Kelis dešimtmečius apie tymus girdėjome tik iš senelių pasakojimo, net medikai šios ligos požymius matė tik vadovėliuose. O dabar sergančiųjų skaičius nuolat auga ir jau gerokai perkopė du šimtus. Žinant, kad tymų virusas išbūna patalpos ore apie 2 val., o užsikrečiama vos 15 min. praleidus netoli sergančiojo. Galima tik įsivaizduoti, kokiu greičiu liga plinta, tarkim, judriame prekybos centre. Ligos protrūkis galimai kilo dėl to, kad per didelė visuomenės dalis liko neskiepyta nuo šios pavojingos ligos, ir ji parodė savo nagus.
Šiauliuose tymų protrūkio dar nėra
Rima Globienė, Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) šeimos gydytoja, atsakinga už skiepų kabineto darbą, sako, kad Šiauliuose dar nėra tokio tymų protrūkio kaip kituose šalies didžiuosiuose miestuose. Gydytoja dar negirdėjo apie dėl tymų hospitalizuotus vaikus ar suaugusius ligonius. Galbūt Šiauliuose mažesnė gyventojų migracija. Ko gero, svarbiausia, kad skiepų atsisakymas mūsų mieste nebuvo ir nėra masinis reiškinys.
Štai gydytojos R. Globienės apylinkėje tik pora žmonių yra pasirašę, kad atsisako skiepyti vaikus. „Kai pradėjau dirbti, tymai buvo dažnas susirgimas, – prisimena gydytoja. – Paskui, nuo 1964 m. pradėta skiepyti viena vakcina, nuo 1988-ųjų – jau dviem. Liga atsitraukė, atrodė – išnyko visai. Seniai bematėme, o jaunesni medikai tik iš vadovėlių apie jos požymius mokėsi.“
Pati gydytoja tymais sirgo vaikystėje. Tai buvo laikoma vaikiška liga, vos ne privaloma visiems persirgti. Atsimena, kad gal savaitę išgulėjo tamsiame kambaryje, nes nuo šviesos skaudėjo akis.
Skiepai – vienintelė išeitis
„Gaila, kad dalis išmanių mamyčių patiki pseudomoksliniais straipsniais apie skiepų žalą, – tvirtina gydytoja R. Globienė. – Niekada neturėjome jokių komplikacijų. Net temperatūra dėl šio skiepo labai retai sukyla.“
Galbūt žiniasklaidos dėmesys privers visuomenę susimąstyti, pasitikėti skiepų kalendoriumi ir nepasmerkti savo vaikų sirgti užkrečiamomis ligomis. Kol kas suaugusių asmenų, norinčių skiepytis, antplūdžio Šiauliuose nėra. Vakcinų profilaktiniam vaikų skiepijimui nuo 15 mėn. ir pakartotiniam skiepui 6–7 metų yra pakankamai. Kartais, jei šeima turėjo kontaktą su sergančiu tymais, galima skiepus paankstinti. Suaugę asmenys, kurie turėjo kontaktą su sergančiu tymais, taip pat skiepijami nemokamai ta pačia vakcina, saugančia nuo trijų ligų: tymų, epideminio parotito ir raudonukės. Jei žmogus abejoja, ar yra įgijęs imunitetą tymams, gali pasidaryti tyrimą. Tiesa, jis atliekamas tik privačiose laboratorijose.
Įtarimai, kad raginimais skiepytis remiami farmacininkai, R. Globienės teigimu, nepagrįsti:
„Vis dėlto sirgti kainuoja gerokai brangiau. Vaistų nuo šios ligos nėra, belieka gerti skysčius, reguliuoti karščiavimą. Serga žmogus paprastai savaitę, pasitaiko komplikacijų, tokių kaip vidurinės ausies, plaučių uždegimas, encefalitas (smegenų uždegimas). Negąsdinu, bet kai kurios jų ilgam išveda iš rikiuotės.“
Nuo mūsų pačių priklauso
Šiaulietė Teodora Laimutė, ilgametė gydytoja, teigė, kad skiepyti vaikus privalu. Ji puikiai prisimena, kaip Sibire ištisomis šeimomis sirgdavo.
„Baisus skausmas akyse, šviesos baimė, sunkiai valdomas karščiavimas. Tymais sergant akys ašaroja, bijo šviesos, visame kūne toks jausmas lyg oda būtų nulupta. Tegu ją perkūnas... Sakydavo, belieka laukti, kol išvers į paviršių. Ištvėrėme, bet kai yra visos sąlygos nuo šios varginančios ligos apsisaugoti – kam rizikuoti?“ Ji pataria suaugusiems pasitikrinti imunitetą, kad žinotų, ar yra saugūs, jei reikės, pasiskiepyti.
Užkrečiamų ligų protrūkiai kas kelis dešimtmečius, pasak gydytojos, kaip iš kosmoso ateina, sunku priežastis atkapstyti. Daug visokių nuomonių sklando. Gal kad neužmigtume, nepamirštume nuolat sveikata rūpintis? Menkas malonumas senatvėje šia liga susirgti, kai organizmas jau iškleręs, pasidėvėjęs gerokai. O jei vaikų laiku nepaskiepysim, ar nesigraušim prie lovelės budėdami?
Atsakau ne tik už save
Tymus sukelia itin lakus virusas, kurį platina sergantis žmogus, jis gali skleisti infekciją vidutiniškai 4 dienas iki bėrimo atsiradimo ir 4 dienas po bėrimo pasirodymo. Taigi nežinodamas, kad serga, asmuo jau užkrečia kitus. Virusas ypač lengvai plinta uždarose patalpose.
Liga prasideda karščiavimu (38–39 °C), sloga, kosuliu, sumažėjusiu apetitu, silpnumu. Todėl dažnai supainiojama su peršalimu, kol atsiranda bėrimas. Bėrimas dažniausiai atsiranda 3–4 ligos dieną, pirmiausia ausų, veido, kaklo srityje, vėliau išberia liemenį, rankas, šlaunis, blauzdas ir pėdas. Ypatingi požymiai: dėmelės skruostų gleivinėje, konjuktyvitas (akių junginės uždegimas, dėl kurio akys bijo šviesos). Persirgus susidaro ilgalaikis,visą gyvenimą trunkantis imunitetas.
Norint išvengti infekcijos protrūkių, būtina išlaikyti siektiną pasiskiepijusių žmonių procentą (95 proc.) kiekvienoje savivaldybėje. Tai yra vienintelė priemonė, leidžianti užkirsti kelią tymams plisti. Pirmąja vakcinos doze vaikai skiepijami sulaukę 15–16 mėnesių amžiaus, tad iki to laiko mažylius gali užkrėsti šeimos nariai, aplinkiniai žmonės. Kuo daugiau kūdikio aplinkoje pasiskiepijusių žmonių, tuo mažesnė rizika. Jei niekada nesate skiepytas nuo tymų ir tymais nesirgote, suaugusiam asmeniui reikalingos dvi vakcinos dozės su 1mėn pertrauka. Visi, kontaktavę su tymais sergančiu, asmenys per 72 valandas turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir pasiskiepyti kompensuojama vakcina.
Tymų vakcina griežtai negalima skiepytis nėščiosioms ir po vakcinos bent 1 mėn. negalima pastoti. Visi kiti, nesergantys lėtinėmis autoimuninėmis, imunodeficitinėmis ligomis, skiepytis gali.
