Šiaulių universiteto Alumnų asociacijos organizuojamas paskaitų ciklas „Ateik. Išgirsk. Tobulėk“ – jau atidarytas. Paskaitų ciklą pradėjo interjerų autorė, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėja  Irmina Savickienė, kuri papasakojo savo sėkmės istoriją. Anot jos, kai vienos durys užsiveria, atsiveria kitos, tereikia pasiryžti uždaryti pirmąsias. O save labiau laiko ne verslininke, o kūrėja, kurios gyvenime be kūrybiškumo neapsieinama.

„Save labiau pozicionuoju kaip kūrybos žmogų“
Interjerų autorė, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėja I. Savickienė Šiaulių universitete baigė tapybos magistro studijas. Kiltų klausimas, jog tai su dizainu nelabai ką turi bendra, tačiau gyvenimas I. Savickienei viską sudėliojo taip, kaip turi būti. Po studijų ji pradėjo dirbti vienoje didžiausių baldų įmonių, kur po mėnesio net buvo paaukštinta.

„Tuo metu buvau pakankamai žalia, turėdama tik labai didelį norą kabintis į gyvenimą, atėjau į darbo pokalbį, po kurio mane ir priėmė. Iš karto pagalvojau, kad reikės dirbti „AutoCAD“ programa, o Šiaulių universitete mokiausi dirbti tik su teptuku ir „CorelDRAW“ programa. Todėl tai man buvo iššūkis, tačiau to labai norėjau.

Šiauliuose susiradau architektą, jis mane išmokė dirbti „AutoCAD“ programa. Po 2 savaičių buvau įvaldžiusi šią programą tiek, kiek man jos reikėjo, tada  ir praėjau darbuotis įmonėje. Joje po mėnesio mane paaukštino – tapau vedančiąja dizainere, kuri buvo atsakinga ne tik už baldų interjero projektavimą, bet ir katalogų leidimą, parodų organizavimą, stendų kūrimą, darbą su architektais, su viešųjų ryšių organizacijomis. Po Šiaulių universiteto man tai buvo viskas nauja, tačiau buvo be galo įdomu. Didelis noras, darbas ir tos žinios, kurias sukaupiau per tuos metus, man buvo be galo svarbios.

Išdirbusi 10 metų, 3 metus ruošiausi išeiti, nes savęs pradėjau nebematyti. Vadovaujantis darbas kartais yra „užknisantis“. Daug kontrolės, daug ataskaitų, daug popierių, o kur kūryba, nes save labiau pozicionuoju kaip kūrybos žmogų. Nors ši įmonė buvo nereali, man labai daug kaip kūrėjai ir kaip darbuotojai davė, tačiau pasigedau to, nuo ko pradėjau, todėl vieną dieną pasakiau, kad išeinu. Tai visiems buvo labai netikėta.

Tačiau pati labai bijojau, nes buvo ir socialinės garantijos, viskas buvo žinoma, nes tai buvo mano komforto zona. Tada dar pakalbėjau su vienu pažįstamu, kuris man pasakė, kad neatsidarys kitos durys tol, kol neuždarysiu šitų. Kiekvieną kartą tokie iššūkiai duoda peno kūrybai“, – pasakojo I. Savickienė.

„Dabar kūrybiškumas man be galo padeda“
Išėjusi iš darbo I. Savickienė nusprendė, kad reikia tobulinti savo žinias, todėl pradėjo lankyti įvairius mokymus. Anot jos, labai svarbu yra, kad kiekviename žingsnyje, o ypač versle, būtų kūrybiškumas, apie kurį daugiau sužinojo baigusi įvairius mokymus. Ji pasakojo, jog vienas dėstytojas grupėms nariams davė skirtingas temas, kuriomis turėjo kalbėti apie 20 min. I. Savickienei teko kalbėti apie tris daiktus, kuriuos pasiimtų į negyvenamą salą.

