Pigesnės maisto, namų apyvokos prekės bei alkoholiniai gėrimai lietuvius traukia apsipirkti į svečias šalis. Išvykų metu jie išleidžia dideles sumas ir taip skurdina Lietuvos ekonomiką. Be to, dėl apsipirkimo svečiose šalyse aukoja savo laisvalaikį, tačiau ko tik nepadarysi dėl mažesnių kainų ir noro sutaupyti.

Dairosi pigesnių prekių
Kai net oficiali statistika Lietuvoje rodo sparčiausią kainų didėjimą visoje Europos Sąjungoje (ES), nenuostabu, kad nemažai tautiečių apsiperka kaimyninėse šalyse.

Štai šiaulietė Jolanta pasakoja, kad Šiauliuose išgyventi penkių asmenų šeimai ne taip paprasta, todėl šeima laisvesnėmis dienomis važiuoja apsipirkti į parduotuves, esančias Latvijos pasienyje. Ten daugiau perka maisto produktus. Už prekes pakloja daugiau nei per vieną apsipirkimą Lietuvoje, nes prekių perka daugiau ir ilgesniam laikui.
„Kol nepasikeis dabartinė mokestinė sistema ir užsienyje bus galima įsigyti kur kas pigesnės žalios mėsos, kruopų, chemijos prekių, skalbiklių, tol savo uždirbtus pinigus leisime ne Lietuvoje“, – tvirtina šiaulietė.

Perka maistą ir alkoholinius gėrimus
Tai, kad lietuviai važiuoja apsipirkti į užsienį įrodo ir atlikti tyrimai. Negana to, išvykos metu lietuviai išleidžia daugiausiai pinigų, tuo tarpu latviai ir estai užsienyje perka gerokai kuklesnėmis sumomis.

Olandijos tyrimų instituto „Regioplan“ ir profesinių paslaugų bendrovės „EY“ atlikto Baltijos šalių pasienio prekybos tyrimo duomenimis, pusė latvių ir estų apsipirkdami užsienyje išleidžia mažiau nei 50 eurų. Tuo metu mūsiškiai tokiomis, palyginti nedidelėmis, sumomis pasitenkina kur kas rečiau.

Kas ketvirtas respondentas Lietuvoje teigė išleidžiantis 50–100 eurų. Lygiai tokia pati dalis nurodė 100–200 eurų, o 13 proc. tvirtino išleidžiantys po 200–500 eurų. Palyginimui: Latvijoje ir Estijoje tokias sumas (200–500 eurų) užsienio parduotuvėse išleido vos 4 proc. apklaustųjų.

Tyrimas parodė, kad, prieš apsispręsdami pirkti užsienyje, Lietuvos gyventojai pirmiausiai vertina maisto produktų namų apyvokos prekių bei alkoholinių gėrimų kainas.

Latviams taip pat aktualiausios maisto ir namų apyvokos prekių kainos, tačiau nei alaus, nei kitų alkoholinių gėrimų kainos jų netraukia apsipirkti užsienin. O štai Estijoje situacija priešinga – pagrindinis estų kelionių užsienin tikslas – pigesnis alus ir kiti alkoholiniai gėrimai.

Respondentai visose Baltijos valstybėse dažniausiai teigė, kad planuodami apsipirkimą pasienyje jie atsižvelgia į išlaidas degalams: Lietuvoje – 48 proc., Latvijoje – 36 proc., Estijoje – 67 proc. Tiesa, čia bendrumai ir baigiasi, nes antrasis prioritetas estams ir latviams yra kelionės trukmė, o štai Lietuvos gyventojams antrasis prioritetas – valiutos keitimo kursas, trečiasis – PVM dydis, kuris nesmarkiai aplenkė akcizo dydį. Pastarasis rodiklis Latvijoje ir Estijoje buvo trečiasis prioritetas.

