Artimiausiais dešimtmečiais dėl sparčiai mažėjančio gyventojų skaičiaus galbūt nebeliks regionų ir išgyvens tik didieji miestai. Vis dažniau pasigirsta nuomonių, kad tai nėra labai blogai. Geriau tegul žmonės iš regionų migruoja į didžiuosius šalies miestus, o ne į užsienį.

Pasigenda regioninės politikos
Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Šiauliuose vykusioje diskusijoje „Kaip Lietuvos verslas užtikrins rinkas ateityje? Ką turime išmokti, kad išliktumėme?“ kalbėjo, kad skirtumai tarp Lietuvos ir atskirų regionų tebėra akivaizdūs. Apie 50 proc. BVP vienam gyventojui yra sukuriama Vilniaus apskrityje. Kauno, Klaipėdos apskritys šiuo atžvilgiu beveik neatsilieka nuo šalies vidurkio. Kitų apskričių, taip pat ir Šiaulių, atotrūkis itin žymus. Regionai nuo didžiųjų miestų išsiskiria ir kitais rodikliais. Darbo rinkos, nedarbo lygio, darbo vietų skaičiaus rodikliai rodo, kad regionai merdi. Turbūt taip yra, nes Lietuvoje niekas neužsiima kryptinga regionine politika.

„Regioninė politika turi būti, bet yra daug dalykų, prieš kuriuos sunku papūsti. Jaunimas emigruoja, išvažiuoja mokytis į užsienį, dėl to jų nesinori sulaikyti. Svarbiausia – veikti kryptingai. Jeigu neturėsime krypties, tai nieko ir nepasieksime. Laikas pradėti mąstyti, kiek ekonomiškai gyvybingų centrų Lietuva gali išlaikyti. Ar tai didieji šalies miestai, o gal kažkokią ateitį turi ir regionai“, – sakė A. Dabušinskas.

Jo nuomone, tai, kad žmonės išvažiuoja, nėra kažkokia tragedija ir blogybė. Lietuviai išvažiuoja ten, kur jiems geriau. Be to, gali būti, kad greitai namų, artimos socialinės aplinkos pasiilgę emigrantai sugrįš patys.

„Lietuvos ekonomistai radę galimybę emigruoja, o kolegos iš Estijos – ne, nors ten atlyginimai tik tuputį didesni. Gali būti, kad tai tik slenksčio efektas, kažkokie lygiai, kuriuos tereikia peržengti, o peržengus galbūt ir Lietuvoje gyventi bus lengviau“, – nedramatizuoti ragino Lietuvos banko atstovas.

Nerimauja dėl migracijos mastų
Bendrovės „Baltik vairas“ generalinis direktorius Žilvinas Dubosas kalbėjo, kad dėl pasaulyje vykstančių procesų, pokyčių neišvengs ir Lietuva. Prognozuojama, kad iki 2030 m. daugiau nei 60 proc. (4,9 milijardo) visų pasaulio gyventojų gyvens miestuose. Taip pat prognozuojama, jog 2025 m. miesto aglomeraciją sudarys per 20 arba net per 30 milijonų gyventojų. 23 iš 25 didžiausių miesto megapolių bus ne Europoje ir Šiaurės Amerikoje (kaip yra dabar), o Afrikoje, Azijoje, Lotynų Amerikoje. Nors nūdienos Lietuvoje nėra megapolių ir su jais susijusių problemų, visgi pastaruoju dešimtmečiu urbanistinės plėtros procesai, ypač didžiuosiuose miestuose, pasiekė iki šiol nematytą mastą.

„Tai reiškia, kad migracija į didelius miestus tik didės, megapolių daugės, regionai trauksis. Manau, regioninė politika, neturint miesto ar miestelio identiteto, yra neįmanoma. Miestai iki šiol neatradę savo išskirtinumo yra pasmerkti anksčiau ar vėliau išnykti. Tai, kas yra daroma dabar, tėra „numirėlio“ masažavimas“, – žodžių į vatą nevyniojo Ž. Dubosas.

