Gyvename pertekliaus amžiuje. Labai greitai persisotiname reginių, daiktų kaitos. Dūstame ne tik  nuo daiktų gausumo, bet ir nuo nepasotinamo vartojimo, nuo skubaus gyvenimo tempo, nuo chaoso savo galvose. Ir vaikai nėra išimtis – čia vyrauja tos pačios vartojimo mados ir visais įmanomais būdais skatinama beprasmiška kaita.

Madas diktuoja reklama
Mediniai žaislai šiuo metu nėra labai populiarūs kaip prieš 20 metų, tačiau jie žymiai ekologiškesni.  Juos dažniau perka tie, kas supranta to prasmę. Pasak specialistų, mediniai žaislai yra brangesni už kitus, tačiau jų kokybė geresnė.

Prieš kelerius metus tiek vaikai, tiek suaugę buvo entuziastingai įnikę į papildytosios realybės „pokemonų“ medžioklės žaidimą arba rankų negalėjo atitraukti nuo „jo-jo“ vadintų žaislų. Vėliau prestižas buvo įsigyti suktuką „Fidget spinner“, kuris vis dar populiarus. Neseniai visos pasaulio mergaitės verkė dėl lėlių Barbių ir atrodė, kad jų šlovė niekada neišblės, tačiau dabar mažosios tiesia rankas į lėlės-siaubūnes, vadinamas monstrėmis.

Abejojančių, ar egzistuoja žaislų mados, turbūt nerastume, o rinkodaros specialistai net neslepia, kad kritiškumo ir objektyvumo dar neturintys vaikai jiems – tobula auditorija. Žaislų gamintojai analizuoja įvairių filmų bei animacinių filmukų vaikams reitingus ir žaibiškai prisiderina, sukurdami ir pasiūlydami naujienas, susietas su filmuko pavadinimu ar jo herojais.

Pasak pradinių klasių mokytojos Zitos Volodkienės, reklama televizijoje ir internete veikia vaiko psichologiją. Vaikas lengvai susitapatina su animacinio filmuko herojumi, todėl atsiranda ne tik spalvingi žaislai, bet ir segtukai plaukams su personažo atvaizdu, patalynė, puodukai ir viskas, kas įmanoma. Princesės Elza ir Ana, Undinėlė, dinozaurai, Žmogus Voras, visokie monstrai – puikus to pavyzdys.

Nepamirškime, kad nesąmoningas vaiko noras būti populiariam taip pat skatina turėti žaislą, kokį turi draugas ar draugė. Tačiau tokie žaislai vaikų simpatijas išlaiko ribotą laiką, kol atsiras naujas filmukas, sudomins kiti herojai.

Reklama veikia ne vien vaikus, bet taip pat ir suaugusiuosius. Iš dalies tai padeda paprasčiau apsispręsti, kokius žaislus pirkti, tačiau reklamuojamų prekių pasirinkimas tikrai ne visada yra pats geriausias. Pedagogės manymu, tiek kūdikiams, tiek mažiems vaikams reikėtų pasirinkti žaislus,  lavinančius kalbėjimą, skaitymą, fizinį aktyvumą ar pirštų miklumą. Nuo ketverių metų labiausiai tiktų edukaciniai žaidimai: išmanusis plastilinas, medinių dėlionių rinkiniai, kubeliai su raidėmis, žemėlapių dėlionės, domino, konstruktoriai bei kitokie kūrybiniai rinkiniai.

Kol Kalėdų Senelis skaito vaikų laiškus
Pastebima, kad žaislų tendencijos pastaruoju metu kinta greičiau nei madingų drabužių, tad artėjant šventėms rasti tinkamiausią žaislą dovanai nemenkas iššūkis. Kiekvieną lapkritį  padidėja susidomėjimas žaislais, pirkimo bumas prasideda gruodį.

Prekybos tinklų duomenimis, gruodžio mėnesį pastebimai išauga radijo bangomis valdomų mašinų, pliušinių žaislų su funkcijomis, lėlių-kūdikių, modelių trasų ir garažų, profesinių rinkinių, vonios žaislų, traukinių, konstruktorių, stalo žaidimų paklausa.

