Norėtųsi, kad regionuose taptų madinga gyventi. Galbūt tada darbo jėga nesikoncentruotų tik didžiuose šalies miestuose, o šalies ekonomika klestėtų. Taip pat būtų neprošal, jeigu atsirastų daugiau norinčių gyventi ir dirbti Šiaulių regione. Tik ar dėl to yra kas nors daroma?

Įžvelgė įvairių problemų
Šiaulių universiteto bibliotekoje vykusioje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Ekonomika ir verslas: regiono problemos ir galimybės 2018“ Šiaulių universiteto rektorius prof. dr. Donatas Jurgaitis kalbėjo, kaip svarbu siekti, kad regionuose gyventi taptų madinga. Linkėjo susimąstyti, kokia ateitis laukia Šiaulių miesto, Šiaulių regiono, visos Lietuvos.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas nepaneigė, kad šiandien regionams tenka susidurti su nemenkais iššūkiais, net įvardijo kelias esmines problemas: „Kai manęs paklausia, kokią didžiausią problemą galėčiau įvardyti, atsakau, kad teisingumas ir teisėtumas, ir iš to išplaukiantys visi kiti dalykai, įskaitant ekonominius aspektus. Kai paklausia, kas padaro didžiausias žalas mūsų valstybėje, iš karto atsakau, jog politikai, nes miesto Tarybos sprendimai yra nebaudžiami.“

Nepaisant to, jis sakė nuoširdžiai tikintis, kad ateityje situacija pagerės ir Lietuvos žmonės panorės savo gyvenimą kurti regionuose.

Šiaulių prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Alfredas Jonuška akcentavo, kad jau šiandien yra siekiama, kad Šiaulių regionas būtų labiau matomas, tik kol kas tai neduoda gerų rezultatų: „Labai gaila, kad esantys aukščiau, Seime ir kitur, nelabai mato regiono problemų, nes turbūt paprasčiau koncentruotis tik ties didžiaisiais šalies miestais, tačiau kaip bepažiūrėtum, Šiauliai – ketvirtas didžiausias miestas Lietuvoje, Šiauliai turi gerų perspektyvų, tik galbūt mes nemokame jomis pasinaudoti. Manau, sau labiau padėtumėme, jei visi nuspręstumėme eiti viena kryptimi.“

Prioritetas – skurdo mažinimas
Ekonomistas Gitanas Nausėda taip pat pasidalijo ne vienu receptu, galinčiu pagerinti gyvenimą Šiaulių regione, tik prieš tai žurnalistų buvo paprašytas atskleisti, ar planuoja kandidatuoti į šalies prezidentus.

„Kaip jau minėjau, tą sprendimą priimsiu per artimiausias savaites. Dabar pabaigęs darbo karjerą, tiesiog norėčiau ramia galva pasivaikščioti pajūryje, tik nežinau, ar pavyks nuvažiuoti iki ten. Tada tie sprendimai ir gims“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė G. Nausėda.

Paklaustas, ar laiko Vygaudą Ušacką rimtu kandidatu, kad jam pačiam nebereikėtų kandidatuoti, nuo tiesaus atsakymo išsisuko: „Jeigu klausimas būtų keliamas, ar matau kitų kandidatų, kurie galėtų sutelkti Lietuvą ir galbūt sumažinti emocinį foną, kuris dažniausiai būna gana neigiamas, tai tokio kandidato aš nematau.“

Ekonomistas patikino įžvelgiantis problemų ne tik regionuose, bet ir šalies sostinėje: „Vilnius neturėtų būti eliminuotas iš problemų sąrašo, nes atlikta apklausa parodė, kad pačios svarbiausios problemos žmonių akimis, yra ekonominio, socialinio pobūdžio. Tai yra kainų augimas, pajamų nepakankamumas, skurdas, emigracija. Visa kita, turbūt galima susitvarkyti patiems.“

Ar suvaldytų skurdą tapęs prezidentu, jis negalėjo tiksliai atsakyti, nes dar esą nežino, ar apskritai į prezidentus kandidatuos, tačiau, anot jo, skurdo problemą turėtų spręsti ne tik prezidentas, bet ir užimantys kitas pareigas.

Dar yra kur tobulėti
Skaitydamas pranešimą apie Šiaulių regioną, ekonomistas pirmiausia atskleidė tam tikrus statistinius duomenis. Štai Šiaulių regiono savivaldybėse jaučiama investicijų sausra. Tiesa, jis ramino, kad šiuo atžvilgiu dar gali viskas pasikeisti: „Yra didelis potencialas augti ateityje, tačiau tai gali neišsipildyti, jeigu nebus imamasi tam tikrų žygių.“

Šiaulių mieste yra susikūrusi didžioji dalis visų Šiaulių apskrities verslų. Dideli vidiniai netolygumai Šiaulių apskrityje turbūt apsunkina bendradarbiavimą ir lemia tam tikrą metropoliją. Kai atlyginimų atotrūkis metropolijoje ir pakraščiuose yra didelis, natūralu, kad gyventojai juda ten, kur gali uždirbti daugiau, dėl to atsiliekantys regionai dar labiau nukenčia.