Viskas dėl gerų apsipirkimo alternatyvų
SEB banko vyriausiasis analitikas Tadas Povilauskas „Šiaulių naujienoms“ komentuoja, kad pagrindinė priežastis, kodėl lietuviai išleidžia daugiau pinigų negu latviai ar estai vykdami trumpam į kaimyninę šalį yra ta, kad skirtumas tarp kainų Lenkijoje ir Lietuvoje yra daug didesnis negu tarp kainų Estijoje ir Suomijoje ar Estijoje ir Latvijoje, ar Latvijoje ir Estijoje.

Vien tai, kad mes turime tokią didelę kaimynę, kuri yra ES narė (todėl galime laisvai į ją keliauti priešingai negu į Rusiją ar Baltarusiją, kur yra patekimo į šias šalis apribojimai (vizos), tiek ir apribojimai įsivežamų prekių kiekiui), be to, Lenkijoje valiuta yra nuvertinta ir ji sugeba pasigaminti prekių daug pigiau negu gali Baltijos šalyse, lemia, kad lietuviai ir išlaidauja daugiau keliaudami į kaimynines šalis negu estai ar latviai.

„Jeigu latviai ar estai turėtų tokią kaimynę kaip Lenkiją, net neabejoju, kad jie taip pat mielai važiuotų apsipirkti ir išleistų daug, nes dabar latviams ir estams Lenkija per toli, o kainų skirtumai tarp Baltijos šalių nėra tokie dideli (neskaitant alkoholinių gėrimų, kurie Latvijoje pigesni negu Estijoje ir Lietuvoje), kad labai skatintų pasienio prekybą tarp mūsų trijų Baltijos šalių. O sparčiai augančios kainos Lietuvoje, žinoma, daro apsipirkimą Lenkijoje dar patrauklesnį. Tačiau vargu ar galima sakyti, kad augančios kainos Lietuvoje verčia lietuvius daugiau apsipirkti Latvijoje (išskyrus alkoholinius gėrimus), nes kainos Latvijoje nėra mažesnės negu Lietuvoje“, – sako T. Povilauskas.

Apsiperka ir skiria laiko pažintinei veiklai
Įdomu ir tai, kad lietuviai apsipirkimui užsienyje skiria visą dieną. Analitiko nuomone, tokio elgesio priežastis labai paprasta – tiesiog estai ir latviai neturi tokios geros apsipirkimo alternatyvos, kaip mes, lietuviai, turime Lenkiją, nes kaip minėta anksčiau, kainos Baltijos šalyse taip nesiskiria, kad skatintų fizinių asmenų keliones tarp šalių didelio apsipirkimo tikslais.

Lietuviai į Lenkiją dažnai keliauja įsigyti ne tik maisto, tačiau ir drabužių, buitinės technikos, statybinių prekių ir tam paskiria ne vieną valandą, o dar reikia įvertinti ir kelionės laiką, kuris gali trukti nuo 1 iki 3 val., priklausomai, iš kurios Lietuvos vietos yra keliaujama.

„Vėlgi laisvalaikis turi savo kainą – jeigu gali apsilankęs Lenkijoje išleisti daug mažiau negu būtum išleidęs Lietuvoje, tai sutaupyti pinigai gali būti didesni negu laisvalaikis būtų žmogui suteikęs naudos. Juolab kad dalis lietuvių ,rečiau į Suvalkus, Balstogę važiuojantys apsipirkti, tuo pačiu dar skiria šiek tiek laiko ir pramoginei bei pažintinei veiklai Lenkijoje (Suvalkų vandens parkas, Augustavo kanalai, užsukimas į Seinus ir t. t.)“, – paaiškina T. Povilauskas.

Lietuvoje kainos toliau augs
Panašu, kad lietuviai ir toliau apsipirks kaimyninėse šalyse, nes Lietuvoje kainos nežada mažėti. Pašnekovo teigimu, ilguoju laikotarpiu Lietuvoje kainos augs 2–3 proc., tačiau labiau didės paslaugų, o ne prekių kainos, nes daugumos prekių kainų skirtumai Lietuvoje ir užsienyje jau nebėra dideli, tačiau paslaugos Lietuvoje vis dar yra gerokai pigesnės.
Tikėtina, kad paslaugų kainų didėjimą lems ir toliau ilguoju laikotarpiu augsiantys darbuotojų atlyginimai, kurie tebėra vieni žemiausių Europos Sąjungoje.