Šiandieninės žaislų rinkos tendencijos  neatsiejamos nuo pažangių technologijų vystymosi krypčių. Dalis tėvelių savo vaikams ieško įmantresnių edukacinių žaislų, ugdančių ne tik mąstymo, patyrimo ir pojūčių gebėjimus, bet ir programavimo ar kodavimo įgūdžius. Juos domina robotų kūrimo ir kodavimo platformos arba radijo bangomis valdomų modelių konstruktoriai, skirti vaikams nuo 7 metų amžiaus. Populiarumo vis dar nepraranda „Lego“, įvairūs konstruktoriai, mašinėlės, ir, žinoma, lėlės.

Daugiau ne visada geriau
Kalėdas mes jau pavertėme ne švente, o dovanų pirkimo manija. Vaikus Kalėdų Senelis aplanko po 3–4 kartus: dovanų turi rasti po eglute ne tik namuose, bet ir pas senelius, dar jis apsilankys darželyje, gal pas draugus… O ir vaikams sunku apsispręsti, ko norėtų.

Keturmetės mama Dina pripažįsta, kad reklama veikia labai stipriai. Jų prisižiūrėjusi dukrytė nori šnekančio katino, šuniuko, princesių kaip filmukuose, plaukiančio ponio. Kol nelankė darželio, puikiausiai galėjo žaisti puodų dangčiais, samčiais. Dabar akiratis plečiasi. Po apsilankymo žaidimų kambariuose vaikui norisi namie turėti lėlių namelį, virtuvėlę. Pamačius draugės gražų žaisliuką, norisi tokio pat. Derybos – vienas iš svarbių bendravimo formų. Vis dėlto pirmenybę tėvai atiduoda knygoms ir lavinamiesiems žaidimams.

Beveik tokio pat amžiaus Tomo močiutė puikiai žino, kad anūkėlį pradžiugintų nauju dinozauru. Jis visų dinozaurų vardus žino. Robotai, nuotolinio valdymo mašinos patinka. Dabar jau prireikė mėlyno garažo. O Kalėdų šventėje niekaip nykštuku neaprengsite – bus Žmogus Voras. Nes gražiausias filmukas – reklama. Ir tėčio mėgstami internetiniai žaidimai.

Septynmečio Pauliaus mama Agnė rami. Jai sūnaus norai aiškūs: „Mano sūnaus bendraamžiai beveik visi žaidžia „Lego“. Įvairūs variantai yra. Pradėjo nuo pat mažiuko. Dabar sudėtingas konstrukcijas ne tik pagal piešinius pastato, bet išardęs pats sukuria. Puikiai įsivaizduoja erdvines formas, numato, ką gali pastatyti. Po kelias valandas susikaupęs dirba. Smulkioji motorika nepaprastai išvystyta.“

Agnės teigimu, konstravimas lavina vaiką  vispusiškai. Ir knygos sūnelį domina. Tarp draugų yra mėgstančių „Monopolį“.

„Tinkami žaislai ir žaidimai ugdo vaikų emocinį intelektą, socialinį, fizinį bei protinį vystymąsi, teigia pedagogė Zita. – Pradinukės mergaitės per pertraukas mėgsta žaisti lėlėmis, berniukams labiau patinka šachmatai, šaškės. Žaisti grupėje jiems labai svarbu. „Lego“, dėlionės  sužadina smalsumą, lavina vaizduotę, įveikiamos kliūtys ir pasiekiamas galutinis rezultatas.“

Dar geriau, jeigu  tėvai kartu su atžalomis įsitraukia į žaidimą. „Uno kortomis labai mėgstame žaisti visa šeima. Mes nesuspėjame su vaikais, – prisipažįsta mokytoja.– Jie laimingi, kad lyderiauja, nugali mamą, tėtį, senelius. Žaidimas kartu su šeima kuria bendrystės jausmą. Tokie vaikai nebijo eksperimentuoti, labai nenusivilia, jei jiems nepasiseka. Jie yra smalsūs, drąsūs, daug bendraujantys tiek su suaugusiaisiais, tiek su savo bendraamžiais. O pirmoje vietoje, mano manymu, yra sportiniai žaidimai. Juose ir džiaugsmas, ir sveikata, ir sėkmės pojūtis.“

Pedagogė ramina tėvus, kad nereikia aklai tikėti žaislų rekomendacijomis pagal amžių, nes kiekvienas vaikas yra individualus: jei nepatinka „Lego“, gal turi kitokių pomėgių, pavyzdžiui, puikiai kuria istorijas ar žaidžia kamuoliu.