Dar ne taip tolimoje praeityje vaikų darbas buvo gyvenimo norma. Juk ir lietuvių literatūros klasikas (J. Baltušis) aprašė nelengvą samdinio dalią...
Tarptautinės darbo organizacijos teigimu, sunkus vaikų darbas yra pavojingas jų fiziniam, dvasiniam bei emociniam vystymuisi. Dar didesnė rykštė yra nelegalus nepilnamečių darbas, kai apie sunkias, žalingas sveikatai sąlygas sužinoma daugiausia atsitiktinai. Štai 2015 metais Nigerijoje, nelegaliose aukso kasyklose, apsinuodiję švinu mirė 28 vaikai.
Ir nors JT vaikų darbą laiko eksploatavimo forma, dar ir mūsų dienomis daugelyje besivystančių pasaulio šalių vaikų darbas yra plačiai paplitęs. Šiuo metu ekonomiškai silpnesnėse Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos valstybėse dirba apie 250 mln. vaikų (ketvirtis milijardo!), kurių amžius – nuo 5 iki 14 metų.
Birželio 12-ą minima Pasaulinė kovos prieš dirbančius vaikus diena. Ta proga nutarėme pasidomėti, ar Šiauliuose yra nelegalai dirbančių, išnaudojamų nepilnamečių. Kokie įstatymai reglamentuoja nepilnamečių įdarbinimą ir pan.? Kalbiname Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vyriausiąją darbo inspektorę Simoną Mickutę.
Darbdaviai nebeprivalo teikti informacijos apie dirbančius nepilnamečius
„Kiek nepilnamečių šiuo metu dirba Šiauliuose, pasakyti negalėčiau. Tokia informacija paprastai atsiskleidžia per inspektavimus. Iki šiol buvo nusistovėjusi tvarka, jog kasmet iki liepos 1 d. darbdaviai mus informuodavo apie ketinimą įdarbinti nepilnamečius. Nuo 2017 m. liepos 1 d. jie nebėra įpareigoti mums teikti šitokią informaciją, todėl konkrečiai ką pasakyti šia tema būtų sunku“, – teigia mūsų pašnekovė.
Anot S. Mickutės, pernai iki nurodytos datos VDI Šiaulių skyrius gavo tik aštuonis pranešimus apie ketinimą įdarbinti 18 metų neturinčius asmenis. Dabar pamatyti dirbančius nepilnamečius galima nebent tik inspektuojant įmones.
Be abejonės, laikas keičia ir žmones. Prieš kelis dešimtmečius vasaros atostogų metų dažnas moksleivis svajodavo užsidirbti pinigų: stodavo prie konvejerio, ravėdavo daržus, dirbdavo įvairius pagalbinius darbus... Panašu, dabar viso to nebėra. Geriau gyvename?
S. Mickutė: „Nereikėtų pamiršti, jog vasaros metu daug jaunimo išvažiuoja padirbėti svetur, į kurortus, kad ir į tą pačią Palangą. Arba į užsienio valstybes. Tačiau šitokios informacijos, kiek nepilnamečių dirba užsienyje, deja, neturime. Nei jie patys, nei jų tėvai nėra įpareigoti pranešti VDI apie jų nepilnamečių vaikų darbą užsienyje. O kaip jau minėjau, Šiaulių rajone dirbančių nepilnamečių nėra daug.“
Ar yra pasitaikę nustatyti nepilnamečių išnaudojimo atvejų, tarkime, per pastaruosius penkerius arba dešimt metų?
Pašnekovės teigimu, tokių atvejų ji neprisimenanti. Žinoma, ji kalba tik apie VDI Šiaulių skyrių. Kokia yra situacija kitur, ji nežino.
Ar sunku įsidarbinti nepilnamečiui?
Lietuvos įstatymai leidžia priimti į darbą ne jaunesnius kaip 14 metų asmenis. Pasak S. Mickutės, dirbantys nepilnamečiai skirstomi į dvi grupes: vaikai nuo 14 iki 16 metų ir paaugliai nuo 16 iki 18 metų. Taigi norint įdarbinti vaiką iki 16 metų reikia daugiau dokumentų, tokių kaip rašytinis tėvų sutikimas, o jei mokslo metai nėra pasibaigę – dar ir sutikimas iš mokymo įstaigos. Be viso to, reikalinga šeimos gydytojo išvada, ar vaikas galės dirbti konkretų darbą.
Paaugliai nuo 16 iki 18 metų jau gali savarankiškai sudaryti darbo sutartis. Aišku, prieš pradedant dirbti, jiems taip pat reikia pasitikrinti sveikatą ir kt.