„Google“ reklamos sertifikuotas specialistas ir ateities reklamos vizionierus Aurimas Paulius atkirto, kad jokio „numirėlio“ nėra. Anot jo, regionai dar turi vilčių išlikti. Štai jau dabar regionuose teikiamos tokios paslaugos, apie kurias anksčiau buvo galima tik pasvajoti. Pavyzdžiui, Šiauliuose dirbantis pardavimo vadybininkas gali kažką parduoti, kas šiuo metu yra Vilniuje ar Kaune. Tos paslaugos gali būti parduodamos ne tik Lietuvai, bet ir kitoms šalims. Vadinasi, vieta, kurioje dirbi, šiais laikais nebėra tokia svarbi, tereikia turėti internetą.

„Nežinau, kodėl mes skundžiamės. Vienintelė priežastis, dėl kurios galime skųstis gyvenimu Lietuvoje, tėra šaltis žiemą. Visa kita yra puiku. Važiuodamas Dubajaus gatvėmis gali pamatyti reklamą, kurioje po karvės atvaizdu parašyta: „Pienas iš karvių. Valgysiu tikrą žolę.“ Žmonėms tai yra labai svarbu, o mes tai turime – tą natūralumą, tikrumą, tikrą žalią žolę, Tiesiog mes daug ko nematome ir tinkamai neįvertiname, nes esame pernelyg susifokusavę į darbo užmokesčio atotrūkį“, – lygino A. Paulius.

Ieško tinkamos krypties
Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto Darbdavių grupės narys Jonathanas Peelas sakė, kad regionų ateitis priklausys nuo to, kaip juose bus ugdoma jaunoji karta. Anot jo, švietimas yra pagrindinis faktorius, turintis įtakos vaikų, šeimų, bendruomenių ir tautų gyvenimui. Laikui bėgant, tautos, orientuotos į vaikų gerovę, gali pagerinti savo ekonomiką, kultūrą ir visuomenę.  Tautos, nesugebančios rūpintis savo mažamečiais – patiria ekonominę stagnaciją, skurdą, smurtą ir priespaudą. Švietimas, trumpai tariant, yra pagrindinis ekonominės ir socialinės plėtros elementas.

„Daug kas priklausys nuo to, ar jūs sugebėsite įkvėpti ir paskatinti jaunus žmones miestui sukurti kažką naujo. Ar kalbėsite apie privalumus, kurie laukia nusprendusių čia pasilikti, ir svarbiausia – ar padarysite mokymą patrauklų“, – sėkmės receptą atskleidė J. Peelas.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius A. Dabušinskas pritarė, kad švietimas yra visko pagrindas. Perspėjo, kas jeigu nebus imtasi atitinkamų priemonių, ateityje atrasti išsilavinusių darbuotojų bus tik sunkiau.

„Verslams, susijusiems su aukštosiomis technologijomis, reikia išsilavinusios, nuolat besimokančios kartos. Vadinasi, negalime apleisti švietimo sistemos. Reikia planuoti, strateguoti ir imtis atitinkamų veiksmų. Tik bėda ta, kad mes iki šiol imamės veiksmų, prieš tai iš anksto visko gerai neapgalvoję“, – kalbėjo A. Dabušinskas.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Vidmantas Japertas sutiko, kad Lietuvoje daug kas daroma nepagalvotai, iš pradžių nenusistačius tinkamos krypties.

„Dabar rengiamas LR teritorijos bendrasis planas, Lietuvos socialinę, ekonominę kryptį turėtų užkoduoti trisdešimčiai metų į priekį, bet čia viskas palikta santykinai laukiniam reguliavimui. Turėti nacionalinius dokumentus ir neturėti stebėsenos, yra avantiūrizmas“, – dar vieną problemą įžvelgė V. Japertas.

Diskusijos dalyviai pritarė, kad Lietuvoje daug kas daroma atmestinai, tačiau tai gali pasikeisti. Patys regionai turėtų ieškoti savo stipriųjų pusių. Rasti savo veidą išsiskirti iš kitų. Jeigu tai būtų daroma, kas žino, galbūt šiandien apie regionų nykimą net nereikėtų kalbėti.

Šiauliuose diskutuota apie galimą šalies regionų žlugimą.
Autorės nuotr.