„Prekių kainos nebeturėtų taip stipriai didėti ir jų pokyčiai bus jau labiau susiję ne su vidaus veiksniais, bet su pasaulinėmis tendencijomis (pavyzdžiui, naftos, grūdų, metalų ir kitų biržinių prekių pokyčiais). Be to, ir Lietuvos ekonomika ne visada augs taip, kaip auga pastaraisiais metais, todėl tikrai bus periodų, kai Lietuvoje trumpam kainų augimas sustos“, – prognozuoja ekonomistas.

Prarandama daug mokesčių
Šeimos finansų ekspertė Jūratė Cvilikienė sutinka, kad laisvas prekių ir žmonių judėjimas yra vienas iš daugelio buvimo Europos Sąjungoje privalumų. Pavyzdžių, kai žmonės renkasi kitos šalies siūlomas prekes ar paslaugas, yra daug. Pavyzdžiui, švedai ar suomiai vyksta į Estiją pigesnių prekių, o jaunuoliai ar į pensiją išėję anglai renkasi gyvenimą Ispanijoje.

„Žvelgiant iš asmeninio biudžeto perspektyvos – toks savo finansų valdymas yra išmanus, juk už tą pačią kainą gaunama geresnė gyvenimo kokybė ar daugiau prekių. Tačiau žiūrint iš kitos perspektyvos akivaizdu, kad Lietuvai tokios kelionės nėra naudingos dėl prarandamų mokesčių, nesukurtų darbo vietų“, – dienraščiui komentuoja J. Cvilikienė.

Anot jos, Lenkijos rinka gerokai didesnė, konkurencija joje milžiniška, tad normalu, jog prekybininkai turi galimybių siūlyti ir geresnes kainas. Situacija Lietuvoje panaši į vištos ir kiaušinio. Prekybininkai teigia negalintys mažinti kainų, nes nėra kritinės masės pirkėjų, o gyventojai renkasi užsienio prekybininkus, nes ten pigiau.

„Manau, šioje situacijoje pralaimi visi, tad tikrai verta ieškoti būdų, kaip pirkėjus paskatinti rinktis Lietuvos gamintojus ir prekybininkus. Tai gali būti ir mažesnis pelnas, lengvatiniai PVM tarifai ar kiti būdai“, – siūlo šeimos finansų ekspertė.

Siūlo didinti savo vertę darbo rinkoje
Pašnekovės nuomone, greičiausiai yra žmonių, kuriems gaila laiko, praleisto apsiperkant užsienyje, tačiau galbūt jie nemato kitos išeities. Galbūt kiti derina tokias išvykas su pramogomis, vis dėlto tikėtina, kad yra ir tokių, kurie dar nevertina savo laiko kaip brangaus turto.

„Valdant savo biudžetą, kertinis yra racionalus paskaičiavimas, tad jei per vieną dieną efektyviai, įvertinus visas sąnaudas, įsigyjama prekių artimiausioms kelioms savaitėms, tai gali būti ir labai gera investicija. Tačiau man kelia nerimą tai, kad tik 48 proc. įvertina kuro sąnaudas. Visgi tai daryti būtinai reikėtų, nes visai gali būti, kad įvertinus visas išlaidas paaiškės, jog tokių kelionių metu nėra sutaupoma, o atvirkščiai – patiriamos didesnės išlaidos negu nauda“, – sako J. Cvilikienė.

Ji taip pat informuoja, kad paskutiniu metu Lietuvoje sparčiausiai brangsta paslaugų kainos. Pagrindinė priežastis – trūksta darbuotojų. Norėdami juos išlaikyti ir pritraukti naujų, darbdaviai kelia atlyginimus, o visa tai kelia kainas galutiniam vartotojui. Greičiausiai kainų augimo tendencija išsilaikys ir artimiausiu metu. Tad tikrai racionalu būtų pagalvoti, kaip didinti savo pajamas ir savo vertę darbo rinkoje.