Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje Šiaulių knygų mugės metu vyko susitikimas su psichologe Ramune Murauskiene. Buvo pristatyta ne tik praėjusiais metais išleista jos knyga „(Ne)tobulos mamos užrašai“, bet ir naujausia – „(Ne)tobulos moters užrašai“. Knygos autorė ne tik pasidalijo įvairiausiais patarimais, praverčiančiaisgyvenime, tačiau papasakojo ir apie knygas, kurias būtina perskaityti kiekvienai moteriai.

Tekstai liks aktualūs ir po daugelio metų
Psichologė R. Murauskienė papasakojo, jog ji pamėgo rašyti dar vaikystėje. Mokykloje gerai sekėsi rašyti rašinius, labiausiai patiko atvejo analizės, tačiau savo lietuvių kalbos mokytojai Viktorijai Daujotytei buvo kietas riešutėlis.  

„Aš poeziją ir kitus kūrinius suprasdavau savaip, o mūsų visų gerbiama V. Daujotytė – kitaip. Visi mokiniai turėdavome suprasti taip, kaip ji, todėl dažniausiai su ja ir ginčydavausi. Kai gimė mano pirmagimis, aiškiai suvokiau, kad mano motinystės kelias yra ne toks, koks buvo mano mamos. Todėl pradėjau dalytis savo patirtimi. Ledidyklos projektų vadovė net kelerius metus laukė, kol sutiksiu parašyti knygą. Aš sakiau, kad tai yra nesąmonė, kodėl turiu rašyti. Yra daug gerų išleistų knygų ir aš nenoriu kartotis. Tačiau po kelerių metų pradėjau galvoti, kodėl atsisakinėju – rašysiu. „(Ne)tobulos mamos užrašai“ yra labai populiari, jau yra išleistas net septintas tiražas. Lietuvoje yra daugiau kaip 10 tūkst. skaitytojų. Knygos rašymas yra didesnis įsipareigojimas, knyga nėra „Facebook“ siena, kurioje kažkas vis keičiasi, nes knygoje ką parašei, tas ir lieka visam gyvenimui. Rašydama knygą visada kelis kartus perskaitau tekstą ir pagalvoju, ar po 5 metų jis bus aktualus. Manau, kad man į abi knygas pavyko sudėlioti tai, kas po 5 metų, po 10 metų mano dukrai ir jūsų dukroms vis dar bus aktualu“, – pasakojo psichologė R. Murauskienė.

„Mano tikslas – pastiprinti moteris“
Autorė pasakojo, jog jos knygos yra kaip refleksija apie gyvenimą su vaikais. Jai pasisekė, kad turi Dievo dovaną perteikti tam tikrus gyvenimo įvykius, o profesinės kompetencijos tam dar ir padeda. Todėl visa patirtimi dalijasi su kitais.

„Esu trijų vaikų mama ir žinau, kad tai yra sudėtinga, mamoms reikia įkvėpimo. Jei paskaitai mano knygą ir palengvėja, vadinasi, tikslas pasiektas. O jei paskaitai mano knygą ir pasijunti nevykėle, vadinasi, kažką ne taip parašiau. Žemos savivertės moteriai bus viskas blogai, kad ir ką aš būčiau parašiusi. Mano tikslas buvo pastiprinti moteris“, – pasakojo psichologė R. Murauskienė.

Knygos pavadinimas, anot knygų autorės, dažnai yra marketingo žingsnis. Todėl ji ilgai galvojo, koks pavadinimas tiktų. Iš pradžių savo vyrui siūlė poetiškus pavadinimus, tačiau galiausiai nusprendė, kad tokie pavadinimai netinka, todėl pradėjo mąstyti iš marketingo pusės.

