Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, partnerio smurtą artimoje aplinkoje yra patyrusi bent 1 iš 3 moterų, tačiau joms išdrįsus apie tai prabilti, dalis visuomenės tokią žinią pasitinka kaltinimais – „ką jam pasakei?“, „pati kalta“. Tai atskleidė 2018 m. pristatytas Žmogaus teisių stebėjimo instituto tyrimas.

Šeimos psichologė Giedrė Gutautė-Klimienė „Šiaulių naujienoms“ pasakojo, jog smurtas yra traumuojanti patirtis, kuri žmogų labai sukrečia. Kai patiriame smurtą, nesvarbu ar šeimoje, ar kitur, esame išsigandę bei jaučiame savo bejėgiškumą.

Fizinis ir psichologinis smurtas stipriai veikia psichologiškai
Dažnai smurtaujantis partneris ne tik smurtauja, bet ir įvairiais būdais grasina, gąsdina, spaudžia savo partnerę, kad ji niekam nesakytų apie smurtą ir neišduotų smurtautojo. Todėl moteris su fiziškai smurtaujančiu partneriu jaučiasi bejėgė, nes negali apsiginti. Ji bijo, kad jei kažkam pasakys, tada su ja jis susidoros. Bet kuriam žmogui kyla didelis nesaugumas, kai jis negali apginti savęs.

„Jei šeimose smurtaujantis partneris yra klasikinis smurtautojas, tai dažniausiai tose šeimose moteris būna atribojama nuo aplinkos, po truputėlį aplink išnyksta socialinis gyvenimas, socialiniai ryšiai ir tada tas žmogus nebeturi į ką kreiptis, nebeturi kam pasakyti, kuo pasitikėti, į ką atsiremti. Dar gali būti ir gėda, kad tavo šeimoje vyksta tokie dalykai. Taip pat smurtą patiriančioms moterims gali trūkti žinių, kur ieškoti pagalbos, į kokias įstaigas ar organizacijas gali kreiptis. Būna ir mažai tikėjimo, kad tau gali kažkas padėti.

Pats smurtautojas dažnai jaučiasi, jog ne jis smurtauja, o kad jį išprovokavo, kad partnerė yra pati kalta, nes per daug kalbėjo, tad teko ją užčiaupti. Yra tokių visuomenėje nuomonių, kad ne smurtautojas, o smurtą patirianti moteris yra pati kalta, jog su ja taip elgiasi. Tačiau dažniau pasitaiko nuomonių, kad smurtą patirianti moteris yra kalta ne dėl paties smurto, o dėl to, kad nepalieka tokių smurtinių santykių. Labai svarbu yra kitų palaikymas, apsauga, pagalba.

Egzistuoja fizinis ir psichologinis smurtas, bet dažnai abi šios smurto rūšys būna kartu. Tiek fizinis, tiek psichologinis smurtas stipriai veikia psichologiškai smurtą patiriantį asmenį. Smurtą patiriantis žmogus tampa nesaugus, įsitempęs, keičiasi jo savivertė, jausmai, sprendimai, jis jaučiasi bejėgis, pažeidžiamas, neturintis į ką atsiremti“, – pasakojo šeimos psichologė G. Gutautė-Klimienė.

Pasižiūrėjus iš šono atrodytų, jog ši situacija yra labai paprasta, tereikia nuspręsti viską baigti ir nebebūti su tuo žmogumi. Tačiau žmonės dažnai nesupranta, kiek smurtaujantis žmogus gali įtraukti psichologiškai. Tas partneris, kuris patiria smurtą, nemato galimybės išeiti, nes jei išeis, tada bus persekiojamas.

Dažnai kitiems atrodo, jog smurtiniai santykiai turėtų pasibaigti skyrybomis, tačiau pasitaiko, kad smurtautojas toliau persekioja savo buvusią partnerę. Todėl nėra taip paprasta išeiti, viskas yra kur kas sudėtingiau.

Nėra taip paprasta nutraukti smurtinius santykius
Šeimos psichologė G. Gutautė-Klimienė akcentavo, jog dažniausiai santykiai yra abiejų žmonių reikalas, tačiau pasirinkimas smurtauti jau yra ženklas apie tai, kad kitas žmogus pasirenka netinkamą atsaką į tai, kas vyksta. Jei įmanoma, tokioje situacijoje reikėtų kreiptis pagalbos abiem. Tačiau jei smurtaujantis asmuo atsisako spręsti savo vidines problemas, dėl kurių jis smurtauja, tokioje situacijoje geriausias sprendimas būtų išeiti iš tokių santykių.

„Tada reikia ieškotis pagalbos, kad galėtum pasijusti pakankamai saugi, surasti kitą atramą, žmonių, kurie saugotų ir padėtų tvarkytis su smurtautoju, ir tokiu būdu, kad atsirastų jėgų ir drąsos palikti smurtinius santykius. Iš aplinkinių yra svarbus palaikymas ir supratimas, kad tai nėra paprasta ir lengva. Yra ne vienas atvejis, kai smurtavimas baigėsi mirtimi, tai rimta problema, todėl labai svarbu, jog aplinkiniai žmonės padėtų smurtą patiriančiai moteriai nelikti tokiuose santykiuose.

Kartais moterį smurtiniuose santykiuose laiko ir kiti dalykai, tokie kaip vaikystės trauminių išgyvenimų susiformuoti klaidingi įsitikinimai ir neadekvatus matymas, kad taip ir turi būti, kad jei tave muša, tai, vadinasi, labai myli, ar kad muša tik dėl to, kad ji pati buvo nepakankamai gera ir to nusipelnė. Tai yra klaidingos interpretacijos, kurias svarbu padėti tokiai moteriai pamatyti. Forumuose moterys gali viena kitą palaikyti, pastiprinti, paremti. Be abejo, tai yra gerai, kad ir tokiu būdu suteikiama pirminė pagalba. Nors nuotolinis žmogus ne visada gali padėti to žmogaus gyvenime, tačiau vien žodžiais, pastiprinimu, palaikymu jau galima sustiprinti kitą ir padėti atrasti jėgų išeiti iš tokios situacijos“, – pasakojo šeimos psichologė.

„Forumas moterims leis jaustis saugiomis“
Siekiant paskatinti moteris prabilti ir ieškoti pagalbos, nebijant galimų išankstinių nuostatų ir neigiamų reakcijų, Lietuvoje pradeda veikti pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas. Tai bus viena iš priemonių, kaip padėti smurtą patiriančioms moterims nepalūžti, o kovoti dėl savęs.

Šiame forume smurtą patyrusios moterys galės ne tik dalytis asmeninėmis istorijomis ir patirtimis, kaip jos atpažino partnerio smurtą, kaip ištrūko iš tokių santykių, kaip pasikeitė gyvenimas iš jų išėjus, kas padėjo vėl atsistoti ant kojų, bet ir suteikti praktinių patarimų, kur kreiptis ir kaip bendrauti su pagalbą teikiančiomis institucijomis arba ką svarbu žinoti apie laikiną gyvenimą krizių centre ir pan.

Moterys, įtariančios, kad prieš jas taikomas psichologinis, ekonominis, seksualinis ar fizinis smurtas, forume galės rasti naudingos informacijos, padėsiančios užduoti sau kontrolinius klausimus ir įvertinti situaciją.

„Mūsų tyrime dalyvavusios iš smurtinės aplinkos išėjusios moterys pačios išreiškė norą dalytis savo patirtimi tarpusavyje ir įkvėpti kitas moteris kreiptis pagalbos. Tai ir tapo paskata mums kartu su partneriais sukurti virtualią ir, jei pačios moterys norės, anoniminę savitarpio pagalbos platformą.

Smurtinius santykius patyrusios moterys gali geriausiai suprasti, atjausti, patarti, emociškai palaikyti ir suteikti „techninės“ informacijos.

Be to, juk svarbu papasakoti ir įkvepiančias sėkmės istorijas. Todėl labai raginame smurtą patiriančias ir iš smurtinių santykių jau išėjusias moteris apsilankyti šioje platformoje ir keistis patirtimi arba užduoti rūpimus klausimus“, – teigė Žmogaus teisių stebėjimo instituto projektų vadovė ir socialinės kampanijos „Moterys – moterims“ koordinatorė Ugnė Grigaitė.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos kontrolierė Agneta Skardžiuvienė teigė, jog forumas bus vieta, kurioje moterys galės jaustis saugios, dalytis patirtimi, patarimais, gauti palaikymą, kurio galbūt kasdienybėje stinga. Smurtą patyrusių bei iš smurto aplinkos išėjusių moterų patirtis yra neįkainojama kitoms moterims – toms, kurios galbūt šiuo metu dvejoja, nepasitiki savo jėgomis, kaltina save.

Pirmasis virtualus smurtą patiriančių moterų savitarpio pagalbos forumas MoterysMoterims.lt bus viena iš priemonių, kaip padėti smurtą patiriančioms moterims nepalūžti, o kovoti dėl savęs.