Liepos 21–22 dienomis Kurtuvėnuose vyko XVIII Kurtuvėnų dvaro teatrų vasaros festivalis. Žiūrovus džiugino mėgėjų teatrų iš visos Lietuvos pasirodymai, koncertavo Šiaulių rajono savivaldybės kultūros centro jaunimo muzikos grupės, Panevėžio muzikinio teatro styginių kvartetas ir solistė Laima Česlauskaitė, pasirodė Magijos teatras. Mažieji festivalio svečiai galėjo dalyvauti įvairiose edukacinėse veiklose. Kadangi festivalis skirtas atkurtos Lietuvos valstybės 100-mečiui, vyko įspūdingas istorinės lazerių animacijos ir fejerverkų šou. Įspūdžiais iš festivalio dalijasi jo sumanytojas, režisierius, Šiaulių rajono kultūros centro vyriausiasis režisierius Zenonas Gestautas.

Festivalio programoje – geriausios komedijos
„Festivalis šiemet kitoks – lengvas kaip savaitgalis. Kviečiau tik komedijas, nes nežinojome, ar galima bus vaidinti ratinėje, kadangi vyksta remontas. Lauke draminius kūrinius, kur svarbu kiekvienas pašalinis krepštelėjimas, vaidinti sunku. Surinkau pačias geriausias komedijas iš visos Lietuvos. Esu be galo patenkintas ir vaidintojais, ir žiūrovais, ir visais talkininkais. Viskas pagal programą įvyko. Beveik 11 valandų šventė truko pirmąją dieną. Pabandyk sulaikyti, jeigu neįdomu, – pasakojo Z. Gestautas. – 18 metų mėgėjų teatrų festivalis gyvas ir kasmet vis įdomesnis.“

Teatrališka naktis
Pasak festivalio režisieriaus Z. Gestauto, teatrališka naktis, sumanyta prieš trejus metus, pasiteisino ir šiemet: „Naktiniai koncertai yra didžiųjų miestų kultūra – prasidėjo Niujorke – atėjo iki Kurtuvėnų.“ Naktinė programa pritraukė daug jaunų žmonių. Koncertavo jaunimo muzikos grupės „Tykiai“, „Neto“ pasirodė Magijos teatras.

Z. Gestautas dėkingas Kurtuvėnų bažnyčiai, jos klebonui už supratingumą, pagalbą. „Šviečiantis takas vedė į naktinį koncertą bažnyčioje, kur vyko fantastiškas Panevėžio muzikinio teatro styginių kvarteto ir solistės Laimos Česlauskaitės koncertas. Lietuviai paprastai pavydūs plojimų, o čia plojo atsistoję, beveik stabdyti teko. Džiaugiuosi atradęs šiuos atlikėjus,– noriai emocijomis dalijosi režisierius. – Istorinis lazerių animacijos ir fejerverkų šou ant svirno sienos, skirtas Lietuvos 100-mečiui – taip pat puikus reginys.“

Festivalio atradimai
Festivalis nebūtų festivalis, jei jo metu nevyktų konkursas. Buvo varžomasi dėl Povilo Višinskio pagrindinio prizo, numatyti apdovanojimai už geriausius vyro ir moters vaidmenis. Pagrindinis prizas paskirtas Kurtuvėnų mėgėjų teatrui už Balio Sruogos komediją „Dobilėlis penkialapis“, režisierė Ramunė Mikėnienė. Pasak Z. Gestauto, tai nuostabiai vaidinanti šeimyniška grupė. Už geriausią moters vaidmenį apdovanota Laurita Puškova, atlikusi Barbės vaidmenį V. Bičiūno muzikinėje komedijoje „Ponia Barbė” (Kazio Binkio teatras iš Kauno, režisierė Nida Vita Žilinskienė.)

Nominacija ,,Geriausias vyro vaidmuo” atiteko Sauliui Lučkai. (Panevėžio rajono Krekenavos kultūros centro teatras „Avilys“, R. Paciukonio komedija „Nei velnias, nei gegutė“, režisierė Miranda Vaitkevičienė.)

Didžiausiu savo atradimu Z. Gestautas laiko jau minėtų Panevėžio muzikinio teatro atlikėjų koncertą bažnyčioje.

Kurtuvėnų aurą kuria žmonės
„Kurtuvėnuose yra tik šiek tiek daugiau nei 200 gyventojų, o žiūrovų abi dienas buvo jūra, – sako Z. Gestautas.  – Sėdimų vietų paruošta per 300. Netilpo.“

Antrąją dieną vyko Šv. Jokūbo atlaidai ir Bazilionų filialo teatro publicistinė literatūrinė kompozicija „Žmonės gintaro šalies“ (režisierė Birutė Sinkevičienė). „Tai puiki publicistinė literatūrinė kompozicija, parengta Dainų šventei, – vertino Z. Gestautas. – Festivalis pasiekė europinį lygmenį. Jo ypatingą aurą kuria ne tik nuostabaus grožio aplinka, bet ir žmonės. Gal P. Višinskio aura tebegyva Kurtuvėnuose? “

K. Binkio teatro V. Bičiūno muzikinė komedija „Ponia Barbė“.
Artūro STAPONKAUS nuotr.