Senosiose Šiaulių kapinėse stovi trys išskirtiniai paminklai, pažymėti lėktuvų propeleriais. Tai karo lakūnų Juozo Kumpio, Antano Rinbuto-Oželio ir Albino Palskio kapai. Tiesa, pastarieji du lakūnai žuvo gerokai vėliau – 1937 metais lėktuvų katastrofose. O J. Kumpį Šiaulių žemė priglaudė per patį Nepriklausomybės kovų įkarštį.

,,1920 metų spalio 14 dieną padangę virš Šiaulių sudrebino keli karo lėktuvai, ant kurių sparnų plaikstėsi juodos vėliavos. Taip iš Kauno atskridę kovos draugai atidavė paskutinę pagarbą leitenantui Juozui Kumpiui – pirmajam lietuviui karo lakūnui, žuvusiam Nepriklausomybės kovose. Nuo Šiaulių geležinkelio stoties, į kurią buvo atvežti žuvusiojo palaikai, iki senųjų miesto kapinių nusidriekė  gedulinga procesija – šiauliečiai lydėjo į paskutinę kelionę savo didvyrį“, – rašoma  Leonardo Pesecko knygoje ,,Karo lakūno pasakojimai“.

Šiaulių žemės sūnus – savanoris
Karo lakūno L. Pesecko prisiminimuose pasakojama, kad  Juozas Kumpis gimė Šiauliuose 1901 metų vasario 17 dieną daugiavaikėje neturtingoje šeimoje. Mokėsi Šiaulių gimnazijoje, o pinigų užsidirbdavęs piešdamas.  Mėgęs muziką,  literatūrą, sportą, bet labiausiai garsėjo kaip puikus matematikas. Prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui pasitraukė į Voronežą, mokėsi M. Yčo Voronežo lietuvių gimnazijoje.

1918 m. grįžo į Lietuvą, o 1919 žiemą su keliais draugais   savanoriu įstojo į Lietuvos kariuomenę. Pradžioje jis paskiriamas į husarų pulką. Tačiau tokius, kaip jis, pulke vadino ,,mediniais“ husarais, nes kardą  gavo, bet į balną taip ir nesėdo – žirgų visiems neužteko.

Sužinojęs apie organizuojamą aviacijos mokyklą, aštuoniolikmetis Juozas užsidegė aistra skristi. Jis buvo vienas iš gabiausių Kauno aviacijos mokyklos pirmojoje laidoje, vienas iš keturių, kurie pirmieji paruošti savarankiškiems skridimams. Mokyklą baigė leitenanto laipsniu ir buvo paskirtas Aviacijos dalies 1-osios oro eskadrilės lakūnu.

Devintas skrydis – lemtingas
Juozas Kumpis dalyvavo Nepriklausomybės kovose su lenkais. Per savo trumpą gyvenimą devyniolikmetis lakūnas atliko 9 kovinius skrydžius. Kartu skraidžiusio žvalgo J. Pranckevičiaus prisiminimuose rašyta, kad jiedu 1920 m. rugpjūčio 31 d. subombardavo ir sušaudė lenkų dalinį trikampyje Suvalkai-Seinai-Augustavas. Rugsėjo 3 d. parėmė Lietuvos kariuomenės puolimą Suvalkų kryptimi ir subombardavo artilerijos bateriją, o grįždami apšaudė lenkų kariuomenės stovyklą. Lietuvos kariuomenės puolimui išsikvėpus rugsėjo 7 d. žvalgybinio skrydžio metu apšaudė lenkų apkasus. Rugsėjo 25 d. užpuolė 100 vežimų lenkų kariuomenės vilkstinę. Skrydžiuose J. Kumpis pasižymėjęs drąsa, sumanumu.

Spalio 4 d. šešių lėktuvų būrys gavo užduotį Varėnos stotyje surasti į lenkų apsuptį patekusį šarvuotą traukinį „Gediminas“ ir jį sunaikinti. J. Kumpio lėktuvas buvo apšaudytas, o lakūnas sužeistas į galvą. Sunkiai sužeistas J. Kumpis ir oro žvalgas J. Pranckevičius pateko į lenkų nelaisvę.

