Lietuva išrinko naująjį Prezidentą – ekonomistą Gitaną Nausėdą, antrajame rinkimų ture nugalėjusį konkurentę Ingridą Šimonytę. Paaiškėjo, ir kurie politikai atstovaus Lietuvai Europos Parlamente. Politologai komentuoja, kad tokius rezultatus buvo galima nuspėti, ir paaiškina, ką tai reiškia mūsų šaliai.

Rinkimų rezultatai nenustebino
Pirmajame prezidento rinkimų ture koja kojon žengę ekonomistas Gitanas Nausėda ir buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė žadėjo įnirtingą kovą ir po dviejų savaičių, tačiau sekmadienio balsavimas fiksavo triuškinančią G. Nausėdos pergalę.

I. Šimonytė šį kartą netikėtai nusileido visose 60 apygardų, paguosti galėtų nebent tai, kad konservatorių iškelta kandidatė buvo populiaresnė tarp užsienio rinkėjų.

Galutiniai Vyriausios rinkimų komisijos (VRK) duomenys skelbė G. Nausėdos triumfą – 66,72 proc. prieš 33,28 proc. I. Šimonytės surinktų balsų.

Niekas net neabejojo, kad Lietuvos regionai palaikys G. Nausėdą, nes ekonomistas nevengė kalbų apie tai, kaip svarbu spręsti ir regionų problemas.

„Apskritai, manau, kad išrinktas Prezidentas privalo lankytis regionuose, gerai suprasti regionų padėtį, regionų atskirtį, būdus tai atskirčiai įveikti“, – dar prieš antrąjį rinkimų turą „Šiaulių naujienoms“ sakė mūsų mieste viešėjęs ekonomistas.

Taip pat jis pateikė idėją, kaip būtų galima pagerinti gyvenimą mažesniuose miesteliuose: „Viena iš mano idėjų, jeigu pavyktų sėkmingai pasirodyti rinkimuose, yra įkurti Prezidentūros regionų tarybą, kurioje dalyvautų tiek regionų lyderiai, tiek kiti savivaldybių problemomis aktyviai besidomintys asmenys. Tai turbūt būtų neformali institucija, kur būtų galima aptarti savivaldybėse dažniausiai pasikartojančias problemas ir ieškoti jų sprendimo būdų.“ Dabar tik laikas parodys, ar išrinktasis Prezidentas įgyvendins savo pažadą.

Tai, kad G. Nausėdą palaikė ir nemaža dalis didmiesčių gyventojų, šiek tiek nustebino, bet apskritai jo pergalės buvo galima tikėtis.

Rinkėjai nori pokyčių
 „Aš būtent taip ir prognozavau. Galbūt šiek tiek netikėta tik tai, kad I. Šimonytė apskritai labai mažai kažką gavo papildomai, lyginant su tuo, ko ji sulaukė pirmajame rinkimų ture“, – laikraščiui komentuoja politologas Liutauras Gudžinskas.

Politologas svarsto, kad galbūt I. Šimonytei koją pakišo tam tikra negatyvi kampanija jos atžvilgiu, galbūt suveikė ir tai, kad ji yra deleguota konservatorių partijos, kuri paprastai ne visada yra mėgstama didelės dalies žmonių. Galbūt I. Šimonytės pralaimėjimą lėmė ir tai, kad jos konkurentas buvo labai stiprus, nuosaikių pažiūrų, neįžeidžiantis nė vienos socialinės grupės, turintis gerą iškalbą, šmėžavęs televizijos ekranuose dvidešimt metų ir iki šiol nesusisaistęs su kažkokiomis politinėmis jėgomis bei teikiantis tarsi šviežumo įspūdį.

Ar tai reiškia, kad G. Nausėda bus geras Prezidentas Lietuvai? „Bus matyti. Kol kas tik išrinktam Prezidentui norisi palinkėti, kad jis darytų tai, ką žadėjo – telktų gerovės valstybės plėtojimui. Be jokios abejonės, prezidento funkcijos nėra tokios, kad galėtų tiesiogiai tą daryti, bet prezidentas iš tiesų gali inicijuoti nacionalinius susitarimus, kalbėti su įvairiomis jėgomis, brėžti tam tikrą kryptį“, – sako L. Gudžinskas.

Politologo nuomone, turint omenyje, kad G. Nausėda toks išlaikytas, nesusipriešinęs nė su viena politine jėga, yra intelektualus, buvęs mokslininkas, turintis išmanymą ekonomikos reikaluose, galima puoselėti tam tikrą viltį, kad jis galbūt šiek tiek pakeis Lietuvos ekonomikos modelį. Aišku, yra ir tam tikrų nuogąstavimų. Pavyzdžiui, kai dar nebuvo kandidatu į prezidentus, jo retorika keitėsi. Kalbėjo tokius dalykus, kuriems sakė anksčiau nepritaręs, todėl aktualiu išlieka klausimas, kiek jo pažiūros yra stabilios ir ar jis nebus šiuo atžvilgiu priklausomas nuo patarėjų ar tam tikrų interesų, stambaus verslo grupių ir pan.

„Čia yra tam tikri nuogąstavimai, bet mes kalbame apie ateitį, tai geriausiai juos gali paneigti būtent pats Prezidentas“, – akcentuoja L. Gudžinskas.

