Kartais teigiama, kad beveik kas antras žmogus per gyvenimą nors kartą apsilankė pas būrėją ar ekstrasensą. Daugelis save laikome krikščionimis, bet tikime reinkarnacija, skubame į kokią nors Merkinės piramidę ar geriame „stebuklingą“ vandenį. Asmeninių horoskopų sudarymas, individualūs talismanai, apsauga nuo blogio, verslo krizių priežasčių nustatymas, prakeikimų, nužiūrėjimų šalinimas – nedraudžiamas, nelicencijuojamas verslas.

Kartkartėmis vis nuskamba nauja žinia apie nukentėjusius nuo „aiškiaregių“, kurie už didelius pinigus  žadėjo apsaugą nuo gresiančių nelaimių, verslo nesėkmių, išvaduoti nuo prakeikimo, o iš tikrųjų manipuliuodami aukos patiklumu išviliojo visas santaupas, įklampino į skolas.

Kodėl šiais laikais, kai  lengvai pasiekiama įvairiausia informacija, dar yra stipriai tikinčių aiškiaregių pranašystėmis, klausiame licencijuoto psichologo Arūno Norkaus ir Šiaulių bendruomeninių namų psichologės Vaidos Šarauskienės bei kelių skirtingo amžiaus šiauliečių.

„Nuskaito“ informaciją
Per 60-metį perkopusi šiaulietė Liuda savo gyvenime su būrėjomis susidūrė tris kartus. Pirmasis buvo jaunystėje ir labai skausmingas. Likus porai savaičių iki gimdymo vaikštinėjo turguje. Sena romų tautybės moteris  griebė už rankos: pasakysiu, kas buvo, kas bus. Liuda grubokai ištraukusi  ranką sakydama – nenoriu, pati žinau kas bus.

„Pasipylė baisūs prakeiksmai, kad pagimdysiu kūdikį be akių, be rankų, be kojų. Nustėrau. Gyniau tuos žodžius nuo savęs, bet pro turgaus vartus kelerius metus vengdavau įeiti. Ir nuo pagyvenusių romių kuo didesnį ratą sukdavau, –  pasakoja Liuda. – Netikiu, kad prakeiksmas kaltas, jog vaikui akinukų reikėjo, kad vėliau patyrė sudėtingų operacijų. Vis dėlto iki šiol neramu. Gal švelniau su ta būrėja reikėjo...“

Kitus du kartus buvusi šiaip – draugę palydėjo. Pastebėjo, kaip būrėja akylai stebi aprangą, judesius, reakcijas į užduodamus klausimus: tiesiog „skaito“ tave, bando „prasibrauti“ į biolauką, suprasti, kas nutiko, kad atėjai. Radviliškietė būrėja net prasitarė: „Tai ko atėjai, kad tau viskas gerai?“

Kas išsipildė? Liepė saugoti vaikus nuo vandens ir ugnies. Po kelerių metų sūnus slystelėjo maudydamasis nuo akmens, gerokai gurkštelėjo ežero vandens, o dukra užsikaitė puodą su balandėliais ir užsnūdo. Gaisras nekilo, kaimynai laiku išlaužė duris.

Visa kita, pasak Liudos, juokai – turėsi vargo per valdiškus namu. O kas jo neturi?

Perka viltį
Pusamžį perkopusi medikė daug sunkumų ir skausmingų netekčių išgyveno, bet jos optimizmo užtektų dešimčiai: „Negaliu dėl įvykusių klaidų graužtis, nes žinau, kad gyvenimas trumpas. Jeigu verksi – nepailgės. Dar vienas minusas prisidės – jis bus liūdnas. Kodėl žmonės eina pas būrėjus?

Eina ieškoti vilties. Turbūt paprasčiau taip gyventi. Jei pasakė, kad nesiseks, kam stengtis? Sumokėjai – nusipirkai atsakomybės nebuvimą.“

Kartą lankėsi pas būrėją, draugės įkalbėta. Bet ji aiškiai pasakiusi: „Aš nenoriu žinoti, kas bus, pati noriu gyventi savo gyvenimą.“ Tik vieno būrėjos patarimo paklausė: patarė ties slenksčiu druskos pabarstyti, kad netinkamas, bloga linkintis žmogus nebesilankytų. Jis dingo. Gyvenimas pradėjo šviesėti, bet dėl to labai smarkiai pačiai pasistengti reikia.

Pasąmonė užprogramuoja
Jauna šiaulietė Viktorija sako dažnai pamąstanti, ko žmonės eina pas būrėjus. Pateisintų tuos, kas prarado viltį, nes niekaip nesuranda dingusio artimojo, nori išsiaiškinti, koks likimas ištiko. Kai viskas išbandyta, ir šiaudo griebiasi. Taip elgtis skatina ir televizijos laidos apie ekstrasensus. Bet neseniai išgirdo, kad jose „atradimai“ surežisuoti, tad teko smarkai nusivilti.

