Saulė kaitina nuo ryto iki vakaro. Ir taip jau kelintas mėnuo. Netgi nakties atokvėpis būna labai trumpas, per kurį sunku pailsėti bei atgauti jėgas. Džiaugiasi tik poilsiautojai, nugulę Baltijos pakraščius ir paežeres, tačiau sodininkai ir daržininkai vienu balsu šaukia, jog augalai leipsta nuo karščio. Nėra lengva ir kitiems, kasdien skubantiems su reikalais ar į darbus... Tačiau kai kas ir pinigų iš to pasidaro. Štai neseniai per televiziją rodė bulves auginančią moteriškę, kuri teigė, jog daržovių kainos sukilo todėl, kad reikia daržoves laistyti. Skamba įtikinamai, tik kažkaip sunku įsivaizduoti po bekraščius bulvių laukus vaikščiojančią ūkininkę su vandens kibirais rankose... O visokie veikiantys irigaciniai mechanizmai privačiame sektoriuje dar yra pakankamai retas reiškinys, kaip, beje, ir prieš 20–30 metų...
Kas iššaukė šitokią orų anomaliją? Kiek ji gali trukti ir ko tikėtis? Ką apie tai sako daugiamečių orų stebėjimų suvestinės? Kalbiname Šiaulių metereologijos stoties vyriausiąją stebėtoją Viktoriją Kazlauskienę.
Aukšta temperatūra plius drėgmė
Užduosime klausimą, kuris šiuo metu, matyt, sukasi kiekvieno galvoje: kiek dar tęsis karščiai Lietuvoje.
V. Kazlauskienė: „Peržvelgiau paskutiniųjų mėnesių stebėjimų rezultatus ir įdomiausia, jog karščiai prasidėjo dar gegužės mėnesį. Tada oro temperatūra šoktelėjo iki 29,4 laipsnio. Birželio mėnuo buvo kiek vėsesnis, tačiau netrukus karščiai vėl sugrįžo. Netgi naktimis oro temperatūra laikosi prie 20 laipsnių žymos – oras nebespėja atvėsti. Dienomis oras įkaista iki 28-29 laipsnių, o liepos 22 dieną temperatūra šoktelėjo net iki 30 laipsnių.“
Pasak pašnekovės, aukštą oro temperatūrą sunkiau pakelti dėl ją lydinčios didelės drėgmės. Esant sausam orui kūnas prakaituoja ir atsivėsina, o kai ore didelė drėgmė, šitoks būdas nebepadeda. Vakarop oro drėgmė siekia 90 procentų, o naktimis net iki 98 procentų (!). Todėl tvankuma neleidžia atsigauti ir gerai pailsėti nei žmonėms, nei gyvūnijai...
Be abejonės, šitokią karštą vasarą drąsiai galime pavadinti klimato anomalija. Kone kasmet būna tam tikrų nukrypimų nuo normos, tik šitos anomalijos tiek ilgai netrunka.
Pasak V. Kazlauskienės, gal dar kiek per anksti šnekėti, nes vasara nesibaigė, tačiau šiai dienai viskas atrodo taip, kad turėsime bene karščiausią vasarą per pastaruosius kelis dešimtmečius. Jau šiuo metu vidutinė paros oro temperatūra 4 laipsniais viršija daugiametį vidurkį.
Klimatas keičiasi
Jeigu pažvelgtume į pastarųjų 10–20 metų stebėjimų rezultatus: oro temperatūra su metais po truputį didėja ar mažėja?
