Naktinis šunų stūgavimas ir lojimas neleidžia ramiai ilsėtis ne tik kaimiškų vietovių gyventojams, bet ir daugeliui miestiečių. Todėl Seimo Peticijų komisijos pirmininkas Petras Čimbaras įregistravo patobulintą, jau penktą, Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variantą, kuriuo siūloma spręsti ne tik gyventojų, bet ir jų augintinių keliamo triukšmo problemą. Tačiau šį kartą siūlomų įstatymo pataisų tonas švelnesnis, nes jame nekalbama apie grojimą muzikos instrumentais, atsisakyta minutėmis reglamentuoti augintinių sukeliamą triukšmą. Apie tai nuomonės sklando įvairios. Vieni tam lyg ir pritaria, tačiau kiti teigia, jog tokio triukšmo problema ne augintinis, bet jo šeimininkų.
Triukšmo valdymo įstatymo pataisų variante – nauji pakeitimai
Pagal naują projektą, gyvūnų laikytojai privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai nekeltų grėsmės žmonių, kitų gyvūnų gyvybei, sveikatai ar turtui, nepažeistų kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius.
Šiame projekte atsisakyta anksčiau siūlytų nuostatų, kad gyvūnų laikytojai negali leisti gyvūnui sukelti triukšmą, bet kokius garsus, viršijančius nustatytus triukšmo ribinius dydžius ir kurie yra aiškiai girdimi bet kurioje triukšmo veikiamoje gyvenamosios nuosavybės vietoje: nepertraukiamai 10 minučių ar daugiau nuo 7 val. iki 22 val., nepertraukiamai 5 minutes ar daugiau nuo 22 val. iki 7 val. arba girdimi su pertrūkiais daugiau kaip 30 minučių per 3 valandas.
Patobulintas įstatymo pataisas įregistravęs P. Čimbaras siūlo įteisinti, kad asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis viešosios rimties, netrikdyti asmenų ramybės, poilsio ar darbo. Pagal jo siūlomą naują projektą, asmenys gyvenamojoje aplinkoje privalo laikytis nustatytų triukšmo ribinių dydžių ir užtikrinti, kad jų keliamas triukšmas ar jų naudojamų įrenginių triukšmo lygis neviršytų vietovei, kurioje naudojami triukšmo šaltiniai, nustatytų triukšmo ribinių dydžių.
Šunis, kurie be perstojo loja, reikia auklėti
Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovė Ingrida Butkutė teigė, jog visose išsivysčiusiose šalyse triukšmaujantys gyvūnai yra didelė problema. Anot jos, Lietuvoje šią problemą reikėtų pradėti spręsti visiškai kitaip nei yra daroma dabar.
„Reikėtų skaičiuoti ne minutes, nes kyla klausimas, kaip reikėtų tai išmatuoti. Jei atsistosi šalia durų, tai šuo, žinoma, los. Jei atvažiuos policininkai, kurie koridoriuje triukšmaus, šuo gali pradėti loti. Tai yra neteisinga, nes normalu, kad šuo namuose kartais paloja. Juk ne visi šunys yra taip gerai išauklėti, kad visiškai nenorėtų loti ir į nieką nereaguotų. Būna, kad šuo, kuris yra visai neseniai atskirtas nuo mamos, paliekamas vienas namuose. Tokiu atveju jis, žinoma, verks ir triukšmaus, nes ilgėsis savo mamos. Tačiau jei šuo yra suaugęs ir nuolat triukšmauja, tada kaimynų skundus galima ir suprasti. Mano nuomone, labai sudėtinga bausti šuns šeimininką, kurio augintinis lojo 10 min.
Neseniai domėjausi, jog įstatymas ir vėl keičiamas. Dabar bus atsižvelgta į triukšmo keliamus decibelus. Įstatymas apima tiek šunų lojimą, tiek katinų kniaukimą, tačiau, žinoma, katinas neišleis tiek decibelų, kad kaimynai pradėtų skųstis, nes jos iš prigimties taip nekniaukia. O šuns lojimo decibelai priklausys nuo paties šuns. Tai lems jo dydis, sudėjimas. Pavyzdžiui, didelio šuns lojimo decibelai bus dideli, priešingai nei mažo ar seno šuns“, – pasakojo I. Butkutė.
Gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovė teigė, jog šioje situacijoje apkaltinti augintinio šeimininkus būtų galima tada, kai augintinis pas juos namuose jau seniai gyvena, nuolat triukšmauja, patiria stresą. Gali būti ir ne vien šeimininkų kaltė, bet ir šuns psichologinės bėdos. Tačiau, anot gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovės, viskas yra išsprendžiama.
„Tokį šunį, kuris nuolat patiria stresą ar be perstojo loja, reikia auklėti. Yra būdų, kaip tai pakeisti, kaip suvaldyti, tiesiog reikia, jog žmonės domėtųsi, išmanytų ir dresuotų savo augintinius. Bet kokio amžiaus šunį galima išdresuoti. Jei šuo būdamas namuose ištisai triukšmauja, tai negerai tiek pačiam šuniui, tiek kaimynams. Tačiau su dideliu noru ir pastangomis viską galima pakeisti. Labai gaila, kad šiais laikais ne visi nori tas pastangas įdėti. Sako, kad neturi laiko, bet tikriausiai, jog neturi noro. Tokiems žmonėms, kurie neturi nei laiko, nei noro, nereikėtų visiškai jokio gyvūno laikyti namuose.
