Vaiko pinigai nuo šių metų ūgtelėjo nuo 30 eurų – iki 50 eurų per mėnesį. Šie pinigai gali nepastebimai išgaruoti tenkinant kasdienius poreikius, tačiau protingai juos investuojant įmanoma sukaupti solidžią sumą vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai.

Vieni išleidžia, kiti – taupo
„Mūsų vaikai dar nedideli – 5 ir 2 metukų. Norėtumėme kas mėnesį tam tikrą sumą skirti vaikų ateičiai – mokslams arba pradiniam būsto paskolos įnašui. Tik nežinome, kaip geriausia pinigus taupyti, kur investuoti“, – štai su tokia dilema susidūrė viena šiauliečių šeima. Panašių klausimų kyla ir kitoms šeimoms. Ką šiuo atžvilgiu gali patarti ekonomistai?

„Aš norėčiau iš karto pabrėžti, kad pirmiausia vaiko pinigų pagrindinė paskirtis jau yra pateikta pačiame išmokos pavadinime, t. y. pinigai, kurie turi pagerinti vaiko gerbūvį, ir visi mokesčių mokėtojai, kaip visuomenės nariai, atsakingi už stabilų visuomenės vystymąsi, esame suinteresuoti, kad mūsų pinigai būtų perskirstyti tikslingai. Bet dažniausiai šeimų gauti pinigai nukeliauja tiesiog į bendrą šeimos biudžetą ir paskęsta visose jos išlaidose“, – „Šiaulių naujienoms“ komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.

Anot jo, viena vertus, tai nėra blogai, nes jeigu šeima gali daugiau sau leisti ir tai yra protingos išlaidos, jos didina tos šeimos gerovę. Kita vertus, labai trūksta tikslingo šios išmokos panaudojimo būtent vaiko gerovės didinimui, kai pinigai skiriami su vaiko tobulėjimu susijusioms veikloms ar pirkiniams. Kadangi vaiko pinigai mokami neatsižvelgiant į tėvų pajamas, yra nemažai šeimų, kurioms pakanka lėšų pagrindinėms išlaidoms ir vaiko ugdymui, todėl labai sveikintina, kad jie gali ir naudoja vaiko pinigus kaupti jo ateičiai.

„Jeigu nusprendžiama kaupti lėšas tam, kad vaikas turėtų finansinių resursų, kai paliks šeimą, vienareikšmiškai reikia investuoti į rizikingesnes priemones, jeigu tai yra tikslinis kaupimas metams, ar keliems (pvz., dviračiui), tai reikėtų paprasčiausiai kaupti atskirai atidarytoje sąskaitoje“, – pataria T. Povilauskas.

Jeigu viskas iš tiesų taip paprasta, tai kodėl kai kurios šeimos vaiko pinigų vis dėlto nusprendžia netaupyti? Ekonomisto nuomone, tam yra kelios priežastys. Pirma – mažos pajamos, antra – neracionalios išlaidos ir savo finansų neplanavimas, kai gyvenama impulsyviais sprendimais.

Pritrūksta ryžto ir nuoseklumo
Banko valdybos narys, Mažmeninės bankininkystės tarnybos vadovas Vaidas Žagūnis sako, kad tokios elgsenos priežastys – ne tik ekonominės. Pranešime spaudai rašoma, kad neretai priežastys būna susijusios su visuomenės įpročiais ir nuostatomis.

Banko atliekamos visuomenės apklausos rodo, kad daugelis gyventojų nelinkę taupyti ir atsidėti pinigų ateičiai, nes dabar lėšos būtinesnės kitiems poreikiams. Dažnas tvirtina taupysiąs, kai gausiąs didesnes pajamas. Tačiau joms kylant paprastai išauga ir poreikiai, tad taupyti ir vėl nebelieka iš ko. Todėl finansų ekspertai pabrėžia, kad sėkmingas taupymas labiau priklauso nuo ryžto ir nuoseklumo, o ne tik nuo gaunamų pajamų dydžio. Tai įprotis, kurį svarbu ugdyti, o didėjančios išmokos vaikams suteikia puikią galimybę pradėti tai daryti.

Kaip? Įsivaizduokime ką tik vaiko susilaukusią šeimą. Tėvų sąskaitą kiekvieną mėnesį papildančius 50 eurų galima įtraukti į kasdienai skiriamų finansų eilutę ir išleisti juos kartą ar keletą kartų apsiperkant parduotuvėje (nelygu, kokie šeimos įpročiai). Kitas galimas sprendimas – sutarti, kad šie iš valstybės gaunami pinigai bus atidedami ir taupomi vaiko ateičiai. Veiksmingas būdas pasirūpinti, kad tokio sprendimo būtų laikomasi, – atsidaryti atskirą taupymui skirtą sąskaitą ir pasirinkti periodinio pinigų pervedimo galimybę. Tada šie pinigai automatiškai bus atidedami taupymui tą pačią dieną, kai tik pasieks vieno iš tėvų sąskaitą. Jei nuo vaiko gimimo iki pilnametystės, 18 metų, kiekvieną mėnesį taip bus atidedama po 50 eurų, galima būtų iš viso sutaupyti beveik 11 tūkst. eurų.

