Nepilnamečiai vis aktyviau dairosi darbo vasarai. Tai rodo, kad jie nėra tokie išpuikę ir priklausomi nuo technologijų, kaip paprastai linkstama manyti. Nepaisant to, pilnamečiai moksleiviai darbdavių yra labiau vertinami, o ir darbo vietų jiems yra daugiau.
Nepilnamečių priimti nenori
„Nors mokslo metai baigsis tik birželio viduryje, jaunuoliai darbo vasarai pradėjo ieškoti jau gegužės pabaigoje. Aktyviausiai darbo dairosi 14-17 metų nepilnamečiai. Tai pliusas, nes mes iki šiol klaidingai galvojome, kad jaunoji karta visai nenori dirbti“, – „Šiaulių naujienoms“ sako „Personalo valdymo sistemos“ direktorė Sonata Jasėnaitė.
Anot jos, nepilnamečiai pasiruošę atlikti įvairius darbus: nuo vaikų prižiūrėjimo iki prekybos. Nors jaunų žmonių pasiryžimas papildomai užsidirbti džiugina, darbdaviai vis dar nelabai nori jų priimti.
Darbo rinkos ekspertės nuomone, taip yra dėl teisinių priežasčių: tam reikia tėvų ar globėjų rašytinio sutikimo, medicininės pažymos. Taip pat nepilnamečiai neturi teisės dirbti tam tikrų darbų, kuriuos apriboja įstatymai.
„Įsidarbinti gamyboje nepilnamečiams turbūt yra neįmanoma. Jeigu kalbame apie gatvės prekybą, tuomet gauti darbo vietą galimybių yra daugiau, bet šiaip darbdaviai labiau nori pilnamečių, nes tada jiems įstatymiškai yra lengviau“, – teigia S. Jasėnaitė.
Darbo ieško savarankiškai
Šiaulių jaunimo užimtumo skyriaus vedėja Vaida Ignotienė patvirtina, kad darbdaviai nepilnamečių nelabai nori priimti dėl šalyje veikiančių teisės aktų.
„Reikia sutvarkyti daug dokumentų. Darbdavys turi gauti vieno iš tėvų sutikimą, medikų pažymą. Būtina tėvus supažindinti raštiškai su darbo sąlygomis, darbo pobūdžiu. Tai turi būti tik lengvi darbai, jokio didelio fizinio krūvio, ilgų darbo valandų ir t. t. Tai darbdavį įspraudžia į tam tikrus rėmus ir nenorėdamas pažeisti reglamentavimo teisės aktų, jis tiesiog atsisako nepilnametį priimti.“
Skyriaus vedėja atkreipia dėmesį, kad pilnametystės nesulaukę asmenys darbo vis dažniau ieško savarankiškai. Dabar į Užimtumo tarnybos padalinius pasikonsultuoti per dieną ateina iki 5 mokinių, o praėjusiais metaisbesikreipiančių būdavo kur kas daugiau. Tai gali būti susiję ir su mokslo metų pailginimu.
Pašnekovė sako, kad dabar visi darbo pasiūlymai, net ir mokiniams, yra skelbiami viešai Užimtumo tarnybos internetiniame tinklalapyje. Matyt, moksleiviai tuo naudojasi ir dėl to į specialistus kreipiasi rečiau. Vis dėlto dar yra tikimybė, kad situacija pasikeis birželio viduryje, kai baigsis mokslo metai.
„Mokiniai iki birželio vidurio dar mokosi, galbūt jiems atrodo, kad dar ankstoka ieškoti darbo, ir į mus pradės kreiptis birželio mėnesį“, – svarsto skyriaus vedėja.
Anot jos, ieškant darbo galima kreiptis tiek į jaunimo užimtumo skyrių, tiek kandidatuoti pagal darbo skelbimus savarankiškai, svarbiausia tikėti savimi ir nenuleisti rankų.
„Jeigu jaunuolis bus aktyvus, jis gali pakeisti darbdavio sprendimą darbinti tik pilnamečius. Čia viskas priklauso nuo paties jauno žmogaus motyvacijos, noro dirbti ir sugebėjimo pateikti save“, – mano V. Ignotienė.