„Metereologijos stotyje dirbu jau 13 metų ir neprisimenu, kad taip ryškiai skirtųsi vidutinė mėnesio oro temperatūra“, – sako V. Kazlauskienė. – Jau ir mokslininkai nebediskutuoja, ar klimatas keičiasi, nes jis tikrai keičiasi. Kitas dalykas – dėl ko visa tai vyksta? Čia nuomonės skiriasi. Yra, kas kaltina saulės aktyvumą, kiti atsakymą mato žmonių veikloje, t. y. kaltina oro taršą... Gali būti, kad teisūs ir vieni, ir kiti. Klimatas planetoje palaipsniui keičiasi, ir mes, gyvenantys Lietuvoje, jaučiame šitų pokyčių pasekmes vis labiau.“
Vis dėlto nereikėtų manyti, kad klimatas jau galutinai pasikeitė, kad jau peržengta kažkokia riba, nuo kurios nebegrįžtama. Pasak V. Kazlauskienės, ši karšta vasara yra tik epizodas visoje klimato kaitoje, kuri yra didelis ir ilgas procesas. Mūsų karta reikšmingesnių pokyčių gali ir nebesulaukti, o tik pajusti vieną ar kitą klimato anomaliją.
Klimato anomalijoms jautresni vandens ir miškų gyvūnai. Apskritai paėmus, gyvūnai tokiems pojūčiams yra jautresni negu mes, žmonės. Mes labiau prisitaikę ir pokyčius pajusti mums yra sunkiau. Ir nereikia manyti, jog nuo šiolei orai visados bus tokie karšti. Tai praeinanti anomalija, tad bus dar visko: ir lietaus, ir vėjų, ir audrų, ir sausrų...
Visko buvo, visko dar bus
Buvau vaikas ir girdėjau vyresnius šnekant, jog „nebeliko nei žiemų, nei vasarų...“ Kad vasarą tenka dėvėti kailinius, o esą kalti dėl to rusų ir amerikonų kosminiai skrydžiai, kai kosminiai aparatai danguje palieka „skyles“. Ir dabar žmonės lygina, prisimena, vertina orus. Kiek tai objektyvu?
V. Kazlauskienė: „Manau, kad nėra objektyvūs vertinimai. Gali būti, kad žmonės prisimena savo vaikystę ir jaunystę, kai daug laiko jie praleisdavo lauke ir labiau jusdavo savo sąlytį su gamta. Dabar gyvenimas kitoks, dažnas iš mūsų daug laiko praleidžiame po stogu – darbe ar namuose... Tą patį sako ir klimato žinynai, jog pasitaikydavo ir labai karštų, ir labai vėsių vasarų. Ir žiemos skirdavosi. Štai pernai turėjome gana vėsią vasarą, kai vasaros mėnesių temperatūros buvo žemesnės nei klimatinė norma. Buvo lietinga bei vėjuota. Atrodė, karštų vasarų nebeliko, bet šiemet tarsi už viską atsigriebėme...“
Visgi nuo karščių kenčia ne vien Lietuva? Teko skaityti, jog ir Šiaurės ašigalyje laikosi gerokai aukštesnė temperatūra negu paprastai.
„Taip. Karštis alina ir kitas Europos valstybes, ir Japoniją, ir kitas pasaulio šalis... Vis dėlto yra kraštų, kur žmonės šąla, kur dabar orai šaltesni, nei paprastai, – teigia meteorologė. – Kalbinau mūsų tarnybos ilgalaikių prognozių specialistę, pasak kurios, artimiausias 7–10 dienų žymesnio oro atvėsimo Lietuvoje nelaukiama. Priešingai, Šiauliuose oras dar labiau šils iki pat pirmadienio – po laipsnį ar du. Jei ir toliau trumpai palis tik į pavakarę, o naktys bus šiltos, apie 20 laipsnių, galima teigti, jog jau greitai oras dienomis sušils iki 30 ar net daugiau laipsnių.“
Žinoma, tokius dalykus prognozuoti visada sudėtinga, bet trumpi lietūs iš nedidelių, čia pat susiformavusių debesų, yra tikėtini kone kasdien. Tokiu būdu vėsos dar reikės palaukti... Čia mes nieko nebepakeisime, tačiau turime pagalvoti, kaip pasiruošti ir gyventi per karščius? O vienokių ar kitokių klimato anomalijų, be abejonės, bus ir ateityje.