„Tada gimė toks pavadinimas, kuris, mano supratimu, yra labai vykęs, nes ta tobuloji moteris sakys, kad čia apie mane, o kuri yra netobuloji taip pat sakys, kad apie ją. Visada, kiekvieną gyvenimo akimirką, tu gali pagerėti. Tačiau pagerėti ne tai, kad būtum panaši į savo kaimynę, bet kad būtum pati savimi. Savo pačios geriausios versijos, todėl pavadinime esantys skliausteliai yra labai į temą. Jau dabar redaguojama trečioji mano knyga apie paauglystę, kuri bus „žiauriai kieta“ knyga. Tik ją rašydama taip mėgavausi, jau dabar labai norisi apie ją kalbėti, bet dar negaliu. Po knygos apie paauglystę bus labai svarbi knyga apie jausmus, po to – knyga ir apie santykius“, – pasakojo psichologė R. Murauskienė.

„Moteris be vyro – baisi gyvenimo tragedija“
Psichologė teigė, jog tarp moters ir motinos negalima dėti lygybės ženklo, nes pirmiausia yra lytis ir tik po to moters pasirinkimai. Kai dedama lygybė tarp moters ir motinos, tada įvyksta tragedija, o aktyviausiais jos dalyviais tampa vaikai.

„Joks vyras negali taip įgyvendinti motinystės kaip mes. Moteriai duota galimybė išnešioti, gimdyti,maitinti vaikus. Yra gerai, kai mokyklose yra daug moterų mokytojų, nes vyrams nervai nelaiko. Jie yra orientuoti į veiklą, į rezultatą. Todėl pirmiausia yra lytis ir tik po to mūsų pasirinkimai. Moteris be vyro yra baisi gyvenimo tragedija. Be vyrų moterys yra sausos, kietos, racionalios, protingos, visiems viską gali padaryti arba nepadaryti, baisios ne išore, o vidumi. Mūsų pagrindinė užduotis –  auginti vaikus, tačiau yra tokių moterų, kurios nenori arba negali turėti vaikų, tačiau tai irgi yra  gerai. Tačiau dalis moterų nusprendžia, kad geriau joms yra auginti vienoms vaikus, nes esą kam joms konfliktuoti su tais sutvėrimais, kurie nesupranta kaip gyventi. Dabar labai kultivuojama, kad jei nėra vyro, tai ir nereikia. Tai yra visiška nesąmonė. Mes be vyrų esame pražuvusios. Draugės, kurios neturi vyrų, ypač kompanijose yra labai pavojingos. Jos tada puola svetimiems vyrams sakyti komplimentus, nes nori vyriškos energijos. Pažiūrėkime geriau, kaip reaguoja į tuos komplimentus mūsų vyrai – dauguma jų yra neišmintingi“, – pasakojo R. Murauskienė.  

Psichologė teigė, jog moterys, žinoma, viską gali padaryti, bet kam to reikia. Kodėl turi pervargti, o vyras nepavargęs ir toliau gyvens. Jis, matydamas, kad viską sugebame, net nesikiš.  

„Iš pat pradžių pačios vyrus nustumiame nuo darbų, o po to galvojome, kad ar aš – kumelė, kad viską turiu daryti. Nuo pat pradžių reikia vyrams, tokiems sutvėrimams, kurie dažnai nežino, ką daro, leisti daryti taip, kaip jam darosi.
Kryžiumi išsiurbliavo kambarį – gerai, pakėlė vaiką grubiau – irgi gerai. O kai pradedame nurodinėti, kad ne taip darai, tada vyrai sako: darykite viską pačios“, –  pasakojo psichologė.  

„Tėvai vaikų gyvenime yra labai svarbūs“
R. Murauskienė teigė, jog esame per daug įsižeidžiame dėl vaikų elgesio, tačiau neturėtume taip daryti.