„Atrodo labai paprasta, tačiau ką reikės kalbėti tiek laiko. Buvo galima naudotis visa turima informacija: internetu, knyga, draugų patarimais. Kai baigėsi pasiruošimo terminas, dėstytojo klausiau, ar ta tema galėčiau nekalbėti, nes man ji atrodė bereikšmė ir nesvarbi. O dėstytojas atsakė, kad jei nedalyvausiu ir neatsakysiu, mano visa komanda bus eliminuojama. Todėl tai mane įpareigojo, kad turiu apie tai kalbėti.

Ilgai galvojau, ką reikės kalbėti, nes kai pradedame kalbėti apie negyvenamą salą, iškyla išgyvenimo klausimai. Po kelių minučių man gimė mintis, kad labai priklauso, kokioje negyvenamoje saloje esi situacijoje. Ar tu negyvenamoje saloje nori tik nusifotografuoti, tai tau prireiks tikriausiai tik telefono, įdegio kremo ir maudymosi kostiumėlio, o gal tu negyvenamojoje saloje atsidūrei netikėtai ar tai tavo medaus mėnuo, tada bus visai kiti dalykai. Todėl yra tiek daug variantų, galimybių ir viskas priklauso nuo situacijos ir kūrybiškumo. Nuo to laiko pradėjau galvoti, kokių dar galiu turėti variantų. Ir dabar kūrybiškumas man be galo ir padeda, – pasakojo interjerų autorė, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėja.

„wãpsva“ – labiau kaip reiškinys“
I. Savickienė pasakojo, jog prieš 5 metus gimė projektas „wãpsva“, su kuriuo ji keliauja per visus namus, kalba apie tai – kaip jos pačios kūdikį. Kai moteris pradeda kurti savo verslą, daugelis mano, kad be vyro paramos, ji to nebūtų padariusi, tačiau I. Savickienė teigė, kad yra visiškai kitaip.

„Šeima mane palaikė, bet būdavo, kad klausdavo, ar man to tikrai reikia. Aš turėjau idėją ir ja labai tikėjau. Kai yra idėja, pinigai lieka nebereikalingi. Žinoma, finansų reikėjo, bet juos mokėjau  skaičiuoti. Pradirbusi daug metų įmonėje, žinojau, kaip reikia išlaikyti saloną mieste, kiek kainuoja baldai, interjeras, todėl sukausi iš situacijos padedama kūrybiškumo.

Vietoj baldų atsirado euro padėklai, kuriuos galima transformuoti ir kurie nėra brangūs, o vėliau paprasta ir parduoti, nes juos superka. Kai dirbau įmonėje, puikiai atsimenu, kai likdavo pilnas sandėlis niekam nereikalingų ir brangių baldų. Būdama interjero dizainere labai norėjau, kad būtų lietuvių dizainerių produktai ir aksesuarai namams, bet tuo metu buvo labai nedaug kūrėjų, kurie savo duoklę atidavė būtent interjerui.

Kai pamačiau lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ erdvę, tą pačią minutę viskas pasidarė aišku. Idėja buvo, entuziazmas buvo, palaikymas dizainerių buvo, reikėjo tik raitotis rankoves ir daryti tvarką, nes patalpos buvo labai apleistos. Per mažiau nei pusmetį dizaino namus atidarėme“, – pasakojo I. Savickienė.

Yra įdomu, kodėl lietuviškų dizaino namų įkūrėja nusprendė pasirinkti būtent tokį pavadinimą. Ji pasakojo, jog buvo surašiusi labai daug pavadinimų, kurie tik ir šaudavo į galvą. Taip pat prašydavo draugų, pažįstamų, kad pasiūlytų kokį nors žodį. Vienas iš kriterijų turėjo būti, kad būtų lengvai tariamas, žinomas, įsimenamas ir nelabai buitinis. Tada nusprendė, kad bus „vapsva“.

„Šis žodis man buvo idealus, atrodo ir ne piktas, vapsva perteikė ir moters figūrą, atitiko ir mano koncepciją. Padirbėjusi prie prekinio ženklo, kuris būtų vizualiai gražesnis, atsirado „wãpsva“.

