Šių metų gana šilta vasara anksčiau subrandino įvairių vaisių ir uogų. Tačiau daugumai vaisių ir uogų augintojų sunku konkuruoti su užsienio sodininkais, kurių produkcija Lietuvą pasiekia pigesnė nei vietinė. Augintojai ypač dažną konkurentą įvardija lenkus.
„Konkuruoti su lenkais mums labai sunku“
Verslinių sodų asociacijos „Vaisiai ir uogos“ prezidentė, ŽŪR tarybos narė Vitalija Kuliešienė teigia, jog šiais metais vaisių ir uogų derliumi skųstis negalime – šalnos nepakenkė, nebuvo ypatingų stichinių nelaimių.
„Žinoma, sausra turėjo įtakos. Pavyzdžiui, kai kurių veislių obuoliai šįmet mažesni nei turėtų būti, kiti sunoko anksčiau nei įprasta, dalį jų praradome, bet apskritai derlius yra geras. O štai supirkimo kainos pasiekė dugną – krituolių kaina buvo 5–6 centai už kilogramą. Tokia kaina yra mažesnė nei savikaina, todėl kai kurie augintojai obuolių jau net nerenka. Lemia ir didelė pasiūla, ir konkurencija su Lenkijos sodininkais. Prekybos tinklai šiuo metu lietuviškus obuolius perka minimaliai. Delikatesinius obuolius lenkai jiems siūlo po 26 ct/kg, todėl konkuruoti su lenkais mums labai sunku, nes mus tenkintų apie 40 ct/kg kaina“, – teigė V. Kuliešienė.
Pramoninių uogynų augintojų asociacijos pirmininkas, ŽŪR tarybos narys Adolfas Jasinevičius patvirtina, kad sausra labai paspartino uogų nokimą, todėl jos pribrendo ne tik anksčiau nei įprasta, bet ir visos vienu metu. Jeigu rinkoje būtų didelė jų paklausa, augintojai gal ir sugebėtų gerokai daugiau derliaus surinkti ir pateikti pirkėjams, tačiau taip nėra.
„Nors turime šaldytuvų, bet ne milžiniškų. Juose labai daug ir ilgai negali uogų laikyti. Saugyklose turime apie 60 tonų ekologiškai užaugintų serbentų. Štai ir susidarė tokia padėtis, kad dar tokį patį kiekį uogų tenka palikti laukuose. Jos subrendo vienu metu ir pernoko, apdžiuvo. Kokybė jau prasta, palikome, nes neapsimoka rinkti. Tai – išskirtinis šių metų bruožas“, – sako uogų augintojas.
Sausra vieniems sodininkams – privalumas, kitiems – nuostolis
Šiaulių ir Radviliškio rajono sodininkai labai nesiskundžia šių metų derliumi. Vieniems sodininkams šiais metais derlius yra didesnis nei praėjusiais metais, tačiau kitiems – deja, mažesnis už vidutinį.
Kaip pagrindinį konkurentą sodininkai įvardija lenkus, kurių produkcija neretai būna lyginama su lietuviška. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono sodininkas Dainius Serva dienraščiui „Šiaulių naujienos“ teigė, jog jam šių metų braškių derlius yra mažesnis už vidutinį, todėl dažnai tenka nusivilti derliaus rezultatais.
„Patyrėme vėlyvųjų braškių nuostolį. Viskas buvo gerai tada, kai nebuvo lietaus. Kai pradėjo lyti, visos braškės ištižo. Mums šią vasarą galėjo nelyti ir toliau. Savo produkciją pardavinėjame Lietuvoje. Vykdome savo prekybą, į prekybos centrus savo produkcijos nepardavinėjame. Visada tenka konkuruoti su užsienio sodininkais. Dabar lenkų pilna ant kiekvieno kampo. Net ir lenkiška produkcija yra vadinama lietuviška. Aš pats visada atskiriu, kur lietuviška, o kur lenkiška produkcija. Vien kaina tai parodo. Jei ji bus 50 proc. pigesnė, tai garantuotai bus lenkiška produkcija. Taip pat, be braškių, auginame obuolius, trešnes, kriaušes, vyšnias, avietes. Kiekvienais metais kažkas geriau užauga, kažkas prasčiau. Dirbame jau 19 m., jei dar nebankrutavome, vadinasi, viskas dar yra gerai. Obuoliai šiais metais tikrai nėra mažesni, jų derlius šiais metais geresnis nei praėjusiais metais. Mes nei džiaugiamės, nei verkiame dėl derliaus. Visada galvojame apie kitus ir dar kitus metus. Kiekvieni metai vis kažko mus pamoko“, – pasakojo Šiaulių rajono sodininkas D. Serva.
