Šiaulių miesto savivaldybės Tarybos nariai ir vėl nepritarė „Busturo“ generalinio direktoriaus Vaido Seiracko 2017 metų veiklos ataskaitai. Be to, nepatvirtino ir dviejų atskirų sąlygų, kurios būtų įrašytos skelbiant tarptautinį miesto keleivių vežėjo konkursą. Dėl to „Busturo“ ateitis tapo itin miglota.

Liko nieko nesupratę
Nagrinėjant klausimą dėl V. Seiracko 2017 metų veiklos ataskaitos Tarybos narys Jonas Bartkus domėjosi, kodėl apskritai svarstomas šis klausimas.

„Matydamas šį klausimą darbotvarkėje, jaučiuosi nieko nesupratęs. Esu įtrauktas į darbo grupę, kurioje yra daugiau nei pusė Tarybos narių. Šioje darbo grupėje mes nagrinėjame „Busturo“ profesinės sąjungos pareikštus kaltinimus, kurių pirmasis punktas skirtas direktoriui ir dviem kitiems administracijos darbuotojams. Komisija pradėjo darbą, bandome aiškintis situaciją ir aš manau, kad būtų visai logiška, jei mes ataskaitą tvirtintume tada, kai išsiaiškinsime situaciją šioje įmonėje“, – kalbėjo Jonas Bartkus.

Jam antrino ir kiti Tarybos nariai. „Tikrai – ką mes čia darome? Darbo grupė dar nebaigė darbo, o mes jau grįžtame prie ataskaitos“, – sakė Gedeminas Vyšniauskas. „Darbo grupėje posėdžiavome 3 valandas, gavau laišką, kad numatytas kitas posėdis. Mūsų darbas tampa beprasmis – tai išformuokime darbo grupę“, – siūlė Artūras Kulikauskas.

Sprendimu liko patenkinti ne visi
Tokios kalbos labai nustebino vicemerą Domą Griškevičių: „Negaliu atsistebėti posėdžiu. Sprendimo projektas yra, pabrėšiu, apie 2017 m. ataskaitą. Darbo grupė, kuri buvo suburta, veikia 2018 m. ir dėl 2018 m. klausimų. Siūlau pritarti direktoriaus veiklos ataskaitai, nes 2017 m. ši įmonė po daug metų vėl turi pliusinius rezultatus, buvo padaryta daug svarbių darbų, kurie davė teigiamą rezultatą.“

Panašios nuomonės laikėsi ir Angelė Kavaliauskienė. Politikė ragino užjausti įmonės direktorių: „Kai į įstaigą ateina naujas žmogus, natūralu, kad keičiasi tam tikri bendravimo ir darbo pobūdžio klausimai. Tuomet ne visi geba priimti kito žmogaus daromų sprendimų. Manau, tai daugiau yra kalbėjimo ir susikalbėjimo klausimas. Tai, kas vyksta darbo grupėje, yra viena, tai, ką matome pateiktoje ataskaitoje – visai kas kita.“

Tarybos narei nepritarė Aurimas Lankas: „Manau, problemos, kurias nagrinėja darbo grupė atsirado ne 2018 m. sausį, tai formavosi ilgą laiką ir tai turi būti išnagrinėta iki galo.“

Nutilus diskusijoms Tarybos nariai suskubo balsuoti. Susumavus balsus paaiškėjo, kad „Busturo“ generalinio direktoriaus V. Seiracko 2017 metų veiklos ataskaitai Taryba nepritarė.

„Kaip suprantu, direktorius kaltas, kad 2017 m. nežinojo, jog profsąjunga 2018 m. norės vieno iš jo pavaduotojo galvos. Fantastika!“ – po sprendimo replikavo D. Griškevičius.

„Už geriausius rezultatus vadovas negauna pritarimo. Tikėkimės, kad tai apgailėtinai laikina“, – sakė Gintautas Lukošaitis.

