Šeštadienį Lietuvos moksleiviai laikė lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Vieni plušėjo visas 4 valandas, kiti išėjo vos po pusantros ar dviejų valandų. Šiaulietis Jaunius sakė, kad buvo nesunku. Jis nelaiko savęs geru literatūros žinovu, todėl rinkosi samprotavimą. Temos nebeatsimena tiksliai, rašęs apie klaidas, kaip jos padeda tobulėti. „Manau, kad išlaikysiu, nes kompiuteryje radau šį bei tą apie J. Biliūną, – mostelėjo ranka vaikinas. – Man svarbesnis bus matematikos įvertinimas. Bet „nesiparinu“ – vis tiek dar nežinau, kokią specialybę rinktis, ar iš viso noriu studijuoti.“
Temos „artėja prie mokinio“
Keli Šiaulių miesto mokytojai lituanistai sutiko išsakyti savo nuomonę apie temas. „Kažkodėl taip atsitinka, kad mokyklinio egzamino temos būna sudėtingesnės nei valstybinio. Šiemet taip pat, – apgailestavo Vilija. – Laimė, kad autoriai tik rekomenduojami, be to, gelbsti nukreipiamieji klausimai ir galimybė 20 minučių pasinaudoti kompiuteriu.“
Tam, kuris domėjosi, skaitė, nesunku per tą laiką pasitikslinti. Antra vertus, jei mokinys tinkamai buvo pasirengęs kalbėjimui, savo žinias gali rašinyje pritaikyti. Dauguma jos mokinių rinkosi mokyklinį egzaminą. Mokytoja tikisi, kad antroji samprotavimo tema „Sėkmė ateina pati ar pelnoma darbu?“ jiems buvo įveikiama. Galėjo remtis V. Kudirka, jo nuopelnais Lietuvai, išsakyti savo viltis apie būsimą darbą.
Bet jos kolegei Audronei atrodo, kad lengvesnė pirmoji tema „Ką reiškia būti savimi?“, kurioje tiktų remtis V. Mykolaičio-Putino kūryba. Romanas „Altorių šešėly“ giliai išnagrinėtas, nemažai kalbėtasi apie veidmainystę, gyvenimą su kauke. Tiktų J. Marcinkevičiaus „Mažvydas“. Paprastai retas ,,mokyklinukas“ imasi literatūrinio rašinio.
Dėl literatūrinių temų „Gyvūnai literatūroje“ ir „Vienatvės tema literatūroje“ mokytojų nuomonės panašios. Pirmoji tema atrodytų nesudėtinga, bet jai trūksta konkretumo. Gerai, jei susivoks palyginti J. Biliūno „Kliudžiau“ ar „Brisiaus galas“, J. Savickio „Ad Astra“, J. Apučio „Šūvis po Marazyno ąžuolu“. Bet tai būtų nelengvas uždavinys. Antroji – „Vienatvės tema literatūroje“, mokytojų teigimu, labiau tiktų valstybiniam egzaminui.
Iš gimnazistų mokytojai girdėjo, kad valstybiniame egzamine dauguma jų rašė samprotavimo temą „Ar klaidos padeda tobulėti?“ Rekomenduojamas J. Biliūnas, kūriniai gerai žinomi. Antroji tema galėjo sudominti labiau apsiskaičiusius, drąsiau mąstančius gimnazistus: „Ar kvaileliai būtinai kvaili?“
Pedagogų požiūriu, pati lengviausia literatūrinė tema „Motinos paveikslas literatūroje“. Ir pernai buvo panaši, ir kalbėjimui panašius dalykus mokiniai ruošėsi.
Teko girdėti, kad kai kas rašė temą „Kelionės prasmės literatūroje“ remdamiesi B. Sruogos „Dievų mišku“. Mokytojai sėkme šiek tiek abejoja. Gal labiau būtų tikę A. Mickevičiaus „Krymo sonetai“, J. Apučio kūryba.
Visi trys pašnekovai sutiko, kad šiemetinės rašinių temos jų neišgąsdino. Iš savo mokinių pasibaisėjimo taip pat neišgirdo. Belieka laukti rezultatų.
Populiariausias – anglų kalbos egzaminas
Šiaulių miesto savivaldybės Švietimo, kultūros ir sporto departamento Švietimo skyriaus vyr. specialistė Rasa Stankuvienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad Šiauliuose brandos egzaminus laikyti iš viso registruoti 1265 kandidatai. Vienintelis lietuvių kalbos ir literatūros egzaminas yra privalomas. 405 kandidatai pasirinko mokyklinį lietuvių kalbos egzaminą, 860 – valstybinį. Taigi trečdalis laiko mokyklinį, o du trečdaliai – valstybinį lietuvių kalbos ir literatūros egzaminą. Kiti egzaminai neprivalomi, juos moksleivis renkasi pagal savo ateities tikslus.
Daugiausia, kaip ir ankstesniais metais, rinkosi anglų kalbą – 79 proc. iš visų kandidatų.
Matematikos egzaminą rinkosi 68 proc., istoriją 40 proc., biologiją – 22, fizikos – 12, informacines technologijas –10, chemijos ir geografijos egzaminus po 7procentus kandidatų. Visi šie egzaminai valstybiniai.
Kaip ir anksčiau, nepopuliarios visoje Lietuvoje kitos užsienio kalbos. Jų valstybinius egzaminus į Šiaulius atvyksta laikyti iš aplinkinių rajonų, nes miesteliuose nesusidaro grupės. 26 šiauliečiai pasirinko laikyti rusų kalbos, 2 – vokiečių, 3 – prancūzų kalbos valstybinį egzaminą. Pernai prancūzų kalbos nelaikė nė vienas, šiemet užsiregistravo, bet laikė ne valstybinį, o tarptautinį egzaminą.
Gimtosios kalbos mokyklinį (ne lietuvių) pasirinko 6 kandidatai, muzikologijos – 11, menų – 39. Net 408 mokiniai laikė mokyklinį technologijų egzaminą. Pažymėtina, kad duomenys apima visus abiturientus – ir tuos, kurie mokosi profesinio rengimo centre. Be to, abiturientas, išlaikęs privalomą lietuvių kalbos egzaminą ir vieną pasirinktą (tarkim, technologijų), gauna brandos atestatą.
Jau antrus metus gimnazistai turi galimybę rašyti brandos darbus. Šiemet iki balandžio pirmos buvo pristatyti 9 darbai: biologijos – 5, chemijos – 2, istorijos – 1, lietuvių kalbos ir literatūros – taip pat 1.Užsiregistravę rašyti brandos darbus buvo 20. Šiemet pirmą kartą brandos darbus galėjo rašyti trečios klasės gimnazistai. Pasirinko 10 mokinių: istorijos, chemijos, biologijos, fizikos – po 2, matematikos, lietuvių kalbos ir literatūros – po 1.
Valstybinio lietuvių kalbos ir literatūros egzamino darbų vertinimas elektroninėje erdvėje prasidės birželio 8 d., vertinimo centruose – birželio 17 d. Valstybinio brandos egzamino rezultatai bus skelbiami liepos mėnesio pradžioje. Mokyklinio brandos egzamino rezultatai bus paskelbti per 13 darbo dienų.
Abiturientai kraunasi lagaminus
Sesijos trukmė – nuo balandžio 24 iki birželio 20 d., bet kai kurie abiturientai jau kraunasi lagaminus kelionėms, nes jų „vargai“ baigėsi. Kai kuriems liko dar neišlaikyti fizikos, matematikos, biologijos, istorijos, geografijos egzaminai, vokiečių, rusų kalbos egzamino dalis.
Abiturientė Brigita rinkosi 5 egzaminus, nes „nežinai, ko gali prireikti“, o jos draugė Ainora įsitikinusi, kad jai tereikės chemijos ir matematikos. Lietuvių kalbos valstybinį abi mano išlaikiusios gerai, nes daug skaitė, dalyvauja diskusijų klube. Rašė samprotavimo rašinį, tik truputį nerimauja, kad neatsirastų vertintojų komisijoje „krienų“, kurie jų nuomonės nepriims, pasmerks. Yra girdėjusios, kad pasitaiko.
