Vis dar pasigirsta kalbų esą šiais metais pasaulį vėl užklups ekonominė krizė. Ekonomistai patvirtina, kad Lietuvą iš tiesų gali aplankyti ekonomikos nuosmukis, tik esą ne šiais metais. Nepaisant to, pataria sumažinti savo išlaidas ir turėti finansinę atsargą blogiems laikams.

Šalies ekonomikos plėtra lėtės
„Šių 2018 metų tėra likę trys mėnesiai, tad tikimybė, kad ekonominė krizė kiltų dar šiais metais, yra minimali.

Žvelgiant į kitus dvejus metus, bankas prognozuoja, kad šalies ekonomikos plėtra lėtės (2019 m. BVP augs 3,0 proc., o 2020 m. didės 2,6 proc., kai šiais metais laukiame 3,4 proc. augimo), tad bent kol kas kaip pagrindinį scenarijų ateinančiais metais imame ūkio plėtros lėtėjimą, o ne smukimą“, – „Šiaulių naujienoms“ sako SEB banko vyriausiasis ekonomistas Tadas Povilauskas.

Ekonomisto teigimu, Lietuvoje kol kas dauguma rodiklių, kurie istoriškai perspėja apie ekonomikos perkaitimą ar kitus ekstremumus, nerodo, kad jau artimiausiu metu ekonomikos traukinys nulėks nuo bėgių.

Primintina, kad ir iki šiol nepriklausomos Lietuvos istorijoje ekonominės krizės ateidavo iš išorės (1998 m. ekonomikos nuosmukio atveju Rusijos krizė, 2008 m. ekonomikos nuosmukio atveju – pasaulinė didžioji recesija), todėl ir kitas ekonomikos nuosmukis, kuris aplankys Lietuvą, ateis iš išorės.

„Būdama ganėtinai nedidelė ir atvira šalis, Lietuva tiesiog negali išvengti turbulencijos, kuri atsiranda pasaulio rinkose. Tačiau ką mes galime, tai kuo labiau stengtis nesukurti viduje vadinamųjų burbulų – pavyzdžiui, nekilnojamojo turto kainų burbulo, ir turėti finansinę atsargą blogiems laikams (įtraukiant ir valdžią, ir įmones, ir gyventojus)“, – pataria T. Povilauskas.

Anot jo, užsienyje didžiausios grėsmės šaltiniai yra keli: pirma, „Brexit“, o jeigu tiksliau – ar pavyks suspėti abiem derybų pusėms atrasti susitarimą dėl tolimesnių santykių po „Brexit“ kitų metų kovo pabaigoje. Antra, didėjančios palūkanų normos už JAV dolerius brangina besivystančių šalių skolinimąsi bei apskritai toliau sparčiai auganti skola pasaulio šalyse. Trečia, JAV skelbiami prekybos karai savo partneriams.  

„Apibendrinant – tikimybė labai maža, kad šiemet ar kitąmet Lietuvos ekonomika smuktų, daugiau nerimo yra dėl 2020 metų. Bet vėlgi ekonomikoje procesai vyksta dinamiškai ir, jeigu grėsmes kuo anksčiau įvertini ir imiesi priemonių (o tai daro valdžia ir finansų rinkas reguliuojančios institucijos), tai problemas gali neutralizuoti arba jas nukelti, todėl prognozuojame 2019 ir 2020 m. ekonomikų augimo sulėtėjimą, bet ne smukimą“, – sako ekonomistas.

Ekonomikos nuosmukių išvengti negalima
Pašnekovo nuomone, vienas iš būdų, kaip atitolinti ekonomikos nuosmukį, yra žmonėms nuolat priminti, kad ekonomikos nuosmukiai kartojasi ir jų išvengti negalima. Juk ekonomika juda ciklais, todėl pakilimą keičia nuosmukis, todėl visiškai išvengti bent jau trumpo kritimo, beveik neįmanoma ilgus laikotarpius.

