Jau ketveri metai, kai Lietuvoje įvestas euras. Laukto tiesioginių užsienio investicijų šuolio dėl euro įvedimo vis dar nematyti, bet kainų kilimą pastebėjome visi. Panašu, kad kainos augs ir šiemet, nes nuo sausio pirmos didėja minimalus mėnesio atlyginimas.

Didėja paslaugų ir prekių kainos
Daugeliui žmonių kainų augimas labiau siejasi su euru, o ne su gerėjančia gyvenimo kokybe ir kylančiu darbo užmokesčiu. Lietuviai visus tuos metus matė, kad auga paslaugų, produktų kainos. Nepaisant to, ekonomistai nesiliovė akcentuoti, kad nei infliacija, nei kainų lygis, žiūrint į oficialią statistiką, Lietuvoje nėra problema.

„Kartais statistika, faktai, logika bei argumentai įžūliai, ne laiku ir ne vietoje bado mums akis. Tačiau jei esate įsitikinę, tikrai, nuoširdžiai, giliai, aistringai, iš visos širdies tikite ir visu kūnu jaučiate, tai atsiminkite, kad tikėjimas ir nuojauta tokiais atvejais dar nieko nereiškia“, – tokiu įrašu savo „Facebook‘o“ paskyroje visai neseniai pasidalijo ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Tai, kad lietuviai neturėtų skųstis augančiomis kainomis įrodo ir susidarančios didelės eilės prie prekybos centrų kasų. Žmonės mėgsta pasakoti matantys, kaip aplinkiniai negaili pinigų lašišai, brangiems desertams. Žinoma, yra ir raginančių nustoti tikėti statistika.

„Galite pateikti bet kokius skaičius, bet čia gyvenantys aiškiai supranta, kad kainos, ypač paslaugų, daugeliu atvejų padvigubėjo“, – būtent tokie atsiliepimai dažniausiai išsprūsta iš gyventojų lūpų.

Pavyzdžiui, žmonės pastebi, kad tenka daugiau sumokėti už viešnagę viešbutyje, odontologo, kirpėjo, kosmetologo paslaugas. Brangiau kainuoja ir daugelis maisto produktų.

„Kada už kavą kavinėse mokėdavome po 10 litų? Anksčiau kainuodavo ne daugiau kaip keturis litus. Už dienos pietus taip pat niekada nesumokėdavome daugiau nei 10 litų, o dabar tenka sumokėti daugiau nei dvigubai“, – piktinosi Ričardas.

Didėja minimali alga
Bent jau guodžia faktas, kad nuo naujų metų įsigaliojo Valstybinio socialinio draudimo (VSD) įstatymo pakeitimas. Sujungus darbuotojo ir darbdavio mokesčius, „ant popieriaus“ gaunamas atlyginimas padidės 1,289 karto.

Įstatyme nustatyta, kad iki įstatymo įsigaliojimo darbdavys privalo perskaičiuoti darbuotojo bruto („ant popieriaus“) darbo užmokestį, jį padidindamas 1,289 karto ir atitinkamai pakeisdamas darbo sutartį su darbuotoju be išankstinio jo sutikimo.

Be to, numatyta, kad perskaičiuojant atlyginimą jis negali būti mažinamas, o prireikus apvalinti – turėtų būti apvalinamas darbuotojo naudai.

Minimali mėnesio alga taip pat didėja 7,5 proc. – nuo 400 iki 430 eurų pagal iki šiol galiojusią mokesčių sistemą. Nuo sausio sujungus darbuotojo ir darbdavio mokamus mokesčius, oficialiai nauja minimali alga bus 555 eurai.

Tiesa, jau ne kartą esame rašę, kad toks priverstinis minimalaus atlyginimo kėlimas žlugdo smulkųjį verslą.

Nacionalinės smulkaus verslo asociacijos pirmininkas Henrikas Rackevičius yra sakęs, kad minimalią mėnesinę algą reikėtų didinti jos dydį susiejant su infliacijos augimu: „Jeigu infliacija didėja, turi didėti ir minimali mėnesinė alga. Ji tikrai neturėtų būti siejama su politine padėtimi ar aplinkinių norais.“

Anot jo, dėl nuolatinio minimalios mėnesinės algos didinimo labiausia nukenčia smulkieji verslininkai, bet tokios didelės problemos nebūtų, jeigu savivaldybės skatintų ekonomiką ir efektyviau ragintų kurti naujas darbo vietas.

„Vilniaus, Kauno, Klaipėdos miestuose ir rajonuose vyksta statybos, plečiasi įmonės, daromos investicijos. Šiauliuose džiaugiamasi, jeigu įsikuria įmonė, galinti pasiūlyti 10–20 naujų darbo vietų. Džiaugiamasi, nors mieste mažėja gyventojų ir tuo pačiu – perkamoji galia. Vietoje to, reikėtų ieškoti kitų būdų, kaip skatinti miesto augimą ir plėtrą, nes jeigu mieste ir toliau mažės gyventojų, smulkusis verslas ateityje iš viso nebeturės perspektyvų, nes nebebus perkamosios galios”, – paaiškino H. Rackevičius.

Ragina papildomai kaupti pensijai
Nors minimalus atlyginimas didėja, vargu ar gyventojai gavę visą atlyginimą į rankas, pajus kokį skirtumą, nes dabar visi dalyvaujantys pensijų kaupimo sistemoje mokės įmokas nuo savo darbo užmokesčio. Aišku, nenorintieji dalyvauti sistemoje turi teisę per pusę metų kaupimo atsisakyti.

Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus mokėjo tik „Sodros“ įmokas ir lėšų nuo savo darbo užmokesčio nepridėjo (2+0+0), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 1,8 proc. šio gyventojo darbo užmokesčio. Įmoka kasmet laipsniškai didės, kol pasieks 3 proc., pranešė „Sodra“. Iš valstybės biudžeto už šiuos asmenis mokamos pensijų kaupimo įmokos dydis kasmet laipsniškai didės: nuo 0,3 proc. šiais metais iki 1,5 proc. 2023 m. ir vėliau.

Jeigu gyventojas iki šiol į pensijų fondus prisidėjo ir lėšomis nuo savo darbo užmokesčio (2+2+2), tuomet nuo sausio į fondą bus pervedama 3 proc. jo darbo užmokesčio. Iš valstybės biudžeto už juos bus pervedama papildomai 1,5 proc. šalies vidutinio darbo užmokesčio dydžio įmoka.

Jeigu šie gyventojai norėtų kaupime nebedalyvauti, jie turėtų apie tai informuoti savo kaupimo bendrovę iki birželio 30 d. Įmokų pervedimas stabdomas nuo to mėnesio, kai įsigalioja kaupimo bendrovei pateiktas prašymas.

Gyventojai, kurie iki šiol kaupime nedalyvauja ir yra jaunesni nei 40 metų, bus automatiškai įtraukiami į pensijų kaupimą. Šie gyventojai įtraukiami, jeigu jie sausio 2 dieną yra Lietuvos gyventojai, turi darbą ar vykdo bet kurią savarankišką veiklą. Į kaupimą taip pat įtraukiami tie gyventojai, kurie dalyvavimą kaupime sustabdė 2013 m. nepriklausomai nuo jų amžiaus.

Į kaupimą įtraukti gyventojai gali atsisakyti dalyvauti kaupime. Jie apie tai turėtų informuoti „Sodrą“, prisijungę prie asmeninės „Sodros“ paskyros gyventojui ir iki birželio 30 d. pateikę atitinkamą prašymą.
    
„Įsigaliojus šiai reformai – gyventojai bus automatiškai įrašyti kaip antrosios pakopos pensijų fondų kaupimo dalyviai. Nenorintys papildomai kaupti turės rašyti prašymą, kad į antrąją pakopą nebūtų įtraukti. Nepaisant to, jiems vis tiek dviem procentiniais punktais bus sumažinta „Sodros“ įmoka. Tai reiškia, kad „Sodros“ pajamos sumažės, o dabartinių pensininkų padėtis dar labiau komplikuosis“, – komentavo R. Lazutka.

Jo nuomone, valstybė pensininkus turėtų remti labiau: „Dėl šių pakeitimų „Sodra“ neteks dar daugiau lėšų negu iki šiol. Dėl to galimybės išmokėti išmokas bus mažesnės. Aišku, pensijos gal ir bus didinamos, bet lėčiau, negu būtų galima jas didinti neatėmus tų dviejų procentų.“

Brangsta elektra ir dujos
Tai ne vieninteliai nuo šių metų įsigalioję pokyčiai. Nuo sausio 1-osios vaiko pinigai didėja 20 eurų, o neįgaliems vaikams skirta suma – beveik 40 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, nuo šiol vaiko pinigai sieks 50 eurų per mėnesį (anksčiau – 30 eurų), o vaiko pinigai neįgaliam vaikui – 69,92 euro (anksčiau – 30 eurų). Tiesa, gausių ar nepasiturinčių šeimų vaikams bus mokama 20 eurų papildoma išmoka.

Didėja ir vienkartinė parama mokinio reikmėms įsigyti – ji sieks 76 eurus (dabar siekia 57 eurus).

Ne tokia gera naujiena, kad nuo sausio gyventojams brangsta elektra ir dujos. Buitiniams elektros vartotojams vieno laiko zonos tarifo „Standartinis“ kaina pakilo 15 proc. ir siekia 13 centų už kilovatvalandę (kWh). Dieninis tarifas siekia 14,3 cento už kWh, naktinis – 10 centų už kWh.

Plano „Namai” pastovi dedamoji nebrango ir toliau kainuoja 3 centus už kWh. Tuo metu vienos laiko zonos tarifas pabrango 17,5 proc. ir siekia 11,4 cento už kWh, dviejų laiko zonos dieninė dedamoji – 20,4 proc. ir sudaro 12,4 cento už kWh. Naktinė dedamoji pabrango 11,1 proc. ir siekia 9 centus už kWh.

Plano „Namai plius” pastovios dedamosios kaina taip pat išliko tokia pati – 6 centai už kWh. Vienos laiko zonos tarifo kaina pakilo 18,5 proc. ir sudaro 10,9 cento, dviejų laiko zonų dedamoji pabrango 20,4 proc. ir sudaro 11,8 cento, naktinė dedamoji pabrango 11,5 proc. iki 8,7 cento už kWh.

Tuo metu gamtinių dujų kaina visų grupių vartotojams (tiek suvartojantiems iki 300 kubinių metrų dujų per metus, tiek sunaudojantiems daugiau) išaugo tiek pat – 7 centais.

Pirmo pogrupio vartotojams, kurie gamtines dujas naudoja maistui ruošti, kintamoji tarifo dalis už kub. m didėja 11,86 proc. iki 0,66 eurų už kub. m, pastovioji tarifo dalis – nesikeičia.

Antro ir trečio pogrupio vartotojams gamtinių dujų tarifo kintamoji dalis atitinkamai didėja 17,95 proc. ir 18,42 proc. iki atitinkamai 0,46 ir 0,45 eurų už kub. m. Pastovioji kainos dalis išlieka tokia pati.