Žurnalas „Reitingai“ pristatė dalykinį Lietuvos gimnazijų reitingą, atskirus dalykinius (70 studijų krypčių) universitetų bakalaurų ir kolegijų profesinių bakalaurų reitingus, taip pat dalykinį universitetų magistrų rengimo reitingą. Šio žurnalo žurnalistė Jonė Kučinskaitė pripažino, kad tokių mokyklų, kokios yra Šiauliuose galėtų pavydėti kiti miestai, tarp jų ir sostinė. Gerų rezultatų pasiekusios „Romuvos“ direktorius Vytautas Giedraitis į džiugesį mokytojams keliančius rezultatus žiūri kiek atsargiau ir sako, kad vis dėlto reitingų – ar patekai tarp geriausių, ar ne – nereikėtų sureikšminti.

Į kiekvieną geriausių sąrašą patenka Šiaulių mokyklos
Aštuntokui ar devintokui arba jų tėvams tokie reitingai esą labai svarbūs. Jeigu jau išryškėjo vaikų interesai arba talentai – galbūt kalbų, tiksliųjų ar kitų mokslų, reitingai padeda tėvams ir vaikams susiorientuoti, kur mokytis būtų palankiausia.

Po atlikto reitingavimo paaiškėjo, kad ypač geros, aukšta kokybe pasižymi Šiaulių gimnazijos. Reitinguota pagal tai, kaip 2015 m. laidos gimnazistai laikė valstybinius brandos egzaminus.

„Pateikiame po 50 gimnazijų, kurios geriausiai parengia vaikus valstybiniam lietuvių kalbos, anglų, rusų, prancūzų, vokiečių, matematikos, fizikos, chemijos, biologijos, informacinių technologijų egzaminams. Tarp visų 50 geriausių be išimties yra Šiaulių miesto arba/ir Šiaulių rajono mokyklos“, – sako žurnalistė. Šiaulių mokyklų užimamos vietos yra iki trisdešimtos pozicijos, ne žemiau.

Pavyzdžiui lietuvių kalbos egzaminui geriausiai parengiančių penkiasdešimtuke yra Šiaulių Juliaus Janonio gimnazija. Anglų kalboje tarp 50 geriausių yra J. Janonio bei Didždvario gimnazijos. Vokiečių kalbos mokyme tarp 50 geriausių yra S. Daukanto ir S. Šalkauskio gimnazijos. Rusų kalbos mokyme – J. Janonio ir Lieporių, istorijos mokyme net 4 Šiaulių gimnazijos – Didždvario, Šiaulių rajono Meškuičių, „Romuvos“ ir J. Janonio. Toks skaičius, pasak žurnalistės, yra unikalus.

Į 50 geriausių sąrašą parengiant matematikus pateko J. Janonio gimnazija, informacinių technologijų – J. Janonio ir „Romuvos“ gimnazijos. Biologijos mokymo – J. Janonio ir Didždvario. Chemijos – Didždvario, J. Janonio ir Šalkauskio. Fizikos mokyme – „Romuvos“ ir Šiaulių universiteto gimnazijos, geografijos – J. Janonio ir Didždvario, Šiaulių rajono Kužių gimnazijos.

Dominuoja J. Janonio gimnazija
Taip pat atliktas pradinių mokyklų, progimnazijų ir gimnazijų reitingavimas pagal tai, kaip jos ugdo vaikų talentus, kiek jos rengia vaikus įvairioms olimpiadoms, konkursams – tiek tarptautiniams, tiek nacionaliniams.

Žurnalistė išskyrė, kad gerai konkursams parengiami pradinukai Kuršėnų Pavenčių mokykloje, Jovaro progimnazijoje, Meškuičių gimnazijoje, Gytarių progimnazijoje, Gruzdžių gimnazijoje.

Tarp progimnazijų, ugdančių gabius vaikus ir juos rengiančių rimtoms olimpiadoms, išsiskyrė Dainų, Jovaro, „Sandoros“ progimnazijos, Šiaulių rajono Kuršėnų Daugėlių pagrindinė mokykla.

„Jeigu žiūrime į gimnazijas, pagal tai, kaip jos ugdo gabiuosius, Šiaulių J. Janonio gimnazija yra netgi 7 pagal gabiųjų ugdymą tarp 67. Tad tarp geriausių – J. Janonio, S. Šalkauskio, „Romuvos“, Didždvario, Šiaulių universiteto, Lieporių gimnazijos“, – sakė žurnalistė.

O kaip kolegijos ir universitetas?
Kurioje aukštojoje mokykloje geriausiai rengiami tam tikro dalyko specialistai – tai irgi paaiškėjo po atliktų tyrimų. Vertinta 70 studijų krypčių universitetuose ir kolegijose. „Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį, kad ne visi universitetai ir kolegijos visas studijų kryptis turi – kai kurie yra labai specializuoti arba rengia regionui būtiną specializaciją, atsižvelgdamas į tai, ko riekia vietos rinkai. Apklausėme per 2000 darbdavių, jų vertinimas sudarė 40 proc., dar 20 proc. viso svorio sudarė tai, su kokiu vidurkiu buvo priimta 2015 m. į universitetų bakalauro ir kolegijų profesinio bakalauro studijų pirmus kursus, kiek buvo priimta su aukščiausiu (nuo 88 iki 100) ir žemiausiu balu“, – sako žurnalistė ir priduria, kad dar yra atskirų universitetų ir kolegijų, kuriuose buvo priimti studijuoti su balu 0. Tai ir demografinės duobės kaltė, kadangi universitetams stinga studentų.

