprendimų. Vadinasi, mes negalime sau leisti atsilikti.

„Tas pokytis, virsmas jau dabar vyksta, reikia nuolat jame būti, įsivertinti ir ieškoti optimaliausio sprendimo“, – sakė E. Skrodenis.

E. Skrodenis sakė, kad Šiauliai turi visas galimybes tapti išmaniu miestu.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Šiauliečiai nuogąstauja, kad parengta koncepcija atsidurs stalčiuje.
Autorės nuotr.