Radviliškio rajono sodininkas Gintautas Pabilionis šių metų derliumi labai džiaugiasi. Anot jo, audros jokių nuostolių nepadarė, tačiau teko intensyviai kovoti su sausra.
„Šiais metais derlius yra didesnis nei buvo praėjusiais metais. Obuolių derlius puikus, jie užaugo gan dideli. Pavyzdžiui, baltarusiškos vėlyvosios kriaušės būdavo suvargusios, o dabar – sultingos, neįprastai didelės. Vėlyvųjų vyšnių derlius buvo labai geras, kai paukščiai su vaikais išskrido į miškus. Daržovėms šie metai yra tikrai ekstremalūs. Pavyzdžiui, pašarinius runkelius dėl sausrų teko papildomai laistyti, bet dabar pradėjo augti. Tai, kas supūva, nemetame, o atidedame kompostui. Kai pardavinėju savo produkciją, klientams visada pasiūlau paragauti ir patariu, kokią rūšį geriau pasirinkti. Atsižvelgiu į kliento sveikatos būklę. Pavyzdžiui, jei pirkėjas turi viršsvorį, serga cukralige, ar turi problemų su kasa, tada rekomenduoju rinktis rūgštesnius obuolius. Man kol kas nėra jokio poreikio draugauti su prekybos centrais, pasitikėjimas iš karto neateina. Ankstyvas vaismedžių genėjimas ir tręšimas lemia derlių. Tačiau didelį poveikį turi ir šalnos, nuo kurių apsaugoti gali eglės, nors mūsų derliui šalnos jau nebedaro didelio poveikio. Ateityje planuojame savo sodą praplėsti kriaušėmis, nežadame auginti daug braškių, nes jos reikalauja nuolatinio laistymo. Pavyzdžiui, šiais metais jos mums išdegė, nors ir laistėme, todėl jas auginsime tik dėl savęs“, – pasakojo Radviliškio rajono sodininkas G. Pabilionis.
„Mūsų šeimos nedidelis ūkis garantuoja kokybę“
Daugelis sodininkų tikisi sulaukti gausaus ir sveiko vaismedžių ir vaiskrūmių derliaus, tačiau dėl kenkėjų ar ligų žalos tai įgyvendinti ne visada pavyksta. Vienas iš būdų užauginti gausesnį derlių – augalų purškimas apsaugos priemonėmis, kurios kartais būna kenksmingos ne tik aplinkai, bet ir žmogui. Todėl kyla klausimas, ar įmanoma išauginti daržo ir sodo gėrybes be chemijos? Į tai atsakymus turi Radviliškio rajono sodininkas G. Pabilionis, kuris ne tik savo sode stengiasi apsieiti be chemijos, bet ir kasdieniniame gyvenime.
„Tradicinis ūkininkavimas yra kenkimas gamtai ir žmogui. Nuolatinis chemikalų naudojimas yra didžiulis pavojus. Aš šiais metais nei nuo maro, nei nuo Kolorado vabalų nepurškiau. Mūsų šeimos nedidelis ūkis garantuoja kokybę. Viską lemia ir žmogaus godumas. Mano nuomone, kai turima daugiau nei 50 ha žemės, tada yra ne ūkininkavimas, o verslas. Žemė įsivaizduojama kaip poligonas, kuriame kažkas išbandoma. Pavyzdžiui, į mėsos ir pieno produktus dedama labai daug cukraus, dėl to nuo tokio maisto tampame priklausomi. Dabar atsiranda tokios ligos, kuriomis žmonės anksčiau nesirgo. Tai labai blogai, nes žmogus po truputį mutuoja. Kaip maitiniesi, taip ir gyveni. Tai yra vienas pagrindinių dalykų. Žmonės daro didžiulę klaidą, kai gerus produktus sūdo, perdirbinėja. Iš daržovių darykime salotas, trintas košes ar sriubas. Visa ši filosofija perėjo ir į mūsų ūkio specializaciją. Pas mus chemijos nebeliko net skalbiant drabužius ar plaunant indus. Naudojame sodą, pelenus, ūkinį muilą. Taip pat saugome ir gyvąją gamtą. Pavyzdžiui, prieš pjaunant žolę visada patikrinu, ar nėra varlių, kurių nauda ūkiui yra didžiulė“, – pasakojo Radviliškio rajono sodininkas G. Pabilionis.