„Būna blogai tada, kai žmonės pernelyg optimistiškai pradeda vertinti ateitį žvelgdami į ją per pastarųjų kelerių metų prizmę (kaip sakoma, prie gerų laikų priprantama), todėl visada planuojant ypač didesnius ar ne pirmos būtinybės pirkinius ir skolinantis už juos sumokėti, reikia gerai įvertinti, ar jų tikrai reikia ir ar ateityje nebus problemų mokant paskolos įmokas“, – akcentuoja T. Povilauskas.

Bent jau kol kas panašu, kad lietuviai dar atsimena praėjusios krizės pamokas ir dar neskuba gyventi ne pagal kišenę, o skolinasi ganėtinai apgalvotai. Tačiau jeigu geri laikai ekonomikoje tęsis, prisiminimai apie praėjusią krizę nyks. Štai ateinantys į darbo rinką žmonės 2008 m. krizės jau visai nebeatsimena, tad tikrai reikia stebėti, kaip žmonės elgiasi vartodami ir skolindamiesi. Beje, ekonomikos krizes švelnina ir vadinamoji makroprudencinė politika, kai Lietuvos bankas, gindamas šalies gyventojų interesus, stengiasi užtikrinti finansų rinkų stabilumą.

Infliacija toliau augs
Produktų ir paslaugų brangimas bei ne visiems kylantys atlyginimai, deja, taip pat nekelia optimistinių minčių. Pasak ekonomisto, pastaraisiais metais Statistikos departamento duomenimis, atlyginimai šalyje augo sparčiau negu infliacija (vidutinė alga į rankas II ketvirtį buvo 8,6 proc. didesnė negu prieš metus, o metinė infliacija rugpjūtį siekė 2,1 procento), tad sakyti, kad atlyginimai nedidėja šalyje, yra subjektyvus teiginys.

Beje, naujausi „Sodros“ duomenys rodo, kad oficialiai daugiau negu 5 proc. algos didėjo šiemet 61 proc. gyventojų, 22 proc. kito nuo -5 iki +5 proc., o mažėjo daugiau negu 5 proc. 17 proc. gyventojų.

„Problemos algų ir kainų skirtinguose vertinimuose atsiranda dėl to, kad didėja algų skirtumai tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos ir tarp mažiausias algas gaunančių žmonių nuo didelę algą gaunančių asmenų. O žiūrint į ateitį, tai infliacija 2019 m. ir 2020 m. liks ganėtinai panaši, kaip ir šiemet – 2,5 proc. Infliacijos neišvengsime, nes tai yra normalus augančių ekonomikų palydovas. Algos kitąmet ir 2020 m. veikiausiai augs šiek tiek lėčiau negu šiemet, o kiek tiksliai – priklausys ir nuo galiausiai Vyriausybės priimamo sprendimo dėl MMA dydžio“, – komentuoja T. Povilauskas.

Išgelbės atsakingas taupymas
Ekonomisto teigimu, palankesnės ateities gali tikėtis tik atidžiai planuojantys savo asmeninius finansus. Taupyti reikia gerais ekonomikos laikais, kurie dabar Lietuvoje ir pasaulyje yra, todėl kad ir kaip sudėtinga sutaupyti uždirbant nedaug, tačiau turėti 3–6 mėn. vidutinių išlaidų rezervą santaupomis yra paprasčiausias kelias mažiau bijoti ekonomikos sunkmečių.

Antra, gyventojams reikia skolintis atsakingai prognozuojant savo būsimas pajamas (įvertinti galimybę, kad pajamos gali kurį laiką mažėti). Trečia, pakoreguoti savo išlaidas krizės pradžioje atsižvelgus į savo pajamų galimą sumažėjimą, nes dažnai žmonėms sudėtinga greitai sumažinti savo išlaidas prekėms ar paslaugoms, kurios visai nėra būtinos ir prie kurių tiesiog jau yra įprasta. Ketvirta, turint pakankamai santaupų ir laisvų lėšų investicijoms, nebijoti per krizę daryti investicinių pirkimo sprendimų.