Daug abiturientų vis dar gyvena džiugiomis nuotaikomis – valstybiniai brandos egzaminai išlaikyti. O po 3, 4 ar net 5 šimtukus iš brandos egzaminų surinkusiems Lietuvos moksleiviams šie pasiekimai reiškė ne tik įvertinimą už sunkų darbą, bet ir atvėrė duris trokštamoms studijoms Lietuvos ir užsienio universitetuose. Talentingų, gabių, net po kelis šimtukus iš egzaminų surinkusių gretose ir nemaža šiauliečių. Viena tokių – net 3 aukščiausius egzaminų vertinimus iš lietuvių kalbos, anglų kalbos ir biologijos surinkusi – Šiaulių universiteto gimnazijos abiturientė Guoda Jemeljanovaitė. Tiesa, geros nuotaikos ir optimizmo nestokojanti mergina šių savo pasiekimų perdėm nesureikšmina ir sako, kad intensyviai mokėsi visus metus, todėl prieš valstybinius brandos egzaminus tik pakartojo jau žinomą, išmoktą medžiagą.

Pasiruošimas – 12 metų
Anot 3 šimtukus iš valstybinių brandos egzaminų surinkusios G. Jemeljanovaitės – nors kur kas rimčiau ir atsakingiau į laukiančius egzaminus ji ėmė žvelgti po šimtadienio, tačiau gerai mokėsi visus 12 metų. Mergina šiuo klausimu turi tvirtą nuomonę – jei žinai, kad po mokyklos baigimo nori ir toliau krimsti mokslus universitete, pasiruošimas universitetui turi vykti jau iš anksto, o ne staiga apie tai susivokus 11 ar 12 klasėse.

„Visada atsakingai ruošdavausi kiekvienai pamokai nepaisant to, ar ją mėgdavau, ar ne. Mano tėvai niekada nereikalaudavo iš manęs gerų pažymių ar gerų vidurkių – aš pati norėjau gerai mokytis. Gyvenime visada drąsiai siekiu užsibrėžtų tikslų, tad žinodama, kad noriu stoti į „rimtą“ specialybę, stengiausi dar atkakliau“, – sako G. Jemeljanovaitė.

Buvusi Šiaulių universiteto gimnazijos mokinė teigia, kad prieš egzaminus papildomai nesilankė pas korepetitorius – be pačios atkaklumo siekiant savo tikslų, prie 3 šimtukų sėkmės prisidėjo ir kompetentingos, savo darbą išmanančios gimnazijos mokytojos.

„Mūsų biologijos mokytoja Danguolė Meškaitė – labai puiki pedagogė. Ji kiekvieną temą išaiškindavo taip detaliai, kad man net netekdavo papildomai mokytis namuose – viskas aišku būdavo jau pamokos metu. Ji mus visko mokė pagal egzaminų programą ir buvusius egzaminus, todėl ir egzaminas nepasirodė labai sunkus – viskas jau buvo girdėta, žinoma. Mūsų lietuvių kalbos mokytoja Vida Marcišauskaitė – taip pat labai nuostabus žmogus. Jos pamokose mokydavomės, tačiau viskas vykdavo taip ramiai ir sklandžiai, kad net užsimiršdavai, kad apskritai sėdi pamokoje. Jos pamokos būdavo labai įdomios. Na, o Giedrė Šidlauskienė, anglų kalbos mokytoja, – puiki ir kaip mokytoja, ir kaip žmogus. Jos darbą tarsi įvertina ir tai, kad šiais metais jos grupėje buvo 3 mokiniai, iš anglų kalbos egzamino surinkę 100 balų“, – pagyrų ir gražių žodžių negaili G. Jemeljanovaitė ir priduria, kad šios mokytojos įdėjo labai daug darbo tam, kad kiekvienas mokinys suprastų temas ir gerai išlaikytų egzaminus.

Aktyvi ir pamokose, ir popamokinėse veiklose
Energija trykštanti šiaulietė mokykloje buvo ne tik gabi mokinė, bet ir aktyvistė popamokinėse veiklose: ir šoko, ir dainavo, ir grojo, ir vaidino, ir sportavo. Tik kaip viską suspėdavo?

„Kai daug mokaisi, būtinai reikia užsiimti ir kažkokia papildoma, mėgstama veikla, kuri padėtų atsipūsti nuo mokslų, todėl mokykloje užsiėmiau pačia įvairiausia veikla. Tiesa, kartais, ypač IV gimnazijos klasėje mama papriekaištaudavo, kad dėl savo užimtumo nespėsiu pasiruošti egzaminams, tačiau viską puikiai suderinau, nes moku planuoti savo laiką“, – sako G. Jemeljanovaitė.