Viktorijos nuomone, jaunos merginos tampa būrėjų klientėmis iš smalsumo. Kai tau 18–19 m., rūpi meilės-seilės, įdomu sužinoti, kuris „karalius“ apie tave galvoja. Tačiau atsargioms verta būti.

Prisimena vienintelį apsilankymą pas būrėją Šiauliuose, kai buvo pripasakota, jog su vyru išsiskirs, su vaikais būsią bėdų. Pripaistė, jog du vaikelius mato, vieną prarasti galinti. Bet liepė jo nesigailėti, nes negeras bus, mamos nemylės, palikimą atims.

Niekas neišsipildė, bet kartėlis liko. Pasąmonėje neramumas net ir nėštumo metu graužė, sunku buvo jo atsikratyti. „Pavojinga pas tokias būrėjas vaikščioti, nes saviįtaiga veikia baisiai, – sakė Viktorija. – Būrėjai, raganiai, šamanai nusakydami, kad kas nors nutiks – „uždeda“ pasąmoninę programą, kurią mes vėliau vykdome ir stebimės: kokia gera būrėja, ką pasakė, viskas išsipildė...“  

Patiklumo šaknys – vaikystėje
„Psichologijoje yra terminas „kontrolės lokusas“, – sako psichologas Arūnas Norkus. – Vieni žmonės vadovaujasi juo: aš pats sprendžiu, kaip man elgtis vienoje ar kitoje situacijoje. Kiti žmonės vadovaujasi išoriniu kontrolės lokusu – kažkas kitas už mane nuspręs, kitas kaltas, kad man nesiseka.“

Taigi į aiškiaregių manipuliatorių pinkles pakliūva tie, kurie nemoka patys priimti sprendimų. Būrėjai moka įtikinti, paveikti ir šitaip pelnosi iš lengvatikių, išvilioja tūkstančius eurų. Šitų žmonių negalima kaltinti silpnumu, menka saviverte, tai – neretai aktyvios asmenybės, nes ieško pagalbos. Tik ne visada ten, kur reikėtų.

„Dažniausiai išorinio kontrolės lokuso asmenybės išugdomos griežtai auklėjant, – teigia A. Norkus. – Tėvai nedavė laisvės, reikalavo griežtai laikytis nurodymų. O vaikas turi būti išmokytas prisiimti atsakomybę už savo poelgius, veiksmus, suklydimus. Tėvai neteisūs, kai bando vaikus apsaugoti nuo klaidų. Mes patys dažniausiai nesakome: aš suklydau, ne taip padariau. Sakome – kažkas kitas kaltas.“

Nėra statistikos, vyrai ar moterys dažniau naudojasi ekstrasensų paslaugomis. Pavyzdžiui, plačiai nuskambėjo kai kurių žymių politikų ryšiai su ekstrasense.

Tačiau, pasak psichologo A. Norkaus, tradiciškai moterys burdavo per visas apeigines šventes. O mergaitės nuo mažens mokomos perimti moters socialinį vaidmenį. Todėl moterų didesnis pasitikėjimas ano pasaulio ženklais visai suprantamas.

Pagal kokius požymius pasirenkamos aukos? Psichologas prisipažino, kad kartą Berlyne pats buvo  gatvėje sustabdytas, bet nesileido į kalbas. Gal mato neužtikrintumą, pasimetimą. Ypač jei esi atvykėlis. Jos akylai stebi, kaip žmogus elgiasi prie bankomato, kaip parduotuvėje renkasi prekes. Neužtikrintumą išduoda kūno kalba, elgesys, akys.

Pavyzdžiui, telefoniniai sukčiai laukia, kol išpeš informaciją, šeimos narių vardus, stengiasi sukelti sumišimą, valdyti situaciją. Iš kelių šimtų skambučių gal pavyksta tik vienas, įžūliai sužaidžiama pasimetusio žmogaus  emocijomis. Sukčiautojai prisiima tam tikrą autoritetą – banko darbuotojo, policijos tyrėjo. Ant to jauko dažniau pakliūva vyresni, nes labiau tiki autoritetais. Juk dar „Smetonos laikais“ buvo trys autoritetai: viršaitis, kunigas ir policininkas. Iš vaikystės ateina tas pasitikėjimas. Patiklumą nulemia auklėjimas ir socialiniai autoritetai.

Antra vertus, žmonės iš prigimties yra geri. Noras gelbėti artimą žmogų atima gebėjimą šaltai apmąstyti, įvertinti situaciją. Psichologas pateikia paprastą pavyzdį: „Jei eidami gatve pamatysite, kad kitoje gatvės pusėje susižeidė vaikas ir bėga kraujas, nesižvalgysite, kur yra perėja. Skubėsite jam padėti.“ Deja, sukčiai pasinaudoja sąmyšiu, pasimetimu, vidiniu gerumu, noru išvaduoti artimuosius iš bėdų ir nelaimių nesvarstant, ar etiškai, ar teisėtai elgiasi.