„Šiaulių valstybinė kolegija atrodo tikrai neblogai, ji turi nemažai antrų vietų. O tarp pirmos ir antros vietų yra labai nedidelis atotrūkis. Ši kolegija iš tikrųjų puikiai parengia vadybininkus, statybos inžinierius ir statybos technologus bei viešųjų ryšių specialistus – šiose kryptyse ji yra antroje vietoje“, – sako J. Kučinskaitė.
Taip pat neblogai kolegija parengia ekonomistus, bendrosios inžinerijos specialistus ir sausumos transporto inžinierius. Šiaurės Lietuvos kolegija yra stipresnė vienoje kryptyje – tai verslas ir vadyba, šiai krypčiai skirta trečia vieta.

„Šiaulių universitetas pirmų ir antrų vietų neturi, bet turi trečią prizinę vietą. Dažniausiai yra ketvirtoje–penktoje pozicijose, tad tai kaip regioniniam universitetui tikrai pakankamai gera ir aukšta vieta. Žinant, kad kai kurias kryptis rengia ir 15 aukštųjų mokyklų, tai mechanikos inžinerijoje bakalaurų parengime Šiaulių universitetas yra trečias, rengiant istorijos bakalaurus – trečias. Matematikos, bendrosios inžinerijos bakalaurų rengime – ketvirtas, statybos inžinerija, anglų filologija – penktas“, – sako žurnalistė.

Vertinant magistrų rengimą 50 proc. sudarė darbdavių nuomonė ir 50 moksliškumas, t. y. kiek universiteto darbuotojai parašę publikacijų 2014-aisiais į pasaulio mokslinius žurnalus ir kaip buvo vertinamas jų publikacijų poveikis pasaulio mokslui, kiek gauta valstybės finansuojamų vietų doktorantūros kryptyse. „Universitetas tvirtas pozicijas turi finansininkų rengime, statybos inžinierių, viešojo administravimo specialistų, 4-5 vietomis dalijasi su kita aukštąja mokykla matematikos magistrų rengime, 5 vietą turi biologų rengime, pedagogikoje 5-6 vieta dalijasi su kitais universitetais. Kaip regioninė aukštoji mokykla atrodo visai neblogai“, – kalbėjo J. Kučinskaitė.

Vilnius mokyklų gali pavydėti
„Aš manau, kad stipriausios vis dėlto yra mokyklos ir jų galėtų pavydėti daugelis miestų, taip pat ir Vilnius. Vilniaus gimnazijoms, progimnazijoms, taip pat ir pradinėms mokykloms reikėtų pasitempti, kad pasivytų Šiaulių pradines mokyklas, progimnazijas ir gimnazijas. Mes, vilniečiai, turime ko pavydėti Šiauliams“, – mano  J. Kučinskaitė.

Kaip Šiaulių „Romuvos“ gimnazijos, pasiekusios gerų rezultatų šiame reitingavime, direktorius Vytautas Giedraitis sakė „Šiaulių naujienoms“ – jeigu yra geri rezultatai, tai pirmiausiai yra geri mokytojai.

O šitie rezultatai nebuvo netikėti, kadangi Nacionalinio egzaminų centro duomenys ir analizės pagal atskirus dalykus – aptartas reikalas, tad su mokytojais maždaug jau buvo prognozuota tai, kas jau paskelbta visuomenei.

„Reikia protingai žiūrėti į reitingus – nei labai liūdėti, jei nepapuolei į penkiasdešimtuką, nei labai džiaugtis, kai ten esi. Todėl, kad ten yra ir subjektyvių, ir objektyvių dalykų. Daug kas priklauso, kiek vieną dalyką laiko mokinių, vieno mokinio rezultatai nulemia vietą reitinge. O yra dalykų, kuriuos labai daug laiko mokinių – pavyzdžiui, lietuvių kalbos, matematikos, istorijos, užsienio kalbų“, – sako direktorius.

Taip pat jis ir klausia – kam skirta mokykla: ar kad mokiniai išreikštų savo galimybes ir pasitikrintų per egzaminą, ar kad būtų stabdomi norintys laikyti, bet tam yra nepasiruošę.  

„Juk iš tiesų gyvenime yra visko, tad stabdyti mokyklos neturėtų drausti. Kitas dalykas – kaip susikomplektuoja mokyklos. Ne paslaptis, kad kai kurios mokyklos daro atranką, ne visus mokinius priima, o jos turi  konkuruoti su tomis mokykloms, kurios priima visus. Aš manau, kad Šiaulių rezultatai tikrai yra geri, nes Vilnius, Kaunas turi mokinius, kuriuos renkasi iš visos respublikos, tad be abejo, jų situacija yra kitokia“, – komentavo V. Giedraitis.