Pramogos prie vandens telkinių suteikia ne tik laimės, bet kelia ir pavojų. Plaukimo treneriai kartoja, jog svarbiausia – įsitikinti, kad tikrai mokate plaukti. Jie primena, kad turint tam tikrų žinių ir įgūdžių apie saugų elgesį vandenyje, padėti galima ne tik kitiems, bet ir sau. Draudikai primena, kad ruošiantis atostogauti verta pasirūpinti artimųjų gyvybės ir sveikatos draudimu: ištikus bėdai, pasidengs bent dalis išlaidų.

Šalia vaiko – ištiestos rankos atstumu
Tiek vaikai, tiek suaugusieji bus saugūs prie vandens, jeigu laikysis paplūdimio taisyklių.  Šiaulių sporto mokyklos „Atžalynas“ paplūdimio priežiūros specialistas Vidutis Bikinas atkreipia dėmesį, kad saugiausia, kai tėvai žino savo pareigas, o vaikai – atsakomybes.

Jis įsitikinęs, kad su seneliais ar tėvais į paplūdimį atėję mažyliai yra prižiūrimi, ramiai žaidžia smėlyje, kurio dabar gausiai pripilta. Tačiau nuo vandenyje žaidžiančių vaikų pataria nenuleisti  akių – knygos skaitymas ar naršymas telefone gali būti pražūtingi.

Geriausia šalia vaiko būti ištiestos rankos atstumu, nes realybėje dažnai nebūna kaip filmuose, kai vaikui bėdoje pavyksta šauktis pagalbos ir mojuoti rankomis. Maži vaikučiai dažniausiai pagalbos nesišaukia. Specialistas primena,  kad pripučiami ratai, čiužiniai, rankovės nėra gelbėjimosi, saugumo priemonė, tik žaislai, kuriais aklai pasitikėti negalima.

V. Bikinas sako, kad daugiau pavojų sau kelia vieni į paplūdimį sulėkę vaikai. Iki 12 metų vieniems maudytis draudžiama. Gelbėtojai neturėtų pavaduoti tėvų ar auklių, nes jų užduotis yra gelbėti skęstančius, o ne prižiūrėti pramogaujančius paauglius.

Pagalba sau
Leidžiant laiką vandenyje gali nutikti ir taip, kad nelaimė ištiks ne šalia esantį draugą ar vaiką, o mus pačius. Pavyzdžiui, raumenį sutraukus mėšlungiui galima atsigulti ant nugaros, ištempti raumenį ir plūduriuojant luktelėti, kol spazmas atslūgs. V. Bikinas pataria kiek įmanoma atpalaiduoti galūnę, nekartoti to paties judesio. Svarbu nepanikuoti, nesiblaškyti.  

Gurkštelėjus vandens ir užspringus patariama plūduriuoti vertikaliai, kad būtų patogu atsikosėti ir plaukti toliau. Kažko išsigandus ir supanikavus galima pabandyti nusiraminti giliai ir ritmingai kvėpuojant. Svarbu teisingai įvertinti savo galimybes, neplaukti per toli. Nepatartina maudytis tuoj po sočių pietų ar labai perkaitus.

Kai padidėja vandens telkinio mikrobiologinė tarša, poilsiautojai įspėjami. Pasak V. Bikino, neseniai atlikti pakartotiniai vandens kokybės tyrimai, gal tarša ir Prūdelyje jau bus sumažėjusi. Leistinos normos viršytos labai nedaug, net esant didesnei taršai nėra buvę infekcijos protrūkių, tad labai smarkiai baimintis nereikėtų.

Šiuo metu gelbėtojai prie Šiaulių miesto maudyklų budi nuo 10 val ryto iki 21 val. V. Bikino teigimu, nelaimių ar didesnių traumų neįvyko, tačiau neretai tenka įspėti neblaivius pramogautojus, išprašyti juos iš paplūdimio, kad nekeltų pavojaus nei sau, nei aplinkiniams.

Traumų galima išvengti
Pavojai prie vandens gali tykoti labai įvairūs, tačiau dažniausi – netikėtas įkritimas į vandenį, nepažįstamas krantas ir dugnas, srovės, duobės, savo jėgų pervertinimas, mėšlungis.

Draudimo bendrovės atstovas Mindaugas Balinskas pastebi, kad nelaimingų atsitikimų ir traumų priežastys priklauso dar ir nuo žmogaus amžiaus. Pavyzdžiui, paaugliai bei suaugusieji dažniau nukenčia demonstruodami nardymo ir šuolių į vandenį įgūdžius. Taip pat net lengvas svaigulys nuo alkoholio gali tapti nelaimės vandenyje priežastimi.

Mažamečiai vaikai susižaloja dažniau, pavyzdžiui, žaisdami jie įsipjauna delnus, pėdas į krante ar aplinkui vandens telkinį besimėtančias aštrias šakas, akmenis, šukes – tokiais atvejais žaizdas kartais prireikia ir chirurgiškai susiūti. Vaikai taip pat pasitempia raiščius, sausgysles. Suaugusieji dažniau patiria rimtesnių sužalojimų – tai yra įvairūs kaulų lūžiai, ilgalaikius padarinius lemiančios smegenų ir stuburo traumos.

„Skaičiuojama, kad susižalojus tiek vaikui, tiek ir suaugusiajam paprastesnių traumų atveju draudimo žalos dažniausiai gali svyruoti nuo 200 iki 500 eurų, o susižalojus rimčiau – nuo 500 iki 1500 eurų“, – sako M. Balinskas. – Žinoma, tai nereiškia, kad nereikia būti atsargiems, saugoti savo šeimos narius ir ypač vaikus. Mažamečiai dažnai nukenčia dėl per didelio suaugusiųjų pasitikėjimo vyresniais vaikais – deja, nelaimės atveju vyresnis draugas gali nespėti arba nemokėti suteikti pagalbos kitam vaikui.“

 
Straipsnių peržiūros
94486548
Į viršų