Nesutarė dėl sutarties sąlygų
Ne ką mažiau ginčų kilo ir dėl pritarimo į konkurso sąlygas įtraukti reikalavimus dėl sutartinių įsipareigojimų vykdymo perdavimo ir pritarimo parduoti „Busturo“ autobusus.

Kaip žinia, Savivaldybė rengiasi skelbti tarptautinį Keleivių vežimo Šiaulių miesto reguliaraus susisiekimo autobusais viešosios paslaugos teikimo konkursą. Tai padaryti ją įpareigojo Konkurencijos taryba, išaiškinusi, kad miestas negali pavesti keleivius vežti savo įmonei be konkurso.

Taip miesto Tarybos posėdžio darbotvarkėje atsirado sprendimo projektas įrašyti į konkurso sąlygas du punktus: konkurso laimėtojas suteikia teisę UAB „Busturas“ miesto maršrutais dirbantiems autobusų vairuotojams pereiti dirbti pas jį, o konkurso nelaimėjęs „Busturas“ parduotų savo autobusus, skirtus keleiviams vežti miesto maršrutais.

Tarybos nariams iš karto kilo klausimas, ar į konkurso sąlygas įtraukus du naujus punktus, pasiūlytas sprendimo projektas atitiktų Konkurencijos tarybos reikalavimus.

Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktorius Antanas Bartulis paaiškino, kad dėl šio klausimo konsultuojamasi su specialistais: „Kol Konkurencijos taryba nemato galutinės sutarties, specialistai mums rekomenduoja tik laikytis Konkurencijos įstatymo. Kai pamatys sutartį, tada ir įvertins, ar jų manymu, sutartis tinkama.“

Jis sakė, kad šiuo atžvilgiu padėtis komplikuota, nes iš vienos pusės Savivaldos įstatymas jį įpareigoja būti atsakingam už efektyvų Savivaldybės turto panaudojimą, iš kitos pusės – jis turi elgtis pagal Konkurencijos įstatyme numatytas nuostatas.

„Maksimaliai išsaugoti Savivaldybės turtą ir išlaikyti konkurencingas sąlygas – sudėtingas uždavinys. Taip ir atsirado šios naujos sutarties sąlygos, kurioms reikia jūsų pritarimo“, – kalbėjo A. Bartulis.

Politikai domėjosi, kaip brangiai „Busturo“ pralaimėjimo atveju būtų parduodami autobusai. Atsakyta, kad konkreti kaina būtų nustatyta keleivių vežimo konkurso sąlygose. Itin keista sąlyga Tarybos nariams pasirodė ir sąlyga dėl teisės suteikimo „Busturo“ darbuotojams pereiti į kitą įmonę, nes ir dabar jie gali tai padaryti.

„Iš tiesų Darbo kodekse numatyta galimybė tarp dviejų darbdavių susitarti dėl darbuotojų perėjimo iš vieno darbdavio pas kitą. Tačiau mums šis klausimas socialiai jautrus, išgyvename ne tik dėl turto ir sėkmingo jo perdavimo, bet ir dėl žmonių, kurie gali likti be darbo. Šia sąlyga ir parodome savo požiūrį į socialinę problemą“, – atsakė administracijos direktorius.

Sulaukta kontroversiškų pasisakymų
D. Griškevičius patikino suprantąs, kad šis sprendimo projektas Savivaldybės administracijai vienas sunkiausių, tačiau to nepakako, jog sutiktų pritarti šių sąlygų įtraukimui į sutartį.

„Reikia pripažinti, kad Lietuvoje konkurencijos įstatymą reikia užtikrinti kaip bet kurį kitą, bet jis tampa kaip šventa karvė, prasilenkianti su kitais loginiais sprendimais. Nepaisant to, kaip politikas negaliu pritarti šiam sprendimo projektui, nes, manau, tai veda į įmonės, kuri pastaraisiais metais puikiai dirba, išardymą“, – pasisakė politikas.