Sulaukė didelio rinkėjų palaikymo
G. Nausėdos pergalė nenustebino ir politologo Sauliaus Spurgos; „Jis apeliavo į daug platesnį rinkėjų ratą ne tik miestuose, bet ir provincijoje. I. Šimonytė labiau buvo suprantama kaip partinė kandidatė, be to, ji startavo pernelyg vėlai, iš pradžių net nelabai ryžtingai ir nesugebėjo įgyti to pagreičio. Nors toliau darė viską teisingai, vis dėlto neturėjo tos didelės aistros, kuri yra būtina norint laimėti rinkimus.“

Anot jo, sunku pasakyti, kaip seksis išrinktajam Prezidentui, bet vilties, kad jis ką nors pakeis yra: „Jis neturi politinio užnugario, aiškios komandos, aiškių pažiūrų, be turi didžiulį rinkėjų pasitikėjimą, o tai Lietuvoje pagal mūsų sistemą yra svarbu. Veiksmingas prezidentas yra tas, kuris turi aukštą pasitikėjimą, tada jo balso, pozicijos svoris yra didesnis. Šiuo metu jis yra savo tam tikroje viršūnėje, turi didžiulį mandatą, tai galėtų jį panaudoti. Aišku, kad tai kandidatas, kuris atitinka Lietuvos politinės sistemos supratimą, yra toje pačioje vagoje, į kurią Lietuva jau eina ne vienerius metus. Matyt, taip ir klostys viskas, galbūt į vieną ar kitą pusę stumtelės, bet kol kas sunku tai įsivaizduoti.“

Aiškios 11 išrinktų politikų pavardės
Sekmadienį vyko ir Europos Parlamento rinkimai. VRK duomenimis, Europos Parlamento rinkimus laimėjo Tėvynės Sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai (TS-LKD), antroje vietoje liko Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP), treti – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS).

Nuo galiojančių biuletenių TS-LKD surinko 19,62 proc. ir gauna 3 mandatus, LSDP surinko 15,99 proc. ir gauna 2 mandatus, LVŽS surinko 12,66 proc. ir taip pat gauna du mandatus. Po vieną vietą EP gauna Darbo partija, surinkusi 9,07 proc. balsų, Lietuvos Respublikos Liberalų sąjūdis, surinkęs 6,51 proc. balsų, Aušros Maldeikienės visuomeninis komitetas, gavęs 6,38 proc. balsų ir Valdemaro Tomaševskio blokas, surinkęs 5,58 proc. balsų.

Į Europos Parlamentą vyksta dirbti šie asmenys: Liudas Mažylis, Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Vilija Blinkevičiūtė, Juozas Olekas, Bronis Ropė, Šarūnas Marčiulionis, Viktoras Uspaskichas, Valdemaras Tomaševskis, Aušra Maldeikienė ir Petras Auštrevičius.

Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas ir Aušra Maldeikienė yra Seimo nariai, todėl jiems išvykus dirbti į Europos Parlamentą, Seime juos turėtų pakeisti kiti politikai. Andrius Kubilius, Rasa Juknevičienė, Juozas Olekas į Seimą yra išrinkti daugiamandatėje apygardoje, todėl juos Seime pakeistų žmonės pagal sąrašą, tuo metu Aušra Maldeikienė yra išrinkta Vilniaus Žirmūnų apygardoje, todėl čia būtų organizuojami nauji rinkimai į Seimą.

Euroskeptikai pralaimėjo
Vertinant įvykusius Europos Parlamento rinkimus, S. Spurgos nuomone, labiausiai išsiskiria socialdemokratų tvirtas pasirodymas ir A. Maldeikienės patekimas į Europos Parlamentą. Visa kita, kaip ir buvo prognozuota.

„Mes senokai stokojome politinės partijos, kuri būtų kairioji. Tai buvo Lietuvos politinės sistemos bruožas, nes iki tol kelis kartus valdžioje buvę socialdemokratai nevykdė socialdemokratinės politikos, tai buvo technokratinė arba kartais net ir liberali politinė partija, o dabar jie išsigrynino, atsiskyrė“, – priežastį, kodėl rinkimuose pasisekė socialdemokratams, atskleidžia S. Spurga.

L. Gudžinskas sako, kad šiuos rinkimus, priešingai nei prezidento, prognozuoti buvo sunkiau. Kad konservatoriai, sacialdemokratai ir „valstiečiai“ gaus mandatus, buvo aišku, bet kaip žmonės balsuos už komitetus, buvo galima tik spėlioti.

„Mane nustebino, kad A. Maldeikienė gavo mandatą. Vis svarsčiau dėl Rolando Pakso ir partijos Tvarka ir teisingumas, bet čia, matyt, jiems pakišo koją, kad ėjo atskirai ir suskaldė savo balsus, o kai suskaldė savo balsus, nepateko nė vienas. Kaip sakoma: kur du pešasi – trečias laimi ir tai buvo A. Maldeikienė“, – komentuoja politologas.

Antroji svarbi žinia – „valstiečių“ trečioji vieta, jų pralaimėjimas opozicinėms pagrindinėms partijoms ir euroskeptikų didžiulis pralaimėjimas. Nors euroskeptikai gavo daugiau vietų negu anksčiau, visgi laimėjo pasisakantys už Europos Sąjungos išlikimą ir tolimesnę jos raidą.

„Dėl atstovavimo Europos Parlamente, čia daug kas priklauso nuo pačių parlamentarų, kiek jie bus suinteresuoti dirbti. Mes matome tam tikrą fenomeną, kai dalis Europos parlamentarų yra išrenkami ir po to jų nematyti, algą pasiima, bet nieko aktyvaus nedaro. Ši kartą turiu daugiau vilties, kad šita sudėtis bus produktyvesnė ir aktyvesnė“, – viliasi L. Gudžinskas.