Po šešių dienų 1920 m. spalio 10 d. J. Kumpis mirė. Tai buvo pirmasis lietuvis karo lakūnas, paaukojęs savo gyvybę už jaunos respublikos nepriklausomybę. Artimųjų pageidavimu J. Kumpio palaikai buvo pervežti į gimtuosius Šiaulius ir palaidoti kapinėse prie Talkšos ežero.

Apdovanojimai ir atmintis
1920 m. už pasižymėjimą mūšiuose su priešu J. Kumpis apdovanotas 1-ojo laipsnio Vyties kryžiumi su kardais. (Kai kuriuose šaltiniuose  rašoma, kad J. Kumpis apdovanotas po mirties, nes apdovanojimas išduotas tik 1921 m. rugpjūčio 12 d.). 1930 m. apdovanotas Savanorių medaliu.

J. Kumpio vardu pavadinta gatvė Kaune, Aleksote, ir Zokniuose, greta Šiaulių oro uosto.

2000 m. lapkričio 17 d. atidarytame Lietuvos karo aviacijos memoriale atidengta atminimo lenta (architektas Algimantas Mikėnas).

Kaip saugoma atmintis Šiauliuose
Aplankyti pačiame jaunystės gražume žuvusio lakūno kapą paskatino garbaus šiauliečio, buvusio politinio kalinio Romualdo Karbausko išsakytas susirūpinimas, kad didvyrio lakūno kapas per menkai prižiūrimas, lėktuvo propeleris, kuriuo kapas buvo pažymėtas, kažkur dingęs ir kėpso tik aprūdijęs strypas, primenantis apie mūsų abejingumą.

,,Gal tai moderni skulptūra, kurios prasmės paprasti žmonės neįžvelgiame“, – liūdnai pajuokavo šiaulietis ir papasakojo, kad ne vien  jaunojo leitenanto, bet ir vėliau, 1937 metais aviakatastrofose žuvusių lakūnų kapai buvo lygiai taip pat pažymėti – ant balto postamento įtvirtintas lėktuvo propeleris. Taigi senosiose Šiaulių kapinėse beveik šalia stovi trys vienodi lakūnų paminklai.

Tik, pasak R. Karbausko,  J. Kumpio kapas nukentėjo dar Antrojo pasaulinio karo metu. Buvęs  numuštas vienas propelerio sparnas. Taip ir stovėjęs su trimis sparnais, tarsi demonstruodamas savo saugomo šeimininko – jauno kariūno išskirtinumą: Juozas Kumpis – pirmasis kovose  dėl Nepriklausomybės žuvęs lietuvis lakūnas. Pirmiau už J. Kumpį žuvo jo instruktorius – vokietis F. Šulcas.

Lankydamas artimųjų kapus, p. Romualdas pernai matė, kad paminklai perdažomi, atnaujinami. Po kiek laiko pastebėjo, kad nuo J. Kumpio paminklo propeleris visai pradingo. Iš pradžių manęs, kad restauruoti išvežtas, tačiau laikas eina, artėja lapkričio 23-ioji, Lietuvos kariuomenės šimtmetis, o vienišas strypas vis bado dangų. Ar beatsiras?

Nors prie Talkšos kapinių vartų informacinis stendas toks nutriušęs, nuplyšęs, kad iš jo tikėtis pagalbos buvo beviltiška, pavyko atrasti lakūnų kapus. Atrodo jie visai varganai, apsilaupę. Bet A. Rinbuto-Oželio ir A. Palskio paminklų viršuje stiebiasi lėktuvų propeleriai su visomis keturiomis mentėmis, o ant J. Kumpio – likęs tik vienišas strypas.

Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė paaiškino, kad visų trijų lakūnų kapavietes ruošiamasi šiais metais sutvarkyti. Vizualizacija nebus keičiama, bet paminklai bus atnaujinti. Vedėja patikino, kad kapinių informaciniai stendai taip pat bus sutvarkyti.

Ar bus atkurtas J. Kumpio kapo propeleris, vedėja neatsakė.

Belieka tikėtis, kad iki lapkričio 23-iosios, kai Lietuva minės  kariuomenės šimtmetį, ši vieta jau nekels graudulio, o kalbės apie deramą miesto valdžios ir visuomenės pagarbą Šiaulių krašto didvyriui.