Pagaliau vasara. Jeigu ir ne astronominė, tai kalendorinė. Pastarąsias porą savaičių laikosi karšti orai, nuo kurių kenčia ir žmonės, ir jų augintiniai. Pastariesiems, ko gero, dar prasčiau, nes dažnai jų gerovė labai priklauso nuo jų šeimininkų supratimo, geranoriškumo ir paprasčiausio apdairumo. Apie visa tai „Šiaulių naujienų“ skaitytojams pasakoja veterinarijos gydytoja Eivydė Mažeikaitė.
Į ką pirmiausia naminių gyvūnų turėtojai turi atkreipti dėmesį?
E. Mažeikaitė: „Lauke nusistovėjo karšti orai. Šunų augintojai turi įsitikinti, kad šuns būda stovi pavėsyje ir jokiu būdu ne saulėkaitoje. Tas pats ir kalbant apie voljerus: juose būtinai turi būti šešėlis, kur gyvūnas galėtų pasislėpti nuo kaitrių saulės spindulių. Tas pasakytina ir apie kitus gyvūnus, kurie, skirtingai nei žmogus, negali pasikeisti savo „aprangos“ – apsivilkti plonesnio, lengvesnio rūbo. Taip pat labai svarbu, kad šalia gyvūno visada būtų švaraus geriamojo vandens dubenėlis. Vanduo neturėtų būti ledinis, tačiau ganėtinai vėsus.“
Gyvūnas kelionėje
Yra kas vežasi šunis arba kates į keliones automobiliