Kokiu tik vardu nepavadinama ši žiema: dieviška – dosni sniego ir pasakiško grožio, sunki –  įklampinusi ne vieną automobilį į pusnis, pavojinga – grasinanti baisiomis virusų bangomis.Vienokia ji smagiai besivažinėjantiems ant Sartų ežero ledo, stebintiems kiškio pėdas artimiausiame miškelyje, linksmai slystantiems rogutėmis nuo kalniuko. Kitokia tiems, kas gelbsti mus nuo mūsų pačių aplaidumo, neatsargumo. Kalbiname Eugeniją Kukaitienę, Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausiąją gydytoją, ir Alfonsą Šapalą, laikinai einantį Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centro vedėjo  pareigas.

Pasėjo paniką
„Gripo sezonas pasėjo paniką, – sako Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja. – Kai rudenį raginama skiepytis – medikų balsą išgirsta ne visi. Kai žiniasklaida paskelbia apie mirties atvejus, išsigąsta žmonės ir pajutę menkiausią negalavimą skambina greitajai. Laukia mūsų jau ligoninei pasiruošę, daiktelius susikrovę. Bijo mirti nuo gripo komplikacijų.“

Šį savaitgalį iškvietimų būta šiek tiek daugiau nei paprastai – per 100. Iš jų rimtai karščiuojančių ligonių – gal 20. Gydytoja teigė, kad šiauliečiai medikai vyksta pas kiekvieną laukiantį pagalbos, bet jei temperatūra neaukšta, vaikas ar suaugęs tik truputį kosčioja, sloguoja, nevertėtų kviestis greitosios. Suprantama, kad tėvai baiminasi komplikacijų, bijo gripo, plaučių uždegimo, meningokoko, nori su gydytoju pasitarti, kad saugiau jaustųsi.

Kiekvienuose namuose yra karščiavimo simptomus palengvinančių vaistų, kurių, beje, irgi neverta gerti, jei temperatūra 38,5 laipsnių nesiekia. Reikia pabrėžti, kad tėvai dažnai daro vieną klaidą – nespėja sulaukti, kol vaistai pradės veikti, ir duoda antrą dozę. Vaistai suveikia maždaug po pusvalandžio, o tai reiškia, kad tą pusvalandį temperatūra toliau kyla ir tik paskui pradeda kristi. Todėl nenuostabu, kad  po valandos temperatūra tokia pati – reikia žiūrėti, kaip ligonis atrodo – ar sušilo galūnės, ar paraudo skruostukai, ar pradėjo prakaituoti.

Karščiuoti 3–4 dienas normalu, jei savijauta neblogėja. Šių metų gripas toks, kad karščiavimas iki 5 parų gali užsitęsti. Žinoma, svarbu stebėti savijautą, geriausia pradėti gydymą antivirusiniais vaistais per pirmąsias dienas. Todėl ir važiuoja pas visus, kas kviečia savaitgalį, vaikus gabena pediatrų apžiūrai.

Kita šio savaitgalio įdomybė, kad žmonės ėmė iš greitosios medikų reikalauti medicininių kaukių. Bijo į ligoninę važiuoti be kaukės, o vaistinėse, esą, nėra. Tokia žinia per televiziją paskleista. Pasirodo, kai kuriose miesto vaistinėse jų iš tikrųjų buvo pritrūkę. Viena vaistinė garantavo  turėjusi kaukių užtektinai visą laiką, bet ji sekmadieniais nedirba.
Gripo epidemijos metu medikai ragina vengti masinio susibūrimo vietų, rečiau lankytis parduotuvėse, vengti kontakto su sergančiais, dažnai vėdinti ir drėgnai valyti patalpas, daugiau būti gryname ore, tinkamai plauti rankas. Įspėja sergantiems nevaikščioti į darbą, jei būtina kur nors eiti, užsidėti vienkartinę kaukę.

Patikimiausia apsauga –  skiepai, bet apie juos reikėjo galvoti rudenį. Dabar reikia kuo sveikesniems išgyventi žiemą.

Trukdo pusnys
Nemažai išdaigų prikrečia šios žiemos orai. Pasak E. Kukaitienės, kartais greitoji nebūna tokia greita, nes keliai prastai nuvalyti. Teko užklimpti Šilėnuose ir Pakruojo link važiuojant, kituose rajonų keliuose. Provėžuotos, prastai valomos gatvės sodų bendrijose, Kalniuko rajone. Tarp provėžų sniego sankaupos brūžina mašinos apačią, sunku išvažiuoti. Prastai valomi kiemai, kurie prigrūsti mašinų, dėl to medikai  visą įrangą nuo gatvės turi neštis, iki laiptinės privažiuoti negali. Ligonį taip pat per pusnis tenka iki mašinos nešti.

