Turbūt niekas nepaneigs, kad dirbti iš namų yra labai patogu, ypač auginantiems vaikus. Nepaisant to, Lietuvoje nuotolinis darbas nėra labai populiarus. Vadovams vis dar atrodo, kad dirbantys iš namų bus mažiau efektyvūs ir blogiau atliks jiems paskirtas užduotis.
Privalumas prieinamas ne visiems
„Paylab“ duomenimis, darbo namuose privilegija dažniausiai naudojasi IT specialistai, programuotojai, viešųjų ryšių, rinkodaros ir žurnalistikos darbuotojai, projektų vadovai, vertėjai, analitikai, elektroninės prekybos specialistai, dizaineriai, vadovai ir administracijos darbuotojai. Tačiau dažniausiai namuose dirba aukščiausio lygio vadovai. Tuo tarpu pagalbiniai darbuotojai, kvalifikuoti darbininkai ir paslaugų srities darbuotojai turi labai ribotas galimybes dirbti namuose, nes jų darbą sąlygoja jų fizinis buvimas darbo vietoje.
Labiausiai darbas namuose paplitęs tarp informacinių technologijų, elektroninės prekybos ir programavimo sričių darbuotojų. Po jų – konsultacijų, telekomunikacijų, draudimo, reklamos ir rinkos tyrimų bei ne pelno sektoriaus darbuotojai.
Kiekviena šalis yra unikali, pavyzdžiui, Suomijoje, Estijoje ir Latvijoje, dėka į elektroninę erdvę perkeltų paslaugų, didžiajai daliai valstybės, viešojo ir vietinio administravimo darbuotojų suteikiama darbo namuose galimybė. Kitų šalių valstybinio sektoriaus darbuotojai gali tik pasvajoti apie tokį privalumą.
Lietuvoje darbo namuose privalumu naudojasi IT, telekomunikacijų, rinkodaros, žiniasklaidos, apskaitos ir draudimo sričių darbuotojai, bei žinoma, vadovai.
„Lyginant su kitomis Europos šalimis, mums dar tikrai yra kur pasitempti, nes galimybe dirbti iš namų, Lietuvoje naudojasi tik maža dalis žmonių. Dažniausiai šis privalumas yra prieinamas aukščiausio lygio vadovams ir tų specialybių atstovams, kurių veikla paremta darbu kompiuteriu“, – „Šiaulių naujienoms“ sako „CV-Online“ marketingo vadovė Rita Karavaitienė.
Nenori, kad darbuotojai aptingtų
Darbo rinkos ekspertės nuomone, įmonės galėtų dažniau naudoti šią motyvacinę priemonę, nes ji iš esmės nieko papildomai nekainuoja, o patiems darbuotojams leidžia lengviau derinti asmeninį gyvenimą su darbu. Tik, žinoma, įmonėms reikėtų gerai apgalvoti, kaip bus skiriamos užduotys, kad būtų galima sekti atliekamų darbų eigą, jų kokybę ir pan.
„Dar yra šiek tiek to nepasitikėjimo. Vadovai galvoja, kad jeigu darbuotojams duos laisvę, tai jie su ta laisve galbūt nelabai mokės susitvarkyti. Tai daugiau pasitikėjimo klausimas iš įmonių pusės. Kol nepabandai, atrodo, kad tai nieko gero neteikiantis privalumas, bet tos įmonės, kurios pabando ir leidžia darbuotojams dirbti iš namų, pamato, kad tai yra gera praktika“, – teigia R. Karavaitienė.
Tiesa, daugelis žmonių sąmoningai atsisako darbo namuose, nes jie mano, kad namų aplinka yra skirta atsipalaidavimui arba dėl kitų namuose esančių narių jie tiesiog negali būti tokie produktyvūs kaip darbe.
Ilgą laiką namuose dirbantis asmuo gali patirti socialinę izoliaciją ar bendravimo problemas. Dėl šios priežasties kai kurios įmonės riboja darbą namuose ir siekia grąžinti darbuotojus į darbo vietą.
„Nuotolinis darbas tinka ne visiems. Dirbantys iš namų iš esmės turi būti labai disciplinuoti, gebėti neformalioje aplinkoje dirbti taip pat, kaip ir darbe, čia reikalinga labai stipri savidisciplina“, – sako R. Karavaitienė.
Bet kokiu atveju pastebima, kad kai darbuotojai pripranta prie lankstaus darbo, būdingo darbui namuose, jie dažnai to prašo ir būsimų darbdavių.