„Nė vienas nežinome, kaip pasielgtume nepažįstamoje situacijoje, svarsto psichologas. – Nė vienas nežinome, kaip elgtumės, jei prekybos centre imtų byrėti lubos – bėgtume ar gelbėtume kitus. Mes savęs nepažįstame tiek, kad galėtume visais atvejais susiplanuoti, kaip elgtis.“

Užslopintos emocijos
Eiti į įvairius dvasinius mokymus mada, garbė, pasigyrimas. o pas psichologą – gėda. Šiaulių bendruomeninių šeimos namų psichologė V. Šarauskienė teigia, kad į konsultaciją ateina labai daug žmonių, kurie sakosi išbandę labai daug visko: ekstrasensus, šamanus, būrėjus.

Vieni jų nusivylė medicina, neranda kaip sveikatos problemas išspręsti. Kiti nemoka su savimi susitvarkyti: nueisiu pas būrėją, pasakys, ką daryti. Tai asmenys, kurie negeba daryti sprendimo, dažniausiai jie turi psichologinių problemų. Tokie žmonės yra patiklesni. Jie nesunkiai atiduoda pinigus sukčiams, tikėdamiesi, kad be jų pačių pastangų gyvenimas susitvarkys. Tokiems žmonėms bet kokią prekę nesunku įsiūlyti.

Patiklesni dažniau pakliūva į šamanų, tariamų „specialistų“  rankas. O tų „specialistų“ nemažėja, visokių dvasinių praktikų mokyklos randasi kaip grybai po lietaus. Valstybė nekontroliuoja jų veiklos. Verslo liudijimą mokymams nesunku išsiimti. Niekas netikrina kvalifikacijos. Daug žmonių – vieniši, neturi su kuo pasidalyti problemomis. Kol nebus prieinamesnės emocinės pagalbos, tol įtartini mokymo centrai  klestės.

Bendruomeniniuose namuose V. Šarauskienė dirba dvejus metus. Daugėja žmonių, kurie kreipiasi psichologinės pagalbos, džiaugiasi, kad atrado vietą, kur gali pasikalbėti. Kompetentingos emocinės pagalbos trūksta. Net šeimose gyvendami žmonės patiria vienišumą, susiduria su daugybe dvasinių problemų.

Pamažu laužomi stereotipai, kad gėda eiti pas psichologą. Džiugu, kad drąsiau ateina vyrai, nors dar nedrįsta apie tai prisipažinti draugams. Dauguma jų, dalyvaujančių tėvystės mokymuose, psichologinėse pratybose, yra maždaug 30–40 metų.

Tai posovietinės kartos vyrai, kuriems rūpi santykiai šeimoje, vaikų auklėjimas.   

Į neviltį žmones varo vienišumas, negebėjimas savyje susigauti. Sovietinis auklėjimas skatino emocijas ignoruoti, nerodyti nei džiaugsmo, nei pykčio. Žmonėms trūksta įgūdžių jas įvardyti, atpažinti. Tėvai apie emocijas ir su vaikais kalbėtis nemoka. Dar gajūs prietarai, kad pasidžiaugus sėkme – ji pabėgs, kad verkti – gėda. Iš nuolatinio emocijų slopinimo kyla depresijos, slopinamos vaikų emocijos prasiveržia netinkamu elgesiu. Todėl ypač svarbus yra vaikų emocinio intelekto ugdymas.

Pasaulyje labai daug emociškai nesaugių žmonių. Tikėjimas horoskopais, pranašystėmis tarsi suteikia saugumo. Labai lengva, kai kas nors pasako, ką man daryti. Deja, neretai taip galima užsiprogramuoti nesėkmei. Pavyzdžiui, patikėjus, kad vėžiams metai nesėkmingi, galima ir savo klaidas „blogiems“ metams nurašyti.

Antra vertus, pramogų industrija taip pat manipuliuoja šiais žmonėmis. Kai televizijos laidose reklamuojama, kokiomis spalvomis rengiasi, ką valgo, kuo tiki, pas kokį būrėją eina žinomi dainininkai, ką jiems pranašauja kinų horoskopas, tai imponuoja. Kai kurie žmonės nesąmoningai  ima kopijuoti autoriteto gyvenimo būdą. Ne visi geba suprasti, kad tai tik žaidimas, kai kuriems trūksta asmeninio sąmoningumo, gebėjimo patiems priimti sprendimus. Tokios manipuliacijos yra viešos, nedraudžiamos. Iš vienos pusės jos tarsi suteikia masėms saugumo, iš kitos – neskatina stiprinti, tobulinti savo asmenybę.