Europoje sparčiai plinta pavojingos ligos – tymų – virusas, o praėjusių metų lapkričio-gruodžio mėnesiais tymų protrūkis užregistruotas Visagine. Teigiama, kad šia liga susirgo 22 suaugę asmenys. Manoma, kad virusas parsivežtas iš Ukrainos.

Iki šiol Lietuvoje susirgimai tymais buvo labai reti, nes skiepijama profilaktiškai dar vaikystėje. Bet išplitus gandams apie skiepų tariamą nesaugumą kai kurie tėvai atsisako skiepyti savo vaikus, o vienas tymais sergantis gali užkrėsti net 12–18 asmenų.

Protrūkio dar nėra
Kiek reali grėsmė, kad panašus infekcijos protrūkis kaip Visagine gali pasikartoti bet kur Lietuvoje. Šiaulių vaikų gydytojai teigia, kad mūsų mieste kol kas vaikai šia liga neserga. Kol kas...

Šeimos gydytoja Rima Globienė apgailestauja, kad dalį jaunų tėvų suklaidino straipsniai, esą skiepai susiję su autizmo sindromu. Teiginiai moksliškai neargumentuoti, o sumaištį sukėlė. Nelengva kartais įtikinti, kodėl taip svarbu laikytis vaikų skiepijimo kalendoriaus. Kai kuriose šalyse neskiepyti vaikai net į darželius nepriimami.

Pasak gydytojos, tik skiepai padeda suvaldyti užkrečiamųjų ligų plitimą. Štai tymus paskutinį kartą teko gydyti gal prieš 15 metų, nes reti šios ligos atvejai būdavo Šiauliuose. Tačiau dabar jau ir medikams teks atidesniems būti, nes žmonės migruoja, virusas plinta oru, lengvai galima užsikrėsti. O tymai sunki liga: sutrikdo imuninę sistemą, dažnos komplikacijos – plaučių, smegenų uždegimai.

 Ar verta rizikuoti?
Dauguma suaugusiųjų nuo tymų yra skiepyti vaikystėje. Bet, pasak R. Globienės, jei aplinkoje atsirado sergančių ar planuojant keliones į užsienį, ypač į tas šalis, kur tymų protrūkiai dažni, pasiskiepyti verta. Kol kas skiepų kabinete klientų antplūdžio nėra. Skiepytis kreipėsi tik 1 suaugęs asmuo.

„Šiauliuose situacija nėra prasta, – teigia ENDEMIK Šiaulių padalinio vadovė Eivyda Balkienė. – Šiauliečiai dėl tymų protrūkio Visagine neišsigando, bet keliaujantys reikalingais skiepais pasirūpina.“ Jos teigimu, vadinamieji vaikiški skiepai po 25–26 metų turėtų būti pakartoti. Organizmas su metais keičiasi, patiria įvairių stresų, susergame įvairiomis ligomis. Revakcinacija pažadina prisnūdusius antikūnus – mūsų sargus. Svarbu atnaujinti ne tik hepatito, stabligės, bet ir  tymų skiepus. Tuo labiau kad skiepijantis nuo tymų įgyjamas imunitetas nuo raudonukės ir parotito. Ypač tai svarbu asmenims, kurie ruošiasi keliauti į rizikos zonas. Kartais žmonės nusivilia skiepų veiksmingumu, pamiršę, kad kiekvienas atvejis individualus. Daug priklauso nuo to, kiek išvargę, kaip išsimiegoję, kokiu maistu maitinomės. Mokame išsekinti organizmą ir laukti iš medikų stebuklo.

Tymų simptomai
Pasak gydytojos R. Globienės, tymai dažniausiai prasideda kaip paprasta sloga ar peršalimas. Išskirtinumas – bėrimas nuo galvos, akys bijo šviesos. Patiems medikams tenka būti budriems, neapsirikti nustatant diagnozę.

Laikotarpis nuo tymų viruso patekimo į organizmą iki simptomų pasireiškimo yra 1–2 savaitės. Po šio periodo prasideda pirmasis tymų simptomas – karščiavimas (dažnai iki 40°C). Dingsta apetitas,  prasideda akių junginės uždegimas. Tuo pačiu metu dar gali pasireikšti šviesos baimė, edema aplink akis, raumenų skausmai.

Nuo simptomų pradžios praėjus 1–3 dienoms burnos gleivinėje, žando srityje stebimos mažos dėmelės. Tai pagrindinis požymis, kad žmogus serga tymais. Vėliau dėmelės gali virsti susiliejančiais mazgeliais. Pradeda berti nuo veido ir kaklo. Bėrimas išplinta į rankas, liemenį, galiausiai – kojas. Kai bėrimas pasiekia kojas – veide esantys išbėrimai ima nykti. 4–5 bėrimo dieną ima mažėti kūno temperatūra, pagerėja savijauta. Pranykus bėrimui, odoje dar kurį laiką lieka padidėjusios pigmentacijos dėmelės. Randų nelieka. Kartą persirgus tymais – daugiau nebesergama šia liga. Jei vaikas skiepijamas tiksliai pagal skiepų kalendorių, jis tymais nesuserga.

Gydymas tik simptominis
R. Globienės teigimu, specifinio tymų gydymo nėra. Gydomi tik atsiradę simptomai. Sergant tymais reikia gulėti, gerti daug skysčių, valgyti visavertį maistą. Esant karščiavimui – vartoti karščiavimą mažinančius vaistus. Svarbu burnos higiena. Skiriantis pūliams iš akių, jas reikia plauti vandeniu ir lašinti paskirtų vaistų. Ligonio būklė neretai sunki, karščiuoja ilgai. Liga smarkiai išsekina, numuša imunitetą ir galimos sunkios komplikacijos.

Patikimiausia profilaktika
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, geri vakcinacijos rodikliai yra tada, kai paskiepytųjų skaičius šalyje ir jos regionuose siekia 90–95 proc. tikslinės grupės asmenų. 2017 m. pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, vaikai valstybės lėšomis skiepyti nuo dvylikos vakcinomis valdomų infekcinių ligų (tuberkuliozės, hepatito B, kokliušo, difterijos, stabligės, Haemophillus influenzae B tipo, poliomielito, tymų, epideminio parotito, raudonukės, pneumokokinės ir žmogaus papilomos viruso infekcijų).

Kiekvienas skiepijimo atvejis yra individualus. Pasitaiko, kai žmogus pasiskiepija ir suserga, bet tai nereiškia, kad jis susirgo būtent ta liga, nuo kurios skiepijosi. Pavyzdžiui, skiepijosi nuo gripo, susirgo peršalimo liga. Be to, kad skiepai būtų efektyvūs, privaloma laikytis atitinkamo vakcinacijos kurso, režimo: encefalito – kas 3 metus, stabligės – kas 10 metų, gripo – kas sezoną ir pan.