Savaitgalį keliai buvo virtę čiuožyklomis, o naktį į pirmadienį vėl pridrėbė sniego, kad teko greitosios ekipažams vieniems kitus iš pusnyno traukti.

Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja E. Kukaitienė sakė, kad savaitgalį sunkių traumų nebūta. Gal žmonės atsargesni darosi, be reikalo sveikata nerizikuoja. Vieną moteriškę, kuri paslydusi ranką susižalojo, pas chirurgus pristatė. Ištikus avarijai, teko gabenti šeimą su mažu vaikeliu. Avarijos keliuose daugiausia techninės: nesuvaldė mašinos, trenkėsi į medį ir pan. Didelių sužalojimų išvengta.

Nušalimo galima nepajusti
Ortopedams-chirurgams žiemą ilsėtis nėra kada; sumušimai, lūžiai, raiščių ir sausgyslių patempimai – įprasta kasdienybė. Nušalimų taip pat būna. Paprastai Respublikinės Šiaulių ligoninės Ortopedijos-traumatologijos centre per žiemą gydoma 10–15 pacientų, nušalusių galūnes. Šią žiemą jau gydėsi apie 10 asmenų. Kai kuriems teko amputuoti pėdos pirštus.

Laikinai vedėjo pareigas einantis gydytojas ortopedas-traumatologas Alfonsas Šapalas sakė, kad nušalti galima nebūtinai per didelius šalčius, net ir nulinei temperatūrai esant žmonės nušąla kojas, ypač pagyvenę, lėtinėmis kraujotakos ligomis sergantys. Dažniausiai nušąla pėdas žmonės, kurie dėvi netinkamą, apspaustą avalynę. Neretai kaltas alkoholis: įkaušęs žmogelis nejunta, kad šąla kojos ar rankos, net užmiega nesaugioje vietoje. Taip neretai atsitinka su benamiais. Jie ir į gydymo įstaigą atvykti delsia, o pasekmės būna nelinksmos. Riziką nušalti didina lėtinės ligos, ypač diabetas, kraujotakos sutrikimai. Gydytojui rūpestį kelia, kad žmonės per vėlai kreipiasi į gydymo įstaigą, nes nušalimas išryškėja ne iš karto.

Štai vyras iš Pakruojo prieš savaitę kapojo malkas, avėjo žieminiais batais su kailiu, šalčio nejuto. Tik po kelių parų pastebėjo, kad vienas pirštas pamėlęs. Teko jį amputuoti. Tikimasi, kad kitus pirštus pavyks išsaugoti. 63 metų ūkininkui iš Šiaulių rajono nei iš šio, nei iš to pajuodavo kojos pirštas. Skausmo nejautė, bet žmona prikalbino važiuoti pas gydytoją. Ko gero, pirštą teks amputuoti. Jauniems taip pat pasitaiko kojas nušalti. Neseniai gydytas karys, kuriam po pratybų ant pėdos pirštų atsirado pūslių. Paskirtas gydymas.  

Pagalba – nepakenkti
Nušalimo būna 4 laipsniai. 1 laipsnio nušalimą turbūt yra jutę daug kas. Galūnės pabąla, darosi nejautrios. Grįžus į šiltą patalpą ima skaudėti. Negalima atšildyti greitai. Reikia kišti galūnes į vėsų, 20 laipsnių temperatūros vandenį, palaipsniui keliant iki kūno temperatūros, t. y. 36-37 laipsnių. Sušilti padeda karšta arbata, šiltos kojinės ar pirštinės. Jokiu būdu negalima trinti sniegu, nes pažeisime odą, įnešime infekciją. Negalima šildyti galūnių karštu vandeniu.

Esant antro laipsnio nušalimui atsiranda pūslių, oda pamėlsta. Reikia kreiptis į medikus. Ne iš karto aišku, kiek giliai nušalimas pažeidė audinius. Patyrus trečio ar ketvirto laipsnio nušalimą galūnė ar jos dalis pajuoduoja, prasideda nekrozė. Dažnai tenka amputuoti pirštą ar net visą pėdą.

Gydytojas įspėja, kad nušalti kojas ar rankas galima per pusvalandį, todėl būtina savimi pasirūpinti: dirbant ar pramogaujant avėti ne per ankštą, neperšlampančią avalynę. Patartina dėvėti ne vienas, o dvejas puskojines, kad oro tarpas susidarytų. Rankas apsaugos pirštinės, ausis – kepurė.  Nuo šalčio raudonos ausys, apykaklėn įtraukta galva turėtų išeiti iš mados. Veidą keliolika minučių prieš einant į lauką patartina patepti riebiu kremu.

Artūro STAPONKAUS nuotr.