Taryba svarstė, ar pritarti Šiaulių miesto mero, savivaldybės administracijos direktoriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 metų veiklos ataskaitoms. Politikai buvo kritiški ir tiek merui Artūrui Visockui, tiek administracijos direktoriui Antanui Bartuliui neleido lengvai „praslysti“. Tiesa, pastarajam kliuvo labiau, nes buvę administracijos direktoriaus pavaldiniai nepraleido progos užduoti nepatogių klausimų ir suvesti asmeninių sąskaitų.
Aptarė ekonominę padėtį
Mero ataskaitos pagrindą sudarė esamos situacijos konstatavimas. Suskaičiavęs, kiek kokių posėdžių įvyko, kiek Savivaldybėje dirba komitetų, frakcijų, A. Visockas atkreipė dėmesį, kad pernai keitėsi visi Šiaulių miesto savivaldybės administracijos vadovai. Praėjusių metų gruodį Taryba iš pareigų atleido buvusį administracijos direktorių A. Bartulį, Savivaldybės mero pavaduotoją Domą Griškevičių. Po atleidimo administracijos direktoriaus pavaduotojui Marijui Veličkai pavesta laikinai eiti direktoriaus pareigas. Po kelių dienų M. Velička buvo nušalintas nuo pareigų ir jo vietą laikinai užėmė Gintautas Sitnikas.
Mero ataskaitoje skirta dėmesio ir bendrajai miesto ekonominės padėties apžvalgai. Jis kalbėjo, kad pernai Šiaulių miesto įmonėse didėjo darbuotojų skaičius. Meras pasidžiaugė ir kitais gerėjančiais Šiaulių miesto ekonomikos rodikliais: tiesioginių užsienio investicijų ir vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio augimu.
Savo pranešime meras konstatavo, kad Savivaldybės biudžeto pajamos nuolat augo ir 2018 metais sudarė 134 238 tūkst. Eur. Anot jo, biudžeto pajamų augimo tendencija išlieka ir 2019 metais.
Gyrėsi pasiektais laimėjimais
A. Visockas itin akcentavo ir laimėjimus dėl pasirašytų investicijų sutarčių Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje, pramoniniame parke, oro uoste. Anot mero, Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje 2018 metais buvo subnuomota 3,5 ha ( iš viso šiuo metu subnuomota 5,2 ha, o teritorijos plotas 132 ha). Čia planuojama investuoti daugiau kaip 8 mln. eurų, pastatyti per 12000 kv. m patalpų ir sukurti apie 150 darbo vietų.
Mero teigimu, 2018 m. buvo palankūs ir Šiaulių pramoniniam parkui. Per metus pasirašytos 2 naujos investicijų sutartys, 2 sutartys atnaujintos, prie vienos sutarties pasirašytas papildomas susitarimas, viena sutartis nutraukta. Metų pabaigoje gautas dar vienas prašymas dėl investicijų Šiaulių pramoniniame parke.
A. Visockas kalbėjo, kad reikalai gerėja ir kalbant apie Šiaulių oro uostą, nes tarp Šiaulių miesto savivaldybės ir UAB ,,Termicom“ sudaryta investicijų sutartis dėl infrastruktūros ir aviacinių paslaugų plėtros Šiaulių oro uosto teritorijoje.
Meras nepraleido progos pasigirti ir dėl savo veiklos Regionų plėtros taryboje ir Lietuvos savivaldybių asociacijoje. Tai pat paminėjo, kad 2018 metais Lietuvos laisvosios rinkos instituto atliktame vertinime Šiaulių miesto savivaldybei didžiųjų savivaldybių reitinge skirta 3 vieta. Šiame indekse stipriosios Šiaulių miesto savivaldybės stipriausioms sritims priskirta švietimo, sveikatos ir socialinės rūpybos, mokesčių, biudžeto, turto valdymo ir administracijos sritys.
Ataskaitos pristatymo metu aptartos ir tokios sritys kaip informacijos sklaida, tarptautiniai ryšiai ir pan.
Buvo paprašytas patikslinti netikslumus
Išklausę ataskaitos pristatymo Tarybos nariai įžvelgė tam tikrų netikslumų. Štai Edvardas Žakaris susidomėjo, ar praėjusiais metais iš tiesų padidėjo gyventojų skaičius, nes kituose šaltiniuose rašoma, kad mažėjo.
Meras paaiškino, kad naudojosi Savivaldybės registru, kur duomenys pateikiami kiekvieną mėnesį, ir pripažino, kad tie skaičiai gali šiek tiek nesutapti su valstybinė duomenų sistema.
