Meilė ateina per skrandį, sakoma. Ir skubame palepinti savo šeimą gardesniais valgiais. O vasarą ypač, nes daugiau laiko skiriame poilsiui, bendravimui išvykose, gamtoje. Kai nereikia skubėti į darbą, daugiau laiko atsiranda pasmaguriauti ir namuose. Kaip elgtis, kad per skrandį paskui meilę neatsėlintų prasta savijauta, o dar blogiau – apsinuodijimas ir ligos?
Sezoninės virusinės infekcijos
„Atšilus orams kasmet padidėja sergamumas per maistą plintančiomis infekcinėmis ligomis, tokiomis kaip salmoneliozė, šigeliozė, kampilobakteriozė, – informuoja Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Diana Gedminienė. Oficialiosios statistikos duomenimis, kasmet gegužės–rugpjūčio mėnesiais registruojama apie 30–50 proc. visų šių infekcijų atvejų.“
Pasak specialistės, per šių metų pirmąjį pusmetį mūsų šalyje buvo nustatyti daugiau nei 10 tūkst. žarnyno infekcinių ligų atvejų. Tai 11 proc. daugiau, nei per tą patį praėjusių metų laikotarpį. Galbūt dėl to, kad vasariškas sezonas šiemet prasidėjo labai anksti. Specialistės teigimu, apie 70 proc. diarėjų (viduriavimo) atvejų kilmė nenustatyta. Be to, tai tik oficialioji statistika. Kadangi ne visiems tą patį maistą valgiusiems asmenims liga pasireiškia vienodai, sergantieji lengvesne ligos forma į medikus dažniausiai nesikreipia.
Būtina gerai išvirti ar iškepti
Pasak D. Gedminienės, dažniausia vasarą registruojamų maistu plintančių infekcinių ligų protrūkių priežastis yra netinkamas terminis maisto apdorojimas (pavyzdžiui, vištienos ar kitos mėsos kepimas ant žarijų) ir netinkamas jo laikymas iškylaujat gamtoje. Kai aplinkos temperatūra didesnė nei 10°C, ligas sukeliančios bakterijos maisto produktuose gali sparčiai daugintis. Kai kurios jų gali gaminti toksiną, kuris sukelia apsinuodijimą.
Apsinuodyti galima taip pat greitai gendančiu maistu (karšto rūkymo mėsa, žuvis, dešros, pieno produktai, gaminiai iš kremo ir kt.), ypač jei jis kelias valandas buvo laikomas 20°C ir aukštesnėje temperatūroje.
Gyvūninės kilmės produktus (paukštieną, mėsą, žuvį) būtina gerai išvirti ar iškepti. Kai mėsos gabalo viduje temperatūra pasiekia +78°C, pasak specialistės, patogeniniai mikroorganizmai žūva.
Kiaušinius valgyti patartina kietai virtus ar gerai iškeptus. Beje, prieš juos ruošiant lukštą derėtų labai švariai nuplauti. Pieną ar iš jo pagamintus produktus, ypač pirktus turgavietėse iš atsitiktinių asmenų, reikia pakaitinti ar kitaip termiškai apdoroti.
Šaldytuve saugu ne visada
Maistą laikydami šaldytuve, užkertame kelią bakterijų dauginimuisi. Paruoštą maistą suvartokime kuo greičiau, o nesuvalgytą ar iš anksto paruoštą maistą laikykime šaldytuve, nes kambario temperatūroje bakterijos sparčiai dauginasi. Stenkimės, kad šaldytuve laikomas vartojimui paruoštas maistas nesiliestų su žaliaviniu, skystis nuo atitirpinamos mėsos nelašėtų ant kitų produktų. Ilgiau laikytą šaldytuve maistą prieš vartojimą reikėtų gerai pakaitinti.
Patarimai poilsiautojams
Norint išvengti ligų vasarą poilsio metu gamtoje, medikai pataria į kelionę įsidėti negreitai gendančių maisto produktų arba maistą laikyti termoizoliacinėse dėžėse. Pavyzdžiui, užkandžiams gamtoje derėtų pasiimti labiausiai tinkamo maisto – šalto rūkymo mėsos gaminių, traškučių, sausainių be kreminio įdaro, kondensuoto arba labai aukšta temperatūra apdoroto pieno, vaisių, daržovių. Žinoma, vaisių ir daržovių ežero ar upės vandenyje plauti negalima, juos turėtume įsidėti jau švariai nuplautus namuose.
Medikai nepataria užkandžiauti paplūdimiuose prekiaujamais pyragėliais su mėsa ar dešrelėmis.
Rekomenduoja perkant maistą atkreipti dėmesį į galiojimo datą ir laikymo sąlygas. Ypač svarbu saugoti maistą nuo musių ir graužikų. Kitas svarbus patarimas – maistui vartoti tik švarų geriamąjį vandenį, o maudantis jūroje, ežere ar upėje stengtis, kad vanduo nepatektų į burną, nes nurijus galima užsikrėsti patogeniniais ligų sukėlėjais.
Švara apsaugo nuo daugelio bėdų
„Kadangi nuo daugelio žarnyno infekcinių ligų skiepų nėra, – teigia D. Gedminienė, – pagrindinė profilaktikos priemonė yra saugus maistas ir asmens higiena, t. y. švarios rankos ir švari aplinka.“ Būtina visada nusiplauti rankas ne tik pasinaudojus tualetu ar prieš valgio gaminimą, bet dar dažniau – jį gaminant, kad būtų išvengta kryžminės maisto taršos. Nepamirškime kuo dažniau plauti, valyti virtuvės stalo, pjaustymo lentelių paviršių bei įrankių. Žalią mėsą, daržoves ir paruoštus produktus geriau pjaustyti ant atskirų lentelių. Vaisius, daržoves, kiaušinius, žalią mėsą kruopščiai plaukime po tekančiu vandeniu. Kopūstų, salotų viršutinius lapus geriau nuimti.
Nepamirškime nuolat dezinfekuoti kempinėles, šluostes arba jas dažnai keiskime.
Sunegalavus – pas gydytoją
Jeigu nepavyko išvengti maistu plintančios infekcinės ligos, pajutus pirmuosius ligos požymius (pykinimą, vėmimą, viduriavimą, pilvo skausmus, karščiavimą) patartina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Patikrinkite, kurie maisto produktai galėjo sukelti nemalonius pojūčius, gydytojas lengviau nustatys tinkamą gydymą.