Nežino, kaip išsiskirti iš kitų
Su sunkumais dėl įsidarbinimo vasarai kartais susiduria ir pilnametystės sulaukę jaunuoliai. S. Jasėnaitė svarsto, kad galbūt to priežastis – nesugebėjimas išsiskirti iš kitų kandidatų: „Dauguma savo gyvenimo aprašymus rašo labai panašiai ir turbūt darbdaviams sunku atsirinkti, kuriuos kviesti pokalbiui. Rekomenduočiau jaunuoliams pasiieškoti kažkokių nišų. Suprantu, kad pas mus galbūt nėra labai populiaru vedžioti šunis ar pirkti močiutėms maistą, bet vis tiek, manau, verta pasiieškoti originalesnių savęs pardavimo, prisistatymo darbo rinkai būdų.“
Dirbti vasarą naudinga dar ir dėl to, kad tokiu būdu galima „pasimatuoti“ vieną ar kitą profesiją. Padirbėjus mėnesį ar visus tris, galima daugiau apie save sužinoti. Be to, tai gali padėti priimant sprendimą, kokią studijų kryptį rinktis, o gal net paskatinti ją apskritai pakeisti.
„Padirbėję jaunuoliai supranta, kokių darbų nenori ar negali dirbti. Todėl laikinas darbas savęs pasitikrinimui yra geras dalykas ir dar už tai gauni atlyginimą“, – mano S. Jasėnaitė.
Ji atkreipia dėmesį, kad šiuo metu Šiauliuose darbo ieškantys jaunuoliai daugiausiai galimybių įsidarbinti turi restoranuose ir viešbučiuose. Labai trūksta virėjų, padavėjų ir virtuvės darbuotojų.
„Viena iš nišų galėtų būti maitinimo sektorius. Šiauliuose yra tam tikrų maitinimo įstaigų, kuriose vasarą padidėja klientų srautai. Čia apmokymo laikas pakankamai trumpas, galima pradėti greitai startuoti ir nebūtinai reikia važiuoti į Palangą prie jūros kažkur darbuotis“, – pataria darbo rinkos ekspertė.
Aišku, didesnio nei minimalaus atlyginimo jaunuoliai vargu ar gali tikėtis, nebent jeigu dirbtų viršvalandžius. Jauniems žmonėms, ypač neturintiems darbo patirties, turbūt net neverta apie tai svajoti. Be to, ir patys darbdaviai nėra suinteresuoti sezoniniams darbams kurti kažkokios priedų sistemos. Daugiau uždirbti gali nebent tie, kurie pasiryžę įsidarbinti ilgesniam laikui, ne tik vasarai.
Labiausiai trūksta padavėjų, barmenų
Įdarbinimo agentūros „Biuro“ duomenimis, vasarą populiariausi padavėjų, pardavėjų ir kito aptarnaujančio personalo darbo skelbimai. Daugiausiai jų siūloma Lietuvos pajūryje, kurortiniuose miestuose – ten ieškoma darbuotojų apgyvendinimo ir maitinimo srityje, sezono metu atsidarančiose parduotuvėse: pardavėjų, salės darbuotojų, kambarinių, padavėjų, barmenų, virėjų, pagalbinių virtuvės darbuotojų.
Darbuotojų sezoniniams darbams regionuose aktyviai ieško ūkininkai: žemės ūkio, miškininkystės bei žuvininkystės sektoriaus darbdaviai. Ten reikalingi pagalbiniai darbininkai, uogų rinkėjai, rūšiuotojai, lauko darbininkai. Didmiesčiuose didžiausias darbuotojų poreikis atsiradęs apgyvendinimo, maitinimo ir prekybos sektoriuose. Besiruošdami vasaros sezonui darbdaviai laikiniems darbams pradėjo ieškoti padavėjų, barmenų, pagalbinių virtuvės darbininkų. Šių darbuotojų paklausa labiausiai išaugo jau balandžio mėnesį.
Redakcijos archyvo nuotr.