Tiek vaikai, tiek paaugliai priskiriami labiau pažeidžiamų dirbančiųjų kategorijai, todėl gali dirbti tik nesunkius ir daug patyrimo nereikalaujančius darbus, pavyzdžiui, prekyboje arba nešioti lankstinukus ar kt. Nepilnamečiai negali dirbti krovikais ir dar daugelį kitokių darbų. Visa tai yra išdėstyta asmenų iki 18 metų įdarbinimo tvarkos apraše.
Pašnekovės teigimu, įstatymai numato, jog nepilnamečiai turi dirbti ne visą darbo dieną. Asmenys nuo 14 iki 16 metų gali dirbti iki 6 valandų trukmės darbo dieną su sąlyga, kad mokslo metai yra pasibaigę ir ne daugiau kaip 30 valandų per savaitę. Asmenys nuo 16 iki 18 metų gali dirbti iki 8 valandų per dieną ir iki 40 valandų per savaitę. Taip pat nepilnamečiams turi būti užtikrinta pietų pertrauka, bet ne vėliau, kaip po 5 darbo valandų. Jeigu nepilnametis dirba ilgiau kaip 4 valandas per dieną, jam kasdien papildomai suteikiama pusės valandos pertrauka, kuri įskaitoma į darbo laiką.
Į klausimą, ar pasitaikė nustatyti atvejų, kai darbdaviai būtų nesilaikę aukščiau išvardytų nuostatų, S. Mickutė atsakė: „Tokių konkrečių atvejų mes nežinome. Prie VDI yra veikianti Darbo ginčų komisija. Nėra buvę, kad į ją kreiptųsi nepilnametis, tarkime, dėl laikų neišmokėto atlyginimo, dėl nesaugių darbo sąlygų arba dėl darbo ir poilsio trukmės pažeidimų.“
Baigdama pokalbį, S. Mickutė pabrėžė, kad darbdaviai rūpinasi nepilnamečių darbo sąlygomis, o situaciją nepilnamečių darbo rinkoje pavadino „pavyzdinga“.
Vietoje Post Scriptum
Panašiai kalbėjo ir Valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Zenonas Griguola. Jo teigimu, per pastaruosius 4–5 metus nebuvo nustatyta jokių nusižengimų, susijusių su nepilnamečių asmenų darbu.
Tačiau VDI dažnai sulaukiama skambučių, kai domimasi įvairiais nepilnamečių įdarbinimo klausimais. „Dėl savaime suprantamų priežasčių vaikui ne visuomet galima leisti dirbti darbus, kuriuos dirba suaugusieji: sudėtingus, pavojingus darbus arba darbus su mechanizmais, esant kenksmingoms sąlygoms arba darbus naktimis“, – tvirtino Z. Griguola.
Negalėjo mums pagelbėti ir Lietuvos statistikos departamentas, duomenų parengimo Šiaulių skyrius, kur kreipėmės norėdami gauti statistinių duomenų apie nepilnamečių darbą mieste ir rajone. Mums mandagiai paaiškino, jog tokia statistika paprasčiausiai nėra renkama.
Trumpas reziumė. Iš kalbintų pašnekovų pasisakymų aiškėja, jog situacija nepilnamečių darbo rinkoje nėra bloga ir galimi tik pavieniai, reti nusižengimai veikiantiems įstatymams. Šiaip ar taip čia ne Nigerija ir ne Pakistanas.
Prieš 8–9 metus šių eilučių autoriui teko kalbinti vaikus, rugsėjo pirmosios išvakarėse renkančius, o paskui pardavinėjančius daiktus, rastus tuometiniame Kairių sąvartyne. Jie neslapukaudami tvirtino, jo apie mokyklą nė negalvoja: vieno namuose girtas patėvis ir būrys jaunesnių broliukų bei seserų, kitas bando pagelbėti niekur nedirbančiai sergančiai motinai, trečias svajoja šitaip užsidirbti ir už gautus pinigus nusipirkti dviratį...
Aišku, kad šitokie atvejai dažniausiai lieka už visokių žinybinių suvestinių borto. O ir argumentas, jog nepilnamečiai nesikreipia į Darbo ginčų komisiją, todėl viskas yra gerai, pasirodė esąs per silpnas: juk panašiais atvejais dargi suaugęs linkęs tik numoti ranka, o ne bando „ieškoti teisybės“... Juolab kad pilno vaizdo apie šiandien dirbančių nepilnamečių mastus minėtos valstybės institucijos, kaip įsitikinome, neturi.
Pasak VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vyr. darbo inspektorės S. Mickutės, pernai iki liepos 1 d. jų žinyba gavo tik 8 pranešimus apie įdarbinamus nepilnamečius. Šiemet tokios informacijos darbdaviai teikti nebeprivalo.
Autoriaus nuotr.
VDI Šiaulių teritorinio skyriaus vedėjas Z. Griguola tvirtino, jog per pastaruosius 4–5 metus nebuvo išaiškinta jokių nusižengimų, susijusių su nepilnamečių asmenų darbu.
Autoriaus nuotr.