Ir netolimoje praeityje pasitaikė karštų vasarų. Pavyzdžiui, 2010 metais vidutinė oro temperatūra 3 laipsniais viršijo daugiametį vidurkį. 1994 metais Zarasuose užfiksuota anomaliai aukšta oro temperatūra – 37,5 laipsnio. 1992 metais rugpjūčio 10 dieną Šiauliuose gyvsidabrio stulpelis šoktelėjo net iki 35,7 laipsnio!
Tokių ekstremalių karščių dabar sinoptikai neprognozuoja, tačiau savaitgalį sulaukti 32 laipsnių, pasak V. Kazlauskienės, visai realu.
Iš anūkų sniego niekas „neatims“
Jeigu šitaip ir toliau, ar neatsitiks taip, kad po dešimties ar dvidešimties metų, atėjus žiemai, mūsų anūkai sniegą matys nebent tik paveikslėliuose ir televizorių ekranuose?
„Matys jie tą sniegą, – šypsosi pašnekovė. – Šitokios klimato anomalijos visai nereiškia, jog einama į šiltesnes žiemas bei vasaras. Juk šią žiemą sniego iškrito net Afrikos valstybėse bei tokiose šiltose šalyse kaip Ispanija arba Italija. Klimato anomalija anaiptol nereiškia, kad ateityje orai tik šils.“
O dienų su labai aukšta oro temperatūra (30 laipsnių ar daugiau) kasmet daugėja ar mažėja?
Anot meteorologės, mūsų vasaroms būdinga viena, dvi ar (rečiau) trys karščio bangos, kai oras sušyla iki 30 ir daugiau laipsnių. Dažniausiai karščio banga trunka 4-5 dienas. Šiemet jau visas mėnuo ir daugiau esame „karščio bangoje“. Nors liepos pirmas dešimtadienis nebuvo itin karštas, bet toliau oro temperatūra vis auga.
Ko dar galima tikėtis?
Ar šitokios oro anomalijos savo ruožtu neiššaukia kitų, tarkime, vėtrų, viesulų, audrų su perkūnija, kruša, ir pan?
V. Kazlauskienė: „Atsakyti būtų sunku, tačiau mano patirtis rodo, jog kartais ir nereikia tokių aukštų temperatūrų tam, kad susiformuotų kita anomalija. Štai Mažeikiuose (žmonės atsiuntė vaizdo medžiagą) praslinkęs nedidelis viesulas nuo žemės į orą pakėlė ir į obelį ar kriaušę „sudėjo“ sodo baldus bei kitokį inventorių. Nedideli oro sūkuriai dažnai susiformuoja ir virš jūros.“
Būdavo, kai po didelio karščio bangų užeidavo stiprios liūtys, neretai su stipriu, gūsingu vėju, perkūnijomis. Beje, sinoptikai teigia, kad ir šį sekmadienį galime sulaukti kažko panašaus, t. y. liūčių su vėju ir perkūnija. Bet tai lokalūs reiškiniai, kuriuos tiksliai prognozuoti yra labai sunku.
Pasak V. Kazlauskienės, kol nepasitrauks karščio banga, rimtesnio lietaus vargu ar sulauksime, tik trumpalaikio nedidelio vietinio lietučio, kai žemė tik „pakrapijama“. Nors yra buvę, kai ateidama karščio banga atsinešdavo ir didelį kiekį kritulių, bet tai ne apie dabartinę situaciją...
Jeigu naktimis oro temperatūra laikosi ties 20 laipsnių žyma, dienai dar galime drąsiai pridėti dešimtį laipsnių. Vadinasi, sulauksime 30 laipsnių karščio ar net daugiau. Bet su sąlyga, kad diena bus giedra.
Karštas, drėgnas oras vis dar laikosi virš Lietuvos ir kiek jis čia užtruks, pasakyti sunku. „Galbūt sinoptikai atsakytų, kas gi blokuoja kelius karštam orui pasitraukti iš Lietuvos?“ – juokiasi mūsų pašnekovė V. Kazlauskienė.
