Šiais metais rugsėjo 1-oji žymėjo ne tik naujų mokslo metų pradžią, bet ir įstatymo, kuriame išdėstyti sugriežtinti mokinių maitinimui keliami reikalavimai, įsigaliojimą. Naujoms maitinimo pertvarkoms aktyviai ruošiasi ir Šiaulių miesto ugdymo įstaigos – vienose sveikesnio maitinimosi iniciatyva jau startavo, o kitur ji įsigalios jau artimiausiu metu.
Sveikesnis valgiaraštis – ne naujiena
Vis didesnė sveikos gyvensenos tendencija, persikėlusi ir į vaikų valgiaraščius, jau palietė nemažą dalį Šiaulių ugdymo įstaigų. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vyr. specialistės Silvos Sabaliauskienės teigimu, maitinimo pokyčiai jau įgyvendinti 31 Šiaulių ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir 4 specialiojo ugdymo įstaigose. S. Sabaliauskienė sako, kad dėl valgiaraščių pokyčių šiuo metu derinama ir su pagrindinio bei vidurinio ugdymo mokyklomis – vadovaujantis įsakymu, artimiausiu metu pokyčiai laukia ir jų.
„Apie traškučius ir dešreles galima pamiršti – buvo atsižvelgta į visus rekomenduojamus sveikesnius, mažiau apdorotus patiekalus ir maisto produktus. Didelis dėmesys bus skiriamas ir maisto ruošimo būdui – maistas ruošiamas garuose, minimaliai kepamas“, – teigia Švietimo skyriaus vyr. specialistė ir priduria, kad Šiauliai sveiko maisto ugdymo įstaigose iniciatyvos ėmėsi jau prieš 2 metus, todėl šis įstatymas jiems nebuvo naujiena.
„Dar iki sveikatos apsaugos ministro įsakymo mes skatinome ugdymo įstaigas imtis sveikesnio maitinimo. Inicijuodami sveikesnį maitinimą mokyklose mes parengėme maitinimo valgiaraščius, kurie buvo laikomi pavyzdiniais. Vėliau valgiaraščius iš mūsų skolinosi net ir aplinkinės savivaldybės – Pakruojo, Radviliškio, Joniškio“, – sako ji.
Anot S. Sabaliauskienės, naujieji maitinimo pokyčiai neišgąsdino nei tėvų, nei vaikų. Netylant kalboms apie galimai brangsiantį maistą mokyklose moteris patikina, kad piniginiu atžvilgiu didelio skirtumo vaikai ir jų tėvai neturėtų pajusti. Visi maisto produktai bus perkami viešųjų pirkimų metu, o vėliau maitinimo kainos bus nustatomos atsižvelgiant į aplinkybes.
S. Sabaliauskienė sako, kad nors jokių atsiliepimų apie pokyčius iš šiauliečių tėvų girdėti neteko, tačiau ji mano, kad tėvai neturėtų būti prieš tai.
„Manau, kad tėvai neturėtų audringai reaguoti į šiuos pokyčius, nes sveiko maitinimosi tendencija Šiauliuose buvo gaji jau porą metų. Pavyzdžiui, ikimokyklinio ugdymo įstaigose tam, kad sveikas maistas vaikui būtų ne tik skanus, bet ir estetiškai gražus, jis turėjo būti kuo spalvingesnis. Taip pat maistas turėjo būti žaismingas – pavyzdžiui, ant košės daržovėmis ar vaisiais „nupiešiama“ šypsenėlė ar veidukas. Juk estetiškas maisto pateikimas – taip pat ugdymas“, – įsitikinusi Švietimo skyriaus vyr. specialistė S. Sabaliauskienė.
Dėmesį skirs „tausojančiam“ maistui
Šiaulių lopšelio-darželio „Coliukė“ visuomenės sveikatos priežiūros specialistės Editos Čalnarės teigimu, sveikam maitinimui svarbu ne tik pats maistas, bet ir daugelis kitų elementų.
