Šiais laikais ne visi vairuotojai yra pakankamai dėmesingi kelyje. Tai įrodo vienos draudimo bendrovės Lietuvoje inicijuotas tyrimas, kuriame paaiškėjo, jog kas antras didmiesčių vairuotojas, laukdamas žalio šviesoforo signalo, nežiūri į kelią – kalbasi arba naršo telefonu, valgo ar gražinasi.
„Vairuotojų dėmesio sutelkimo problema – didelė“
Draudimo bendrovės BTA Ekspertizių skyriaus vadovo Andriaus Žiukelio teigimu, eismo dalyvių įpročių stebėjimo eksperimentas atskleidė, kad daugiau nei pusei vairuotojų trūksta susikaupimo, kuris padeda tinkamai įvertinti aplinkybes.
„Kaip parodė eksperimento rezultatai, 49,7 proc. žalio šviesoforo signalo laukiančių vairuotojų didmiesčiuose nesiblaško ir toliau stebi eismo sąlygas. Tuo tarpu antra tiek vairuotojų per šį trumpą stabtelėjimą kalba ar naršo telefonu, užkandžiauja, gražinasi, kuičiasi automobilio salone. Tokios situacijos pavojingos, nes vairuotojai išsiblaško, tampa mažiau prognozuojami: jie gali tiek laiku nepajudėti užsidegus žaliam šviesoforo signalui, tiek priešingai – staigiai „šokti“ iš vietos sukeldami avarinę situaciją. Akivaizdu, kad vairuotojų dėmesio sutelkimo problema yra didelė“, – teigė A. Žiukelis.
Taigi, telefonai bei išmanieji įrenginiai yra akivaizdžiai didžiausi dėmesio blaškytojai – kas ketvirtas vairuotojas sankryžose dėmesį sutelkia į telefoną.
„Stovėjimas prie sankryžos nereiškia, kad tuo metu liaujamės dalyvavę eisme ir galime daryti, ką norime. Juo labiau – piko metu. Kaip tik reikėtų iki minimumo apriboti naršymą, o jei būtinai reikia kalbėti telefonu – naudokite laisvų rankų įrangą. Net jei rankos ir neužimtos, dalis jūsų dėmesio, kurį skiriate pašnekovui, vis tiek nukrypsta nuo vairavimo ir išauga eismo įvykio tikimybė“, – sako A. Žiukelis.
„Šiuolaikinis gyvenimo būdas neigiamai veikia vairavimo įpročius ir stilių“
Ilgametę vairavimo patirtį turintis šiaulietis Kazimieras pasakoja, jog pats niekada vairuodamas nekalbėjo telefonu. Jo manymu, toks elgesys ne tik labai smarkiai sumažina budrumą, bet ir nebegali įvertinti situacijos.
„Kai vairuoji, kalbėjimas telefonu ar trumpųjų žinučių rašymas yra labai pavojingas veiksmas. Pats neseniai mačiau vieną televizijos laidą, kurioje žmogus pasakojo, kaip jį sužalojo kitas vairuotojas, kuris tuo metu kalbėjęs telefonu ir jo nepastebėjęs. Kartais pats būnu šokiruotas kai kurių vairuotojų, kurie rašydami žinutes kelias sekundes išvis nematė aplinkos. O įvykus nenumatytoms aplinkybėms, pavyzdžiui, išbėgus į gatvę vaikui ar laukiniam žvėriui jie nesugebėtų laiku sustabdyti transporto priemonės. Tokie vairuotojai ne visu 100 proc. yra sukoncentravę savo dėmesio į tai, kas vyksta kelyje. Pastebėjau, jog labiau išsiblaškę yra jauni vairuotojai. Juk jie iš prigimties veržlesni, spontaniškesni, linkę labiau rizikuoti. Jie pirma padaro, o tik po to pagalvoja. Ypač šiuolaikinis gyvenimo būdas neigiamai paveikė jų vairavimo įpročius ir stilių. Taip pat vairuotojo dėmesį gali išblaškyti ne tik kalbėjimas telefonu, bet, pavyzdžiui, ant automobilio galinės sėdynės sėdintys vaikai, kurie pykstasi, ir vairuotojas tuo metu ne tik turi bandyti juos nuraminti, bet ir kalbėtis telefonu ir stebėti kelią“, – pasakojo šiaulietis Kazimieras.
Garsi muzika – vienas iš dėmesį blaškančių faktorių
Neturinti vairuotojo pažymėjimo šiaulietė Jovita teigia, jog jai kaip pėsčiajai labai nepatinka tie vairuotojai, kurie per garsiai klausosi muzikos.
„Mano nuomone, garsios muzikos klausymas automobilyje yra nesuderinama su saugiu vairavimu, todėl tai gali tapti eismo įvykio priežastimi. Garsios muzikos klausymas automobilyje yra vienas iš dėmesį blaškančių faktorių. Toks vairavimas gali būti pavojingas, nors didžiąją dalį informacijos gauname žiūrėdami, tačiau taip pat labai svarbūs ir garso signalai. Vairuotojai per garsiai klausydamiesi muzikos negali girdėti sirenų, avarinių ir gelbėjimo tarnybų transporto priemonių, artėjančių automobilių ar kitų garsų, leidžiančių suvokti situaciją kelyje. Be to, vairuojant, kai groja garsi muzika, bus trukdoma išgirsti garsus, leidžiančius įtarti automobilio gedimą. Kiekvienas vairuotojas turi žinoti, jog muzika turi groti tokiu garsumu, kad neužgožtų kitų garsų ir neblaškytų dėmesio. Man kaip pėsčiajai yra baisu eiti per perėją, kai išgirstu atvažiuojantį automobilį, kuriame labai garsiai groja muzika. Ypač pavojinga eiti per perėją, kai yra ribotas matomumas, todėl dažniausiai apsižvalgau ir stengiuosi kuo greičiau praeiti“, – pasakojo šiaulietė Jovita.
