„Vakar vos parvilkau kojas namo. Šlapia nuo prakaito iki paskutinio siūlelio. Žemėn lenkia – nebegaliu tverti – rodos, krūtinę kas replėmis gniaužia. Ausyse cypia, galva sukasi“, – panašių padūsavimų dažnai išgirstame tvankiame autobuse iš besišnekučiuojančių garbaus amžiaus moterėlių. O ir jaunesni vos spėja prakaitą braukti. Šią vasarą negalime skųstis šiltų dienų trūkumu. Tik ne visus jos džiugina.
Saugokimės perkaitimo
Medikai teigia, kad esant dideliam karščiui žmogaus organizme kyla „pirties efektas“ – širdis priverčiama daugiau, sunkiau dirbti. Todėl sergantys širdies ir kraujagyslių, lėtinėmis ligomis, turintys širdies ritmo sutrikimų sunkiau ištveria karštį.
„Norint išvengti perkaitimo, – pataria Dovilė Dovidaitienė, Respublikinės Šiaulių ligoninės I kardiologijos skyriaus vedėja, gydytoja kardiologė, – turime riboti buvimą įkaitusioje, tvankioje aplinkoje, karštą dieną vengti tiesioginių saulės spindulių ir gerti pakankamai vandens. Gausiai prakaituojant prarandama elektrolitų, būtinų tinkamai širdies veiklai. Vandens reikia gerti nuolat, net tada, kai jo nesinori, nes kai kyla troškulys, vandens deficitas organizme jau būna toli pažengęs. Karštą vasaros dieną nedirbantiems fizinio darbo reikia išgerti 2–3 litrus vandens, o dirbantiems sunkų fizinį darbą – dar daugiau. Išimtis galioja tik sergantiems sunkiu inkstų ar širdies nepakankamumu – jiems per parą užtenka apie pusantro litro skysčių. Rekomenduočiau gerti ne paprastą, o mineralinį vandenį, nes prakaituojant prarandama daug vertingų druskų.“
Karščio arba saulės smūgis
Ypač pavojinga kraštutinė perkaitimo saulėje forma – karščio arba saulės smūgis, kai prakaituodamas žmogus nebegali išgarinti visos šilumos. Anot gydytojų, tai gali įvykti nesisaugant tiesioginių saulės spindulių, ilgai pabuvus karštose, prastai vėdinamose patalpose, vartojant nepakankamai skysčių.
Gydytojas neurologas Kęstutis Dainius pataria nepamiršti būnant lauke pridengti galvą skarele ar kepure, įspėja vengti vidurdienį darbuotis šiltnamiuose, darže, apskritai, pavojinga ką nors dirbti pasilenkus, kada karšta. Nors jautriau į karštį reaguoja vyresnio amžiaus žmonės ir vaikai, ši būsena gali ištikti ir jaunus žmones, aktyviai dirbančius ar sportuojančius.
Dažniausi karščio smūgio simptomai, pasak medikų, – pakilusi kūno temperatūra, paraudusi oda, dažnas pulsas, mieguistumas, galvos skausmas, pykinimas.
Norint padėti karščio smūgio ištiktam žmogui, pirmiausia reikia patraukti jį į pavėsį, jei yra galimybė, išrengus apkloti šaltame vandenyje sudrėkinta paklode ir duoti vėsaus, tik būtinai ne šalto vandens, geriausia – mineralinio. Jeigu žmogus neteko sąmonės, būtina kuo greičiau kviesti greitąją medicinos pagalbą.
Ir dirbti, ir sirgti – atsakingai
Šiaulių greitosios medicinos pagalbos stoties vyriausioji gydytoja Eugenija Kukaitienė pasidžiaugė, kad šią savaitę nukentėjusių dėl karščio neteko vežti. Pasak jos, daugelyje darboviečių jau kondicionieriai įrengti, gal sunkiau vieno kambario bute gyvenantiems, ypač į saulės pusę.
E. Kukaitienė atkreipia dėmesį, kad karštu metu paūmėja ne tik širdies ir kraujagyslių, bet ir kitos lėtinės ligos. Dauguma sergančiųjų širdies ligomis nuolat su šeimos gydytoju bendrauja ir žino, kaip pasisaugoti. Tačiau gydytoja prisiminė nesenų atvejų, kai dėl perkaitimo priepuoliai ištiko diabetu ir epilepsija sergančius vairuotojus, jie prarado sąmonę vairuodami.
Tad bet kokia liga sergančiam perkaitimas yra labai pavojingas. Būtina vežiotis paskirtų vaistų ir vandens atsigerti dažniau negu įprasta.
Kiekvienas žinome apie savo ligą, atpažįstame jos paūmėjimą, o gydytoja atkreipė dėmesį, kad pajutus stiprų skausmą širdies plote, kartais plintantį į nugarą, ranką, jeigu pykina, darosi sunku kvėpuoti, svaigsta galva, greitąją pagalbą kviesti būtina. Toliau ką daryti, nurodys medikai.
Spaudoje teigiama, kad tik kas penktas Lietuvos gyventojas gali pasigirti tinkamai sureguliuotu kraujo spaudimu. Dažniausiai aukštas kraujospūdis yra lėtinė liga, nuolatinė būklė, nuo kurios nepasveikstama. Medikai pataria nuolat stebėti savo būklę ir aukštą arterinį kraujo spaudimą gydyti.
Tačiau E. Kukaitienė pastebi, kad nereti atvejai, kai senutės per dažnai matuoja savo kraujospūdį, įsibaimina, kviečia greitąją pagalbą dėl mažiausio kilstelėjimo ir negali patikėti, kad joms nereikia kraujospūdžio numušinėti. Gydytoja įspėja, kad per stiprus, per dažnas kraujospūdžio numušimas gali sukelti insultą. „Visur būtinas saikas, – neskubėkime visus darbus nudirbti karščiui tvoskiant, bet ir savo sveikata rūpinkimės – taip pat protingai, su saiku“, – sako gydytoja.