Sprendimas visada yra individualus
„Žinoma, sudėtinga prognozuoti, kaip per tuos metus pasikeis gyvenimo lygis ir kainos. Aišku tik viena: taip kaupiamos lėšos ilgainiui dėl infliacijos praras dalį perkamosios galios. Todėl prasminga apsvarstyti galimybę žengti ir dar vieną žingsnį – šias atidedamas lėšas investuoti“, – pataria V. Žagūnis.

Viena vertus, pradėjus investuoti tik vaikui gimus, iki jo pilnametystės yra net 18 metų. Toks terminas suteikia galimybę rinktis iš daugybės investavimo priemonių. Ne visos šios priemonės būtų prieinamos dėl savo rizikingumo ar kitų apribojimų investuojant trumpesniam laikui – trejiems ar penkeriems metams.

Antra vertus, reguliariai kiekvieną mėnesį investuojant, tikroji investavimo rizika sumažėtų, nes investicinės priemonės būtų įsigyjamos ir jų vertei kylant, ir jai krentant. Tai leistų užtikrinti palankesnę vidutinę įsigijimo savikainą ir sumažinti riziką investuoti nepalankiu laiku. Be to, reguliarus investavimas mažomis sumomis yra naudingas ir todėl, kad taip investuojant galima ramiau ir nuosekliau susipažinti su investavimo galimybėmis, perprasti pagrindinius finansinių rinkų veikimo principus ir besikartojančius ciklus. Šios žinios padeda racionaliai valdyti ir kaupiamus, ir sukauptus pinigus.

„Galiausiai, kuo anksčiau pradedama investuoti, tuo daugiau galima sukaupti. Už investuojamus pinigus gaunama grąža, tad kuo ilgiau jie yra investuojami, tuo didesnį efektą galima pasiekti”, – akcentuoja V. Žagūnis.

Žinoma, sprendimas dėl to, kur ir kaip investuoti, visada yra individualus. Pavyzdžiui, galima lėšas skirti investiciniam gyvybės draudimui ir, atsižvelgiant į gaunamą pajamų tipą ir dydį, pasinaudoti valstybės taikoma gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Taip pat galima investuoti į profesionalų valdomus investicinius fondus ar fondus, kurių vienetais prekiaujama biržose, kitas investicines priemones. Pačiu konservatyviausiu atveju pinigus galima kaupti kaip terminuotuosius ar kaupiamuosius indėlius. Bet kuriuo atveju prieš nusprendžiant, į ką investuoti, būtina įvertinti daugelį aplinkybių ir pasitarti su šios srities specialistais.

Gali padėti išlaikyti tvirtą finansinį pagrindą
UAGDPB „Aviva Lietuva“ generalinė direktorė Asta Grabinskė taip pat sutinka, kad valstybės nuo šių metų sausio kiekvienam vaikui skiriami 50 eurų gali nepastebimai ištirpti tenkinant kasdienius poreikius. Tačiau ji laikraščiui sako, kad vaiko pinigus protingai investuojant įmanoma sukaupti solidžią sumą vaiko savarankiško gyvenimo pradžiai.

„Tikrai verta juos investuoti tam, kad vaikas, sulaukęs pilnametystės, turėtų tvirtą finansinį pagrindą naujo gyvenimo pradžiai“, – teigia A. Grabinskė.

Vaikai – smalsios, augančios, juos supantį pasaulį ne tik stebinčios, bet ir aktyviai tyrinėjančios būtybės. Dažnai traumos šiame pasaulio tyrinėjimo kelyje neišvengiamos. Todėl, anot pašnekovės, papildomos draudimo apsaugos ir vaiko kritinių ligų draudimas leidžia šeimai išlaikyti stabilią finansinę situaciją, vaikui patyrus traumą ar susirgus.

„Nors išmokos nepadės išvengti nelaimingų atsitikimų ar ligos, tačiau gali palengvinti vaiko sveikimą ir tapti puikia investicija į vaiko ateitį“, – akcentuoja A. Grabinskė.

Ji sako, kad šiuo metu tiek pats investicinis gyvybės draudimas, tiek ir siūlomos papildomos draudimo paslaugos ir vaiko kritinių ligų draudimas yra labai populiarios. 2018 m. gruodžio 31 d., palyginti su 2017 m. gruodžio 31 d., investicinio gyvybės draudimo sutarčių skaičius išaugo 8 proc. Šiuo metu sudarydami draudimo sutartis virš 90 proc. klientų renkasi ir papildomą draudimo apsaugą (traumų ir nelaimingų atsitikimų draudimą, stacionarinio gydymo draudimą, vaiko kritinių ligų draudimą).

Vis dėlto yra ir tokių, kurie neskuba draustis. Pašnekovės nuomone, vienareikšmiškai sunku atsakyti, kodėl taip yra: „Yra toks posakis – „geriausias draudimas yra tas, kuris įsigaliojo vakar“. Apie draudimą galvoti tada, kai susiduriame su nelaime, jau per vėlu.“