Šiaulių regiono ekonomikoje labiausiai išsiskiria pramonės ir gamybos sektoriai. Labiausiai „lieknėjo“ žemės ūkio sektorius, tačiau Šiaulių apskritis sukuria didžiausią indėlį į šio sektoriaus pridėtinę vertę visoje šalyje.

Šiaulių apskrityje gyventojų vidutinis amžius yra 46 m., Akmenėje – 49 m., Lietuvoje – 43 m. Akmenės ir Pakruojo savivaldybės yra tarp sparčiausiai senėjusių savivaldybių per pastarąjį dešimtmetį.

Socialinė sveikata Šiaulių regione nors ir artima šalies vidurkiui, tačiau prastėjo. Socialinės rizikos šeimų skaičius, tenkantis tūkstančiui gyventojų, Šiaulių apskrityje beveik nuolat didėjo nuo 2007 m.

Gimstamumas Šiaulių mieste atrodo visai neprastai. Ekonomisto nuomone, jeigu šie vaikučiai užaugs, sulauks pilnametystės ir nepasirinks emigracijos, atsiras daugiau galimybių judėti į priekį, nes jie įžengs į darbo rinką. Gimstamumo atžvilgiu Šiaulių miesto savivaldybė niekuo nenusileidžia nei Vilniaus apskrities rodikliui, nei visos Lietuvos rodikliui.

Nors per penkiolika metų gimstamumas Šiauliuose pastebimai pagerėjo, tačiau 2017 m. Šiaulių apskrityje gyventojų skaičius 20 proc. sumažėjo.

„Gyventojų sumažėjimas – bet kuriam regionui didžiulis iššūkis ir įveikti tokį pokytį reikia kitomis priemonėmis, pirmiausia technologinėmis, kurios leistų išsiversti su mažesniu darbuotojų skaičiumi ir gauti tą patį ar dar geresnį rezultatą“, – kalbėjo G. Nausėda.

Samdomų darbuotojų skaičius didžiausias prekybos, autoremonto, gamybos, kasybos, transporto, statybos srityse.
Iš Šiaulių regiono daugiausiai eksportuojami baldai, patalynės reikmenys, čiužiniai, mediena ir jos dirbiniai.

Didelės užsienio investicijos nedarbo problemos Akmenėje neišsprendė. Aukštesnės kvalifikacijos darbuotojai mieliau renkasi Šiaulių miesto savivaldybę. Atlyginimo proveržio taip pat nebuvo, tačiau Akmenė algomis lygiuojasi į Šiaulių miestą.

Didžiausi regiono darbdaviai veikia Šiaulių mieste (sveikatos priežiūros ir transporto srityse –atitinkamai daugiau kaip 2000 ir 1000 darbuotojų).

Būtina keisti mokesčių sistemą
Vietinių gyventojų verslumui skatinti erdvės yra. Ekonomisto nuomone, valstybės mastu reikėtų orientuotis ne tiek į gyventojų pririšimą prie gyvenamosios vietos, subsidijuojant dalį būsto paskolų, o skiriant daugiau lėšų smulkaus verslo startui.

„Smulkusis verslas steigiasi labai nelengvai, dažnai dėl mokestinio režimo, ypač „Sodros“ įmokų, kurios dažnai sunaikina norą investuoti, nes mokesčių surinkėjai iš karto išsirikiavę laukia savo eilės, nors verslas iš esmės dar nebūna atsistojęs ant kojų“, – komentavo G. Nausėda.

Anot jo, koncentruotis vien tik į investuotojų viliojimą taip pat neužtenka, nes tokių investicijų vaisiais dalijamasi netolygiai. Teisingiau būtų orientuotis į tuos, kurie didesniems investuotojams galėtų teikti įvairias paslaugas ir daugiau dėmesio skirti infrastruktūros, susisiekimo vystymu.

Reziumuodamas ekonomistas dar kartą patikino, kad Šiaulių regiono sektoriaus pamatai išlieka stabilūs, tik čia būtina didinti intensyvumą ir žvalgytis užsienio rinkų. Inovacijų, efektyvumo didinimas taip pat stiprintų regiono indėlį į šalies ekonomikos potencialą.

Patarė aktyviau išnaudoti turimą geologinį paveldą. Ekonomistas sakė, kad labiau pasistengus Kryžių kalnas, regioniniai parkai, Pakruojo dvaras, Burbiškio dvaras, Tytuvėnų bažnyčios ir t. t. gali sulaukti didesnio turistų susidomėjimo.

Užsiminė, kad žvelgiant į regionų ekonominę politiką, įmanomi trys keliai: galima pasukti koncentracijos, konkurencijos ar sinergijos keliu. Visi keliai turi savų privalumų, tad belieka tik juos apsvarstyti, priimti optimaliausią sprendimą ir tuo keliu eiti.

G. Nausėdos nuomone, skurdas – didžiausia šalies problema.
Ramūno SNARSKIO nuotr.

Šiauliečiai domėjosi, kokia ateitis laukia Šiaulių regiono.
Ramūno SNARSKIO nuotr.