Kiekvienas šuo yra labai individualus, todėl tie, kurie žada įsigyti augintinį, turėtų niekada nepamiršti, kad yra profesionalūs žmonės, kurie gali duoti vertingų patarimų, susijusių su dresavimu. Jei jau įsigijai augintinį, tai į jį daugiau ar mažiau reikės vis tiek investuoti. Šiais laikais internetas yra visagalis, jame yra daug įvairios medžiagos, tereikia tam tik skirti daugiau laiko. Pati daug domėjausi, peržiūrėjau daug medžiagos, esu savo namuose turėjusi labai nemažai šunų, todėl žinau, kad medžiagos galima rasti, tereikia noro. Kiekvienas tai gali padaryti, tik reikia supratimo, kuris ateina per žinias.
Yra blogai, jei žmogus įsigyja šunį ir net neįsivaizduoja, koks tai šuo. Daugelis pradedančiųjų augintojų mano, kad šuo turi viską suprasti, yra beveik kaip žmogus, bet taip nėra. Šuo viską supranta per visai kitokius aspektus. Norint jam kažką išaiškinti, pirmiausia reikia žinoti, ne tik kas yra šuo, bet ir kaip jis mąsto. Reikia pradėti nuo savęs, o ne kaltinti augintinį, aplinką, žinias. Būna ir išskirtinių atvejų, kai yra pažeista šuns psichika, tačiau dauguma atvejų yra suvaldoma“, – pasakojo gyvūnų globos namų „Šiaulių letenėlė“ vadovė.
Specialios apykaklės ir tinkamas dresavimas – vienintelė išeitis
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė Birutė Vaičiulevičienė mano, jog augintinių keliamo triukšmo problema yra susijusi su šeimininkais, kurie neteisingai išauklėja savo augintinį arba neteisingai pasirenka veislę.
„Reikia labai atidžiai įvertinti, kur gyvūnas gyvens, koks jo temperamentas, veislė, ar jis būtų tinkamas gyventi bute ir ar sutartų su vaikais. Daugeliui šunų reikia didelio fizinio išsilakstymo. Pavyzdžiui, Sibiro haskių veislės šunys reikalauja labai didžiulio fizinio krūvio, jei jie to negaus, gali tapti nevaldomi ir netgi gali pakrikti jų psichikos būklė. Mano manymu, tai yra labai ilgas procesas. Žmonėms reikia pateikti daugiau informacijos.
Yra priemonių, kurios gali išspręsti šunų lojimo problemą. Pavyzdžiui, yra apykaklė, kuri veikia šunis, kad jie nelotų. Taip žmogus gali valdyti savo augintinį, kad jis nelotų tada, kada nereikia. Taip ilgainiui šuo supranta ir jam tai tampa lyg instinktu.
Yra tokių šunelių, kurie ištisai skalija, bet tokių yra labai nedaug. Gyvūnų globos namuose esame išgelbėję 30 tūkst. gyvūnų, tačiau iš to skaičiaus yra labai nedidelis procentas šunelių, kurie ištisai ir neprotingai loja. Be to, gyvūnas labai priklauso ir nuo žmogaus elgesio. Jei šuo trikdo aplinkinių žmonių ramybę, reikėtų į tai atsižvelgti, o ne užmerkti akis. Jei šuo negauna pakankamai dėmesio, bendravimo, yra uždarytas mažame voljere, tai savaime aišku, kad jis triukšmaus. Jokiu būdu augintinių šeimininkams nereikėtų užmiršti ir kitų žmonių, kurie tai girdi. Juk vieni gali turėti sveikatos problemų ar būti senyvo amžiaus. Žmonės turi būti jautresni ne tik savo gyvūnams, bet ir juos supančiai aplinkai ir tai, kas vyksta aplinkui“, – pasakojo B. Vaičiulevičienė.
Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė teigė, jog jei gyvūnų šeimininkai nieko nedarys, augintinių gali padaugėti ir gyvūnų prieglaudose. Anot jos, ypač baisu, kai šeimininkai išvažiuoja į užsienį ir palieka savo augintinius.
„Tiems šeimininkams, kurie palieka savo augintinius vienus namuose, reikėtų nepamiršti palikti kokių nors žaislų, o jei neturi pinigų tam įsigyti, tada galima palikti paprasčiausio medžio pagaliuką. Tik svarbu, jog jis būtų ne sausas, o žalias. Taip pat patariu naudoti ir tą specialią apykaklę, kuri tramdo šunų lojimą, jei šeimininkams jų augintinis neduoda ramybės. Tačiau prieš įsigyjant gyvūną reikia labai gerai pagalvoti. Kai iš mūsų gyvūnų globos namų jauni žmonės žada pasiimti augintinį, visada paklausiu, o kas bus toliau. Visada paklausiu, jei nuspręsite kažkur išvykti, ar bus kam prižiūrėti jūsų augintinį. Reikia visada atsižvelgti ir į ateitį. Jei kuris nors augintinio šeimininkas nebesugeba susitvarkyti su savo augintiniu, juk yra dresuotojai, kurie visada patars ką daryti“, – pasakojo Lietuvos gyvūnų globos draugijos Šiaulių skyriaus vadovė B. Vaičiulevičienė.