„Vaikystėje girdėdavau tokius savo motinos žodžius: kaip tu su motina kalbi, aš atsidursiu ligoninėje, tada ką tu darysi. Tai yra didžiulė našta vaikams. Mes gimstame nenorėdami nieko blogo savo tėvams, nes gimstame su genetine programa juos džiuginti, mėgdžioti. Būna, kad pamatai, jog  dėl jų tam tikrų dalykų, tu negali jų mėgdžioti, būti atvirais su jais ar džiuginti. Dažniausiai paauglystės laikotarpiu nusprendžiame, kad vaikai mūsų nebedžiugina, o dar vienišos „bobikės“ pasako, kad visas į tėvą. Tai yra klaiku. Paauglystėje sukyla tų tėvų vaikai, kurių tėvai patys nepripažįsta savo tėvų. Tada vaikai mums parodo, kur vėžiai žiemoja. Tėvai vaikų gyvenime yra labai svarbūs. Vaikai nori turėti artimą suaugusįjį. Jei mes nelaiminame vaiko pasirinkimo, tai nereiškia, kad tą akimirką aš pasmerkiu jį ir daugiau su juo nebendrausiu. Būti šalia vaiko, kai jis priėmė neteisingą sprendimą, yra būtina. Mes turime palaikyti savo vaikus, būkime mylintys tėvai, tada niekas nenorės emigruoti. Kai nebelieka vaikų, tada sakome, kad pagyvensiu dėl savęs.

Prisiperki šunų, tačiau tai nėra kaip vaikai, nes vaikai yra visam gyvenimui. Niekur negali jo nukišti ar padėti. Didžiulė nuodėmė – įsileisti mintis, kad mano tėvai yra nepakankamai geri tėvai. Tada niekada gyvenime nebus sėkmės. Su kiekviena diena mes turime teisę gerėti, bet pirmiausia turime laikyti save pakankamai gerais tėvais. Aš tikiu sielų pasirinkimu, nes pas jus atėjo tie vaikai, kurių jums reikėjo, ir tiems vaikams reikėjo jūsų. Labai svarbu vaikams ir sau priminti, kad ir kas nutiktų, aš esu tau pakankamai gera mama, net jei mano sprendimai tau nepatinka. O tu esi man pakankamai geras vaikas, net jei kartais man nepatinka tavo elgesys. Reikia mokėti atskirti elgesį nuo asmens, nes tai yra labai svarbu“, – pasakojo psichologė.  

Vyrų pagrindinė paskirtis – nuraminti savo žmoną
Psichologė R. Murauskienė teigė, jog šeima vis dar yra vertybė, bet ją sunku išsaugoti. Šeimoje mama yra vaikų emocinė šiukšlių dėžė, o mamos emocinė šiukšlių dėžė – tėtis.

„Pastebėkite, jog vaikai nemalonius jausmus jums atiduoda, o džiaugtis eina su kitais. Tai yra normalu, nebūkime pavydžios ar godžios. O mama savo negatyvias emocijas atiduoda vyrams. Moterims turėti nemalonius jausmus yra normalu, o savo negatyvias emocijas atiduoda vyrui, nes jis atsakingesnis. Vyrai nesuvokia savo paskirties. Kai jie galėtų visko nepriimti asmeniškai, leisti savo gražiai moteriai išsikalbėti, nes tada jai tikrai palengvės ir bus jam geresnė, jie jų atidžiai klausosi ir veliasi į konfliktus. Vyras tokiose situacijose turi moteriai priminti, kad žino, kad ji jį myli. Jis turi būti nuo moters saugiu atstumu, bet ne už sienos. Jo pagrindinė paskirtis yra nuraminti savo žmoną .Vyrai labai nemėgsta bartis su žmonomis tada, kai juos vaikystėje labai įskaudino mama. Kuo daugiau skausmo vyro viduje, tuo labiau nepakenčia žmonos nesąmonių, nes jam primena, kad jis nepakankamai geras. Tačiau yra moterų, kurios užgniaužia savo jausmus, tada vyrams ateina krachas, nes jie nori savo moters visokių jausmų“, – pasakojo psichologė R. Murauskienė. 

Psichologė R. Murauskienė teigė, jog jai pavyko į abi knygas sudėlioti tai, kas po 5 metų, po 10 metų jos dukrai ir kitų dukroms vis dar bus aktualu.
Ievos SLONKSNYTĖS nuotr.