Praėjus dviem mėnesiams po pensijų kaupimo reformos, pastebimas didesnis jaunimo susidomėjimas II pakopos pensija. Jauni žmonės tikisi, kad sulaukę pensinio amžiaus tokiu būdu išlaikys įprastą gyvenimo kokybę. Tik ar toks sprendimas iš tiesų teisingas?
Dalyvių skaičius beveik nesikeičia
Lietuvos investicinių ir pensijų fondų asociacijos (LIPFA) duomenimis, II pakopos pensijų fondų dalyvių skaičius beveik nepasikeitė. Vasario pabaigoje papildomai pensijai ir toliau kaupė daugiau nei 1,3 mln. kaupiančiųjų. Pastebimas ir išaugęs jaunų žmonių susidomėjimas II pakopos pensija – beveik 80 proc. naujų klientų yra žmonės iki 40 metų amžiaus. Taip pat padaugėjo klientų, nusprendusių kaupti maksimaliai – prašymus pasididinti kaupimą nuo 1,8 proc. iki 3 proc. pateikė beveik 50 tūkst. žmonių.
Naujausiais duomenimis, vien per vasarį pensijų fondai sudarė beveik 9,5 tūkst. sutarčių su naujais klientais, kurių dauguma pasirinko iškart pradėti kaupti maksimaliai ir naudotis visa valstybės finansine paskata.
Išankstiniais duomenimis, sustabdyti kaupimą paliekant pensijų fonduose sukauptas lėšas toliau investuoti nutarė mažiau nei 3 proc. (41,9 tūkst.), o į „Sodrą“ grįžti – mažiau nei 1 proc. (11,8 tūkst.) II pakopos dalyvių.
Jau vasarį pastebimai sumažėjo kaupiančiųjų, kurie nutraukė sutartis ir sukauptas lėšas pervedė į „Sodrą“ skaičius. Tuo tarpu tam tikras kaupimo atostogas imantys ir kaupimą stabdantys dalyviai dažniausiai palieka savo santaupas II pakopoje, kad jos būtų toliau investuojamos.
Kaupimą nutraukiančius ir visą sukauptą turtą „Sodrai“ pervedančius pensijų fondų dalyvius keičia naujai prisijungusieji, norintys pasirūpinti finansiškai saugia senatve.
Vasario pabaigoje II pakopos pensijų fonduose sukauptas turtas siekė 3,306 mlrd. eurų ir per pirmuosius porą šių metų mėnesių išaugo daugiau kaip 6 proc.
Sprendimą teks priimti iki birželio pabaigos
AB „SEB gyvybės draudimas“ generalinė direktorė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė „Šiaulių naujienų“ skaitytojams primena, kad sprendimą dėl tolimesnio kaupimo pensijai esami ir būsimi fondų dalyviai turi priimti iki birželio pabaigos, tad anot jos, vertinti pensijų reformos rezultatus dar anksti. Tačiau ji taip pat pastebi gerokai išaugusį susidomėjimą būsima pensija.
Pašnekovės teigimu, taupyti pensijai aktualu įvairaus amžiaus dirbantiesiems: „Antros pakopos pensijų fonduose lėšas ateičiai kaupia daugiau kaip 1,3 mln. Lietuvos gyventojų, tad daugelis vyresniųjų jau yra priėmę sprendimą dėl kaupimo senatvei. Į darbo rinką įsiliejantiems jauniems žmonėms apsispręsti dėl taupymo pensijai verta vos pradėjus dirbti.“
Kiek lėšų galima sukaupti, priklauso nuo į pensijų fondus pervedamų įmokų dydžio, kaupimo trukmės ir investicijų grąžos. S. Gutauskaitė-Bubnelienės aiškinimu, kuo anksčiau žmogus pradeda kaupti pensijai, tuo ilgesnį kaupimo laikotarpį turi ir gali sukaupti didesnę sumą savo pensijai. Pradėjus taupyti senatvei vyresniame amžiuje, pensijai teks atsidėti didesnes sumas.
Anot jos, norėdami gyventi oriai ir išlaikyti įprastą gyvenimo kokybę sulaukę pensinio amžiaus, turėtume pasirūpinti, kad pensija sudarytų apie 70-80 proc. iki jos gautų pajamų. Šiuo metu vidutinė „Sodros“ mokama valstybinė senatvės pensija yra apie 337 eurus – daugiau negu perpus mažesnė už 728 eurus siekiantį vidutinį atlyginimą.
„Lietuva, kaip ir daugelis Vakarų valstybių, susiduria su iššūkiu – mūsų visuomenė sensta, pensininkų ir dirbančiųjų santykis prastėja. Jei ši tendencija išliks, ilgainiui gyventojai gaus vis mažesnes pensijas, palyginti su buvusiu atlyginimu. Prognozuojama, kad 2040 m. „Sodros“ pensija užtikrins vos 34 proc. buvusių pajamų: skaičiuojant pagal dabartinį vidutinį darbo užmokestį, tai sudarytų apie 240 eurų per mėnesį“, – sako S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Jei senatvėje norisi gyventi sočiau, žmogus turi pats imtis atsakomybės už savo ateitį ir papildomai kaupti pensijai.
Skaičiuojama, kad dalyvaudamas antroje pakopoje dirbantysis būsimą pensiją gali pasididinti apie 20 proc. gautų pajamų siekiančiomis mėnesio išmokomis. Tačiau norint sulaukus senatvės gauti 70-80 proc. ankstesnių pajamų siekiančią pensiją, svarbu pasirūpinti bent keliais jos šaltiniais. Vienas tokių – papildomai taupyti pačiam trečios pakopos fonde arba pagal investicinio gyvybės draudimo sutartį.
Taip kaupęs gyventojas senatvėje pensiją gaus iš kelių šaltinių: „Sodros“, antros pakopos fonde sukauptų lėšų, trečios pakopos ir paties sukauptų santaupų.
Kartais pasigirsta nuogąstavimų, kad fonduose kaupiami pinigai ateityje nuvertės ar kas nors su jais nutiks, todėl žmogus tų pinigų senatvėje gali neatgauti. Specialistė paaiškina, kad dėl infliacijos ilgainiui savo vertę praranda neinvestuojami pinigai. Pensijų fonduose kaupiamos lėšos įdarbinamos pasaulio akcijų ir obligacijų fonduose ir uždirba grąžą. Pastarųjų dešimties metų duomenys rodo, kad Lietuvoje antros pakopos pensijų fondai uždirbo apie 5 proc. vidutinę grąžą.
„Pensijų fonduose kaupiančiam žmogui pačiam rūpintis dėl investicijų nereikia, tai už jį atlieka pensijų fondų valdytojai, kurie aktyviai stebi finansų rinkas, domisi ekonomine, politine, finansine šalies ir pasaulio situacija bei atitinkamai priima sprendimus dėl investavimo strategijos korekcijų.
Svarbu pabrėžti, kad pensijų fonde kaupiamos lėšos yra pensijų fondų dalyvio nuosavybė. Šios lėšos yra paveldimos“, – teigia S. Gutauskaitė-Bubnelienė.
Fondui priskiriami pagal amžių
UAB „Luminor investicijų valdymas“ Pensijų turto valdymo grupės vadovas ir valdybos narys Andrius Adomkus pranešime spaudai išsamiau paaiškina, kodėl keičiami iki šiol veikę fondai.
Jis primena, kad fondų dalyviai ir visos jų sukauptos lėšos vėliausiai iki birželio pabaigos bus perkelti į šiemet veikti pradėjusius naujuosius fondus, vadinamus gyvenimo ciklo fondais.
Naujai prie kaupimo sistemos prisijungiančių ir pensijų bendroves keičiančių gyventojų turtas į šiuos fondus perkeliamas jau nuo šių metų pradžios. Pagrindinė naujovė – iki šiol pradėjęs kaupti kiekvienas dirbantysis turėjo pasirinkti iš kelių fondų, kurie kaupiančiųjų lėšas investuoja drąsiau arba konservatyviau. Dabar to daryti nebereikia.
„Nuo šiol dalyvis bus priskiriamas į fondą pagal savo amžių. Pavyzdžiui, asmuo, kuriam šiemet sukanka 30 metų, iki pat pensijos galės kaupti fonde kartu su kitais 1989–1995 m. gimusiais dalyviais. Fondo lėšos investuojamos parenkant rizikos lygį pagal kaupiančiųjų tikslinį amžių. Kitaip tariant, rizika priklausys nuo to, kiek laiko iki pensijos dar liko dalyviams“, – teigia A. Adomkus.
Pasak jo, kaupiant pensijai visuomet buvo rekomenduojama rinktis didesnę riziką, kai iki pensijos dar likę keliolika arba keliasdešimt metų, o vėliau ją mažinti. Tačiau šio patarimo laikymasis iki šiol reiškė, kad kaupiantysis pensijai turi ne tik pasirinkti jam tinkamiausią fondą, bet dar ir vėliau kaupimo eigoje kelis kartus jį keisti.
Nėra linkę rizikuoti
Kaip pastebi A. Adomkus, pasirodė, kad daugelis kaupiančiųjų Lietuvoje II pakopos pensijų fondus yra linkę rinktis kitaip nei rekomenduojama. Lietuvos banko tyrimas parodė, kad 70 proc. Lietuvos gyventojų kaupia netinkamame fonde – jaunesni dalyviai renkasi pernelyg konservatyvius fondus, o vyresni – gerokai rizikingesnius, nei derėtų pagal amžių.
„Tai reiškia, kad jaunesni, kaupiantys konservatyviai, praranda galimybę sukaupti daugiau ir turėti didesnę pensiją, nes praktika rodo, kad per ilgesnį laikotarpį didesnė rizika atsiperka. O vyresni dalyviai rizikuoja savo jau sukauptomis lėšomis, nes dėl didesnių svyravimų vertė gali reikšmingai nukristi ir nespėti pakilti, kai iki pensijos laiko lieka mažai“, – teigia fondų valdytojas.
Naujieji gyvenimo ciklo fondai sprendžia šią problemą, nes kiekviename fonde esančios lėšos investuojamos rizikingiau, kol jo dalyviams iki pensijos yra likę daug laiko, o vėliau rizika palaipsniui mažinama, kad būtų išsaugotas jau sukauptas turtas.
„Statistiniai duomenys, ilgalaikė patirtis rodo, kad drąsiau investuojant per ilgą laiką galima uždirbti vidutiniškai daugiau. Bet tam reikia daugiau laiko iki pensijos“, – sako A. Adomkus.
Pasak jo, galimybė nesutikti ir pasirinkti kitą fondą išlieka – pareiškęs norą, dalyvis gali pasirinkti kitai amžiaus grupei pritaikytą fondą, taip susimažindamas arba pasididindamas riziką. Tačiau reikia suprasti, kad pernelyg rizikingas fondas didina lėšų praradimo tikimybę, o perdėm konservatyvus gali neuždirbti tiek, kiek būtų galima.
Rizika fonduose matuojama pagal įmonių vertybinių popierių – akcijų – dalį. Kuo ji didesnė, tuo fondas rizikingesnis, tai reiškia, kad tiek uždarbis, tiek praradimai gali būti didesni. Obligacijos – valstybių ar įmonių skolos vertybiniai popieriai – yra laikomos mažiau rizikingu turtu, todėl kuo fonde didesnė jų dalis, tuo jo rizika mažesnė.
Nors reikalavimas panaikinti senuosius fondus ir dalyvius perkelti į gyvenimo ciklo fondus galioja visoms II pakopos pensijų fondus valdančioms bendrovėms, tarpusavyje fondai skiriasi. Pagal taisykles, visuose juose iš pradžių didžioji dalis lėšų investuojama į akcijas, o artėjant pensijai ši dalis mažinama ir didinama investicijų į obligacijas dalis. Tačiau kokios konkrečiai dalys skiriamos, kada akcijų dalis pradeda mažėti ir kokiu greičiu – visus šiuos dalykus valdymo bendrovės pasirenka pačios ir dėl to jų pasiūlymai skiriasi.