Giedrė Mendoza-Herrera taip pat paprašė patikslinti netikslumą dėl naujų darbo vietų skaičiaus sukūrimo. Ir šį kartą nuskambėjo panašus atsakymas: „Neturime aiškios statistinės bazės, kuri tiksliai atspindėtų esamą situaciją nevėluojant pusantrų metų ar panašiai. Šiauliuose tikrai daugėja darbo vietų, bet apie tai, matyt, statistikos lentelės pradės rodyti vėl po kokio pusmečio.“
Martynui Šiurkui buvo įdomu sužinoti, ar meras sieks pagerinti Šiaulių savivaldybės indeksą, kurį kasmet sudaro Lietuvos laisvosios rinkos institutas. „Manau, kad Tarybos nariai tikrai stengsis ir sieks dar geresnio rezultato, o aš su malonumu pritarsiu“, – atsakė A. Visockas.
Po dar kelių klausimų, atėjus pasisakymų metui, savo nuomonę vėl panoro išsakyti E. Žakaris: „Be abejo, darbų padaryta daug, to niekas nepaneigs, tik labai gaila, kad vis dėlto Šiauliai prarado savo savarankišką universitetą. Labai apgailestauju, kad šalia visų gerų darbų yra vienas didžiulis praradimas.“
Po balsavimo vis tik mero ataskaitai buvo pritarta. 23 Tarybos nariai balsavo „už“, o 4 – susilaikė.
Paaiškino, kodėl strigo darbai
Tarybai pradėjus nagrinėti antrąjį darbotvarkės klausimą, į tribūną stojo A. Bartulis. Jis pristatė Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 metų veiklos ataskaitas.
Savo įžanginę kalbą administracijos direktorius pradėjo šiek tiek kitaip nei meras. Užuot kalbėjęs apie miestui nuveiktus naudingus darbus, labiau akcentavo problemas ir paaiškino priežastis, kodėl administracijai galbūt ne visai pavyko įgyvendinti darbus taip, kaip buvo suplanuota.
Anot jo, priemonių, kurių vykdymas nepasiekė suplanuotų rezultatų pagrindinės nevykdymo priežastys yra šios – ilgiau nei planuota trukęs pirkimų dokumentų derinimas su išorės institucijomis, užsitęsusios arba kelis kartus pakartotinai vykdytos viešųjų pirkimų procedūros, užsitęsusios projektavimo procedūros, kai projektuotojai vėluoja parengti techninius projektus ir dėl šios priežasties nėra galimybės pradėti rangos darbų pirkimo procedūrų, užsitęsę sutarčių derinimo terminai, ilgiau nei planuota trukęs projektų derinimas su išorės institucijomis, tiekėjų vėlavimas suteikti paslaugas ar atlikti darbus laiku ir kokybiškai.
Atskirais atvejais darbų eigoje išryškėjo problemos turėjusios įtakos darbų termino ištęsimui. Ne vienam projektui kelis kartus buvo vykdytos viešųjų pirkimų procedūros, kai pasiūlymai buvo atmesti, nes pasiūlyta per didelė kaina, vėliau pasiūlymų išvis nebuvo gauta arba gauta per vėlai, kad būtų galima laiku atlikti rangos darbus, todėl darbų įgyvendinimas buvo perkeliamas į ateinančius metus. Taip pat užtrukęs projektinių sprendinių derinimas su trečiosiomis institucijomis, besikeičiančių teisės aktų ar jų traktavimo taikymas ir kiti klausimai.
Administracijos direktoriaus aiškinimu, atskiri projektai strigo dėl projekto partnerių neatliktų ir nepatvirtintų darbų. Kai kurių priemonių įgyvendinimui nebuvo gautas finansavimas iš valstybės biudžeto. Taip pat didelę įtaką SVP priemonių įgyvendinimui turėjo teisės aktų pasikeitimas metų pabaigoje, todėl procedūros tapo sudėtingesnės ir užtrunkančios ilgesnį laiką, dar viena priežastis yra ta, kad vykdant pirkimus pasiūla yra pakankamai skurdi.
Atsakė į rūpimus klausimus
A. Bartuliui baigus kalbėti Tarybos nariams kilo nemažai klausimų. Jie domėjosi, kaip kylančius iššūkius administracija bandys suvaldyti ateityje, kokiems darbams administracija skiria prioritetą, kaip remiamas smulkusis verslas Šiauliuose ir t. t.
Vis dėlto labiausiai politikams parūpo, kodėl Šiaulių miesto administracijos direktoriaus ir Šiaulių miesto savivaldybės administracijos 2018 metų veiklos ataskaitos pateikiamos kaip vienas dokumentas. „Turinys turi viršenybę prieš formą. Aš vykdau įstatymo nustatytą pareigą ir pateikiu dvi ataskaitas tekstine forma“, – paaiškino A. Bartulis.
Po dar pusvalandį trukusios klausimų ir atsakymų sesijos, Taryba ataskaitas patvirtino. 21 Tarybos narys balsavo „už“ ir 6 susilaikė.