G. Lukošaitis rėžė, kad šis klausimas yra principingas ir išreiškė susirūpiną, kur žiūri Konkurencijos taryba: „Vokietijoje, Berlyne, Londone ir kituose Europos miestuose jau seniai suprasta, kad miesto susisiekimo paslauga yra ne verslas, o paslauga. Suvokta, jog geriausiai šią paslaugą gali užtikrinti savivaldybės įmonės, siekiančios ne pelno, bet maksimaliai patogaus susisiekimo miestuose. Tikiuosi, kad ir pas mus tai bus suprasta.“

Vladas Artūras Balsys piktinosi, kodėl nuspręsta šį klausimą spręsti tik dabar: „2016 m. buvo parengta Šiaulių miesto viešojo transporto sistemos koncepcijos suformavimo ir jos įvykdymo galimybių studijos ataskaita, kurioje buvo atlikta detali miesto viešojo transporto valdymo analizė, įvardytos didžiausios problemos, pateiktos rekomendacijos ir pasiūlymai, remiantis Vakarų valstybių gerąja viešojo transporto valdymo praktika. Rekomendacijoms įgyvendinti meras ir administracija turėjo dvejus metus, tačiau per šį laikotarpį nei frakcijų seniūnams, nei Tarybos nariams, nei miesto gyventojams nebuvo parengtas nė vienas su miesto viešuoju transporto organizavimu ir valdymu susijęs dokumentas, Tarybos sprendimas. Šis darbas primena gaisro gesinimą, viskas atliekama paskutiniu metu. Tai blogai, labai blogai.“

Nenori įsitraukti į teisinius ginčus
Arūnas Rimkus ragino atsižvelgti į tai, ko labiausiai reikia šiauliečiams: „Mes kalbame apie „Busturą“, bet užmirštame šiauliečius. Manau, šiauliečiai svarbiau už „Busturą“.

Anot jo, kai Šiaulių rajone vežėjo paslaugas pradėjo teikti viena latvių įmonė, ji pasiūlė ne tik mažesnes bilietų kainas, bet dabar keleiviai gali važinėti ir naujais autobusais.

„Kiek girdėjau atsiliepimų, žmonės dėl to patenkinti. Džiaugiuosi, kad Konkurencijos taryba privertė Šiauliuose pajudėti tai pelkei“, – savo pasisakymą tęsė A. Rimkus.

Šiaulių miesto meras Artūras Visockas neapsikentęs ragino susimąstyti, kas būtų, jeigu vežėjų konkursą laimėtų ne „Busturas“.

„Įsivaizduokite, kas nutiktų, jeigu mieste pasipiltų penkerių metų autobusai ir jie taptų šimtu procentu privatūs. Kur būtų konkurencija, jeigu vėl turėtumėme privatų vežėją. Kokioje vietoje čia yra rinka, jeigu bilieto kainą nustato Taryba? Rinką suprantu, kai kainą nustato rinka, o ne Taryba“, – aiškino A. Visockas.

Anot jo, tokiu atveju privatus vežėjas bet kuriuo momentu galėtų ateiti į Tarybą ir paprašyti padidinti bilietų kainas. Taryba su tuo nesutiktų, dėl to privatus vežėjas į gatves neišvažiuotų. Tada, mero teigimu, Savivaldybei tikrai tektų spręsti įvairius teisinius ginčus.

Miesto Taryba vis dėlto nusprendė nepaisyti mero nuomonės ir balsuoti prieš naujų punktų įtraukimą į sutarties sąlygas. Kaip toks sprendimas turės įtakos „Busturo“ ateičiai, lieka neaišku, tačiau panašu, kad įmonės laukia tikrai ne pyragai.

Taryba nepritarė „Busturo“ generalinio direktoriaus V. Seiracko veiklos ataskaitai.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

Kai kurie Tarybos narių pasisakymai nelabai patiko vicemerui D. Griškevičiui.
Artūro STAPONKAUS nuotr.