Vardydama veiklas, kuriomis užsiėmė, mergina pasakoja, kad jau pradinėse klasėse ji ėmė lankyti muzikos mokyklą, grojo fortepijonu ir ją baigusi įgijo specialybę. Nuo I gimnazinės klasės pradėjo lankyti modernizuotą folkloro studiją ir chorą, kuriuos lankė iki pat mokyklos baigimo. G. Jemeljanovaitė sako, kad eidama į folklorą jautėsi it žuvis vandenyje – mokėjo visas repertuaro dainas, pažinojo visus ten einančius žmones. Mokslo metais kartu su kitais moksleiviais ji pastatė 3 miuziklus, dalyvaudavo daugelyje konkursų.

Nuo III gimnazinės klasės ji pradėjo lankyti tinklinio pamokas, kurias taip mėgdavo, kad niekada  nekildavo mintis jų praleisti.

„Tai buvo mano mėgstamiausia pamoka. Mokiniai dažnai mėgsta praleidinėti kūno kultūros pamokas, tačiau tinklinis man buvo „šventas“ dalykas“, – sako energingoji G. Jemeljanovaitė.

Be sporto ir muzikos, mergina visada juto potraukį ir lietuvių kalbai bei literatūrai, todėl G. Jemeljanovaitė didžiuojasi ir literatūriniu pripažinimu. Būdama IV gimnazijos klasėje ji dalyvavo respublikiniame, jos mokykloje organizuojamame konkurse ir parašiusi rašinį tema „Ar gera būti lietuviu?“ tapo šio konkurso laureate.

Net ir oficialiai baigusi mokyklą, šimtukininkė G. Jemeljanovaitė nenustoja stebinti savo pasiekimais. Užpildžiusi paraišką dalyvauti rugpjūčio 20–24 dienomis vyksiančiame projekte „Moksleiviai – į Vyriausybę“ ji sužinojo, kad yra atrinkta. Norinčiuosius dalyvauti šiame projekte organizatoriai vertino pagal egzaminų rezultatus, pažymių vidurkius, visuomeninę veiklą ir kitus pasiekimus, tad dalyvauti gali tik 30 pačių gabiausių mokinių iš visos Lietuvos.

Nuo muzikinio teatro iki medicinos
Puikius valstybinių brandos egzaminų balus surinkusi ir 3 šimtukus gavusi Šiaulių universiteto gimnazijos moksleivė G. Jemeljanovaitė po mokyklos baigimo nusprendė studijuoti mediciną Vilniaus universitete, tačiau teigia, kad net 12-oje klasėje profesijos pasirinkimo klausimas jai kėlė daug dvejonių.

„Net ir besimokydama paskutinėje klasėje nežinojau, kur tiksliai stosiu, nes puikiai supratau, kad viskas priklausys nuo egzaminų rezultatų. Pavyzdžiui, daug žmonių nori studijuoti mediciną, bet prastai išlaiko egzaminus ir įstoti nepavyksta. Net ir galvoje ėmus kirbėti mintims apie mediciną, prisibijojau tai visiems garsiai sakyti, nes gyvenime būna pačių įvairiausių situacijų“, – atvirauja G. Jemeljanovaitė.

Anot šiaulietės, ji galutinai apsisprendė kur stoti tik po to, kai buvo paskelbti visi egzaminų rezultatai. Tada ji rinkosi tarp dviejų specialybių: neurobiofizikos ir medicinos. Pastarąją rašė pirmuoju numeriu, todėl ten ir įstojo. Tiesa, II gimnazinės klasės gale mergina buvo labai rimtai susidomėjusi muzikiniu teatru ir net ėmė svarstyti apie galimybę rinktis muzikinio teatro studijas užsienyje. Vis dėlto medicina jai pasirodė patrauklesnė.

„Muzika man visada liks hobiu. O ir dainuoti važiuojant automobiliu juk niekas neuždraus“, – juokauja būsima medicinos studentė.

Į universitetą – su entuziazmu
3 šimtukus iš egzaminų surinkusi G. Jemeljanovaitė sako, kad nors mokykloje praleisti metai buvo neįkainojami, visgi ji nori kuo greičiau įsilieti į studentišką gyvenimą. Medicinos studijas Vilniaus universitete pasirinkusi mergina neatmeta galimybės aktyviomis veiklomis užsiimti ir ten, tik kol kas dvejoja – kokiomis.

„Nors visi iš karto gąsdina, kad studijuojant mediciną teks labai daug mokytis, tačiau jei tik liks bent kažkiek laisvo laiko, būtinai įsitrauksiu ir į kitas popaskaitines veiklas, nes nemėgstu nieko neveikti. Galbūt patrauksiu į šokius“, – svarsto ji.

Energija trykštanti šiaulietė mokykloje buvo ne tik gabi mokinė, bet ir aktyvi popamokinėse veiklose: ir šoko, ir dainavo, ir grojo, ir vaidino, ir sportavo.
G. Jemeljanovaitės archyvo nuotr.