Kapinės yra  kultūros dalis, atspindinti tradicijas, požiūrį į žmogų, pagarbą savo krašto, savo šeimos istorijai. Šiaulių senosiose kapinėse oficialiai nebelaidojama nuo 1959 m. Čia ilsisi daug iškilių mūsų krašto asmenybių, kaip poetas, aušrininkas Juozas Miliauskas-Miglovara, visuomenės veikėjas Kazimieras Venclauskis, filosofas Stasys Šalkauskis, blaivybės apaštalas Ignacas Štachas ir kt. Žemelė visiems vienodą atilsį dovanojo – neskirstydama nei nuopelnų, nei garbės. Nedidelę dalelę čia atgulusių artimieji beaplanko, tad  už kapinių priežiūrą, tvarkymą pagal šalies įstatymus yra atsakinga Savivaldybė, kuri tam ir nupirko iš kauniečių paslaugą.

Nepatogumai dėl medžių
Pjūklų džeržgimu šiauliečių jau nenustebinsi, todėl nenuostabu, kad į Senosiose kapinėse pjaunamus medžius mažai kas dėmesio kreipė. Medžiai, augantys kapinėse, kelia daug nepatogumų savo artimųjų kapų atėjusiems lankyti žmonėms. Po medžiais prastai auga žemaūgiai augalai, lūžtančios šakos ir lapai nuolat teršia kapus. Medžio šaknys ardo paminklus ir kapo tvoreles. Be to, laidojant žmones yra pažeidžiamos medžių šaknys, todėl iš pažiūros sveikas medis lengvai gali nuvirsti. Kartais medžiai kapinėse turi būti pjaunami, kad būtų sumažinta tikimybė, jog pučiant stipriam vėjui nulaužtas medis ar jo šaka padarys žalos šalia esantiems kapams.

Savaitgalį aplankę artimųjų kapelius Senosiose miesto kapinėse šiauliečiai piktinosi, o kai kas ir nuoskaudos ašarą nubraukė.

Šiaulietis Pranas reagavo gana ramiai: „Suprantu, kad senus medžius išgenėti ar išpjauti reikia. Žinau, kad kapinėse tai  sudėtinga. Bet Savivaldybė galėjo per televiziją ar per spaudą, ar kokiu skelbimu prie kapinių  miestiečius iš anksto apie planuojamus darbus įspėti. Būtume pasirūpinę, kaip savo kapelius pridengti, apsaugoti.“

Garbaus amžiaus moteris Bronė į redakciją paskambino penktadienio popietę, pasibaisėjusi suverstomis šakomis ant savo artimųjų kapo. Per ašaras sunku buvo kalbėti. Jautėsi įskaudinta tokio nepagarbaus elgesio.

Jolanta pasakojo prieš 10 dienų pasodinusi gėlių ant giminaičių kapo. Sekmadienį užėjo palaistyti. „Vaizdas kraupus. Medžių gabalai sumesti ant antkapių, šakų primėtyta pilna, skiedrų kaip prisnigę, gėlės išlaužytos. Gal iki pusės kapinių ruožas nusiaubtas kaip po uragano.“

Moteriai neatrodė, kad nupjauti medžiai būtų sutrūniję. „Gal būtų užtekę tik šakas nugenėti, – svarstė šiaulietė. –  Darbuotasi neseniai, pjūviai švieži, stori kamienai supjaustyti maždaug metro ilgio gabalais. Baisu, kad jie išmėtyti bet kur. Šakos taip pat suverstos krūvomis. Darbininkams nė motais – antkapis ar tvorelė, apšnerkštas visas plotas. Gal kai kurie paminklai jau buvo pakrypę, kai kurie antkapiai iš seniau suskilinėję, bet šitaip neatsakingai užvertus kapus šakomis ir skiedromis palikti savaitgaliui?“

Kaip pavadinti tokius „tvarkytojus“? „Nebrangios tos mano gėlytės, kurias krisdamos šakos su šaknimis išrovė, o širdį skauda. Kodėl taip neatsakingai dirbama? – klausė moteris, sakydama, kad ir dabar kraujas verda tą vaizdą prisiminus. – Baisi nepagarba mirusiems ir jų kapus tvarkantiems žmonėms.“

Kieno atsakomybė?
Šiaulių miesto savivaldybės Urbanistinės plėtros ir ūkio departamento Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė telefonu redakcijai sakė, kad taip pat gavo miestiečių signalų. Vedėja tikino, jog darbai kapinėse sudėtingi, bet medžius nupjauti buvo būtina, kad nepridarytų daugiau žalos. Darbus atlikusi įmonė UAB „Aplinkos darbai“ įspėta dėl darbo kultūros trūkumo.

Savivaldybės specialistai esą lankėsi vietoje, padėtį žino, įmonė  bus griežčiau kontroliuojama.  Esą gautas vadovo pažadas, kad ateityje panašūs dalykai nepasikartos.

Arūnas Kasparavičius, Kaune registruotos įmonės „Aplinkos darbai“ direktorius, pasipiktino ne savo pavaldinių nekokybišku darbu, o dėl korespondentės skambučio, dėl nekantrių šiauliečių, kurie skundžiasi „per aplinkui“, o ne tiesiogiai atsakingiems asmenims.

„Man niekas kol kas nepareiškė pretenzijų, aš pirmą kartą girdžiu. Kodėl reiškiate priekaištus dėl nesutvarkymo, kol darbai dar nebaigti?“ – piktinosi A. Kasparavičius.

Paklaustas, kada jie bus baigti, kada kapinių teritorija bus sutvarkyta, pasakė: „Neprivalau jokių ataskaitų jums pateikti. Mes ten dirbome praėjusią savaitę, o jūs man skambinate pirmadienį iš pat ryto. Niekas manęs neinformavo, jūs man pirmoji skambinate. Problemos taip nesprendžiamos. Skambinsime į Savivaldybę, išsiaiškinsime, kas ne taip.“

Klausimas, kodėl pirmadienį dar tebėra nesutvarkyta tai, kas prišnerkšta praėjusią savaitę, liko neatsakytas.

Apie 12 val. kapinės dar atrodė taip, kaip pasakojo mūsų pašnekovai. Jokie darbai ten nevyko. Gal dėl to, kad pirmadienis, o tarp įmonės darbininkų, vadovo teigimu – „nė vieno iš Šiaulių“.

Įmonė „Aplinkos darbai“ internete skelbiasi: „Medžių pjovimo profesionalai atlieka įvairaus sudėtingumo medžių šalinimo bei genėjimo darbus visoje Lietuvoje. Turime didelę patirtį dirbant kapinėse, labai arti pastatų, elektros linijų, šlaituose ir kitose sunkiai prieinamuose vietose. Darbams naudojame: alpinistinę įrangą, autobokštelį, keltuvus, įvairią kėlimo techniką. Taip pat galime nupjautą medieną susmulkinti, išvežti šakas, išrauti kelmus.“

Tad kodėl šiauliečiai nepatenkinti Kauno profesionalų darbais?

Senųjų miesto kapinių vaizdas pirmadienį.
Artūro STAPONKAUS nuotr.