„wãpsvos“ kaip tik parduotuvės nelabai įsivaizdavau, nes pardavimai yra ne mano sritis. Norėjau, kad „wãpsva“ būtų labiau kaip reiškinys, kuris būtų daugiau nei tik pirkti ir parduoti“, – pasakojo interjerų autorė, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėja.
 
„wãpsvos“ koncepcija nėra tik pirk ir parduok
I. Savickienė pasakojo, jog Šiauliuose pradėjo veikti ir festivalis „Dizaino savaitė“. Taip pat tapo „Dizaino forumo“ asociacijos nare, festivalio „Virus“ komisijos nare. Tai parodo, kad jos nuomonė yra vertinama bei svarbi.

Taip pat lietuviški dizaino namai „wãpsva“ išsiskiria tuo, kad dirba ne tik su žymiais dizaineriais, bet ir su jaunais kūrėjais, kurie dažnai bijo ar nedrįsta savo darbus eksponuoti gyvai. Jiems atrodo, kad socialiniuose tinkluose tai padaryti yra žymiai saugiau, nei tai iškelti į viešumą.

Yra jauniems kūrėjams projektas „wãpsva“ start up“,  kai kviečiami ne tik šiauliečiai, bet ir kitų miestų jauni žmonės, kurie savo darbus gali pristatyti „wãpsva“ erdvėse. Tuomet galima pasižiūrėti į savo darbus iš šalies, palyginti juos. Sužinoti, kaip juos vertina atėję žmonės.

Interjerų autorė, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėja I. Savickienė pasakojo, jog praėjusiais metais dalyvavusi viena šiaulietė labai džiaugėsi, nes jos darbais patikėjo ir šeima. Labai sėkmingas projektas yra „wãpsva“ veidas“, kai kas mėnesį renkamas „wãpsva“ veidas. Tereikia atsiųsti nuotrauką, o daugiausiai patikusi nuotrauka socialiniuose tinkluose bus nugalėtoja. Po to tas žmogus dalyvaus fotosesijoje, o jo nuotraukos bus viešinamos.

Šiuo projektu susidomėjimas vis auga, net socialiniame tinkle „Facebook“ dėl didelio susidomėjimo šis projektas buvo blokuojamas. Tokiuose projektuose kaip „Love your legs. OK“, „Jauskis kaip žuvis vandeny“, „Dizainas myli tave“ yra kalbama apie vartojimą, apie meilę sau, paliečiami įvairiausi socialiai aspektai, kad nebūtų tik „pirk ir parduok“, nes norima ir informuoti. Vyksta ir susitikimai su žymiais žmonėmis, kurie gali papasakoti apie save, o tas pokalbis nedidelėje erdvėje tampa labai jaukus ir intymus.

„wãpsva“ yra žinoma Lietuvoje, todėl labai smagu, kai mus atpažįsta. Bendradarbiaujame su 80 dizainerių, tačiau jų skaičius keičiasi. Lietuvoje kūrėjų yra labai daug, kiekvienas galime kurti, tereikia idėjos. Šiauliečiai yra labai nedrąsūs, bet labai gražūs. Jiems trūksta drąsos ir saviraiškos. Reikia nebijoti atrodyti kvailai, nes tada tave pastebės ir atsimins. Šiauliuose yra daug gražių ir laisvėjančių žmonių, net kiti žmonės tai pastebi. Norėčiau, kad „wãpsva“ ateityje išliktų kaip prekės ženklas, kaip komunikacijos šaltinis, o ne kaip mados namai, kuriuose galima tik kažką nusipirkti“, – pasakojo interjerų autorė, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėja I. Savickienė.

Žiūrovai, atėję pasiklausyti interjerų autorės, lietuviškų dizaino namų „wãpsva“ įkūrėjos I. Savickienės sėkmės istorijos buvo aktyvūs ir noriai uždavinėjo jiems rūpimus klausimus.
Gabrielės PETKUVIENĖS nuotr.