„Ne mažiau nei pats maistas, vaikų sveiko maitinimo sistemoje svarbūs ir kiti sveiko maitinimosi principai: kad būtų geriama daug vandens, maitinamasi ne dažniau kaip kas 2,5 ir ne rečiau kaip kas 4 valandas, kad vaikai nebūtų peralkę“, – teigia specialistė.
Moteris sako, kad pateiktuose sveiko maitinimo aprašo reikalavimuose nurodoma, kokie produktai ir kaip jie turi būti pateikiami vaikams. Sveikas maistas turi būti gaminamas garuose, virtas vandenyje arba ruošiamas konvekcinėse krosnelėse – svarbu, kad maistas nebūtų skrudintas, kepintas ir neprarastų savo maistingumo. Kalbėdama apie maistines produktų savybes, E. Čalnarė paminėjo ir naujai atsiradusią „tausojančio maisto“ sąvoką.
„Tausojantis maistas“ reiškia, kad maistas ugdymo įstaigose turi būti gaminamas taip, kad net apdorotas jis neprarastų savo naudingųjų maistinių savybių. Pavyzdžiui, bulvių patiekalai priskiriami prie „netausojančio“ maisto, nes juose daug cukraus, krakmolo, todėl bulves apdorojus jose neišsisaugo maistinės savybės ir maistas tampa beverčiu“, – sako ji.
Ne mažiau svarbus sveiko maisto akcentas – pateikimas bei estetinis vaizdas. Visuomenės sveikatos priežiūros specialistė sako, kad dabar siekiama, kad maistas nebūtų į lėkštes dedamas bet kaip, netvarkingai. Norima, kad maistas vaikams keltų ne pasibjaurėjimą, o apetitą. Propaguodami sveiką maitinimąsi ir norėdami to mokyti vaikus, darželiuose darbuotojai vaikams maistą pateikia žaismingai ir taip sužadina norą valgyti.
„Vaikams labai svarbu, kaip atrodo patiekalas. Lopšeliuose-darželiuose „neišvaizdus“ maistas, kaip, tarkim, špinatų sriuba, vaikams pateikiama originaliai, žaismingai, kad vaikai norėtų ją valgyti. Žalią špinatų sriubą mes darželyje „Coliukė“ pavadinome „Šreko“ sriuba, nes vaikams tai kelia asociacijas su animacinių filmukų personažu. Taip vaikai susikoncentruoja į pavadinimą, o ne patiekalo vaizdą“, – teigia E. Čalnarė.
Moteris sako, kad tik naujai imta taikyti maitinimo sistema kol kas yra nauja tiek vaikams, tiek tėvams, tiek darželio darbuotojams: „Iš vaikų tėvų jokių nuomonių, reakcijų, džiaugsmų ar nusiskundimų nauja maitinimo sistema kol kas nesulaukiame. Šiuo metu vyksta adaptacijos, stebėjimo laikotarpis – visi esame stebėtojai ir žiūrime, kas maitinimo sistemoje tinka, kas nepatinka, o ką reikėtų keisti.“
Pokyčiai dar prieš akis
Šiuo metu vidurinio ugdymo mokyklose Šiauliuose maitinimo sistemos pokyčiai – vystymosi stadijoje, todėl kaip konkrečiai ši sistema kis dar nėra aišku.
Šiaulių universiteto gimnazijos direktorius Juvitas Giniotis sako, kad visu maitinimu mokykloje rūpinsis „Averita“, todėl kokie konkretūs pokyčiai mokinių valgiaraštyje laukia, jis nežino.
„Šis įstatymas – mūsų valdžios apsisprendimas ir mes, kaip ir visos kitos šalies ugdymo įstaigos, privalome tai vykdyti. Vis dėlto nemanau, kad tai bus labai dideli ir stebinantys pokyčiai – juk batonėliai ar varškės sūreliai niekada nebuvo siūlomi mokiniams mokyklose, todėl jų nebus ir dabar. Tai, ko gero, aktualiau pradinukams, nei gimnazijos mokiniams“, – teigia J . Giniotis.
