Andrius grįžo iš draugų vakarėlio puikiai nusiteikęs ir netrukus jau ramiai miegojo savo kambaryje. Rytą keltis mokyklon nenorėjo, skundėsi skaudančia galva. Mamai įtarimų sukėlė keistas tvaikas sūnaus kambaryje. Po nelengvo pokalbio paaiškėjo, kad paaugliai vaišinosi alkoholiniais kokteiliais. Andriaus teigimu – nieko bloga jie nepadarė, taip įprasta, lengviau bendrauti. O prastoka savijauta iš neįpratimo – padaugino, gal su šampanu sumaišė. Kitą sykį būsiąs protingesnis. Ar teisinga būtų „kito sykio“ laukti?
Pavojus realus
Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento Psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo skyriaus duomenimis, Lietuvoje alkoholį vartoja 34 proc. 15–16 metų moksleivių, o narkotikus – 19 proc. Visiškai nebandžiusių alkoholio vyresnių moksleivių yra vos apie 13 proc. Specialistų teigimu, psichiką veikiančias medžiagas vartojantį paauglį galima palyginti su skęstančiuoju.
Ar drįstume palikti vaiką vandenyje, matydami, kaip jis skęsta? Ar pateisintume savo neveiklumą manymu, kad tai vaiko pokštas?
Ankstyvosios intervencijos programa
Ankstyvosios intervencijos programą inicijavo Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Tai mokslo ir faktiniais duomenimis pagrįsta tarptautinė programa, išbandyta 17 Europos šalių. Ji skirta 14–21 metų jaunuoliams, eksperimentuojantiems ar nereguliariai vartojantiems alkoholį ir narkotikus.
Programą vykdo savivaldybių pedagoginės psichologinės tarnybos ir visuomenės sveikatos biuro specialistai. Programa trunka iki 10 valandų. Ji apima pradinį ir baigiamąjį pokalbius, 8 valandų praktinius užsiėmimus grupėje. Siekiama ugdyti jaunuolių kritinį mąstymą, ugdyti motyvaciją atsisakyti psichoaktyvių medžiagų vartojimo.
Bendradarbiauja Sveikatos biuras ir Pedagoginė psichologinė tarnyba
Diana Šiurkienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo specialistė, „Šiaulių naujienoms“ paaiškino, kad Ankstyvosios intervencijos programa mieste vykdoma jau antrus metus. Užsiėmimus veda Pedagoginės-psichologinės tarnybos specialistai, psichologai ir socialiniai pedagogai. Programa savanoriška, jaunuolis motyvuojamas keisti požiūrį, su juo bendraujama nemoralizuojant, nesmerkiant, negąsdinant.
Pasak D. Šiurkienės, tėvų ir mokytojų požiūris yra esminis veiksnys, skatinantis jaunus asmenis programoje dalyvauti. Deja, dažniausiai jaunus asmenis nukreipia Savivaldybės vaiko gerovės komisija ar Probacijos tarnyba. Sveikatos biure kandidatai registruojami, užpildo prašymus kartu su globėjais ar tėvais. Tada Pedagoginės psichologinės tarnybos specialistai susisiekia, suderina užsiėmimų laiką. Pirmajame pokalbyje siekiama išsiaiškinti, ar asmuo tinkamas programai pagal vartojimo patirtį, gali būti, kad jau reikia gydymo.
Programą baigusieji gauna pažymėjimus, nors jų veiksmingumas abejotinas, pavyzdžiui, pirmoji grupė jaunuolių pažymėjimų nenorėjo. Kol kas sunku rasti kitokį veiksmingą paskatinimo būdą. Šiauliuose viena grupė jau baigė programą, surinkta antroji grupė.
Patirtis ir problemos
Ligita Mickienė, Šiaulių miesto pedagoginės psichologinės tarnybos socialinė pedagogė metodininkė, kalbėjo, kad Šiauliuose Ankstyvosios intervencijos programa pradėta nuo 2018 metų, išleista viena grupė, darbas pradedamas su antrąja 7 asmenų grupe.
Po pirmojo pokalbio paprastai dalis atvykusiųjų „nubyra“, bet tie, kurie pradėjo lankyti užsiėmimus, juos sėkmingai baigė. Teoriškai visi atvyko savo noru, be teismo sprendimo. Realiai beveik visi jau buvo pakliuvę į policijos akiratį todėl, kad vartojo alkoholį. Dažniausiai tai nebūna vienkartinis „eksperimentas“.
Veiksmingesnė programa būtų, jei vaiką, vos tik įtarę problemą, paragintų ateiti tėvai arba rekomenduotų mokykla, pastebėjusi, kad jaunuolis ekskursijos metu ar diskotekoje pasirodė apsvaigęs. Akyliau pastebėti vaikų polinkį svaigintis buvo raginamos mokyklos, kovo mėnesį konferencijoje pristatant programą.
Į programą priimami vaikai nuo 14 metų, bet iš pedagogų tenka girdėti, kad pradėti reikėtų anksčiau – nuo 12. Keturiolikmečiai jau būna sukaupę nemenką vartojimo patirtį.
Dar viena problema, kad nėra oficialios narkotikų vartojimo statistikos. Pokalbiuose paaiškėja, kad ne vienas yra bandęs žolės ar kitokių psichotropinių medžiagų. Kol kas Šiauliuose dirbama tik su alkoholio vartojusiais jaunais asmenimis.
L. Mickienės teigimu, nė vienas jaunuolis, kuris kreipėsi pagalbos, nebuvo atstumtas. Kartais atsitinka, kad pagal amžių neatitinka, tenka palaukti, kol bus formuojama kita grupė.
Veiksmingiausias darbas yra bendraamžių grupėje. Taikant interaktyvius metodus, kalbantis, ieškoma atsakymų, kaip gyventi, kaip stiprinti motyvaciją pokyčiams.
Specialiosios pedagogės teigimu, internetinis puslapis „Aš kritiškas” – pateikia daug vertingos informacijos, bet jis nėra toks žavus, kad jaunuoliai patys, be tėvų ar mokytojų paskatinimo, jį žiūrėtų. Pateikta medžiaga, užduotimis galima pasinaudoti vedant užsiėmimus, tik reikia kritiškai atsirinkti pagal amžių, pagal problematiką.
Pedagogė minėjo, kad neretai į mokymus užsirašiusiems vaikams prireikia ir kitokios pagalbos, pavyzdžiui, vaikinui, kuris per metus tris kartus pakeitė gyvenamąją vietą, buvo tąsomas tarp Lietuvoje ir užsienio valstybėje gyvenančių artimųjų, reikėjo psichologo pagalbos. O merginą, kuri vartojimo srityje buvo labai pažengusi, teko nukreipti gydymui.
„Ankstyvosios intervencijos programa labai reikalinga, bet kad ji iš tiesų būtų ankstyvoji, reikia visų mūsų atsakomybės, ypač tėvų ir mokytojų. Kai dėl psichotropinių medžiagų vartojimo vaikas ateina per policijos rankas, jį motyvuoti pokyčiams būna labai sudėtinga, – teigė L. Mickienė. –
Antra vertus, jei apimtume visus, bent kartą alkoholio ragavusius vaikus, mūsų, keturių specialistų komandos pajėgos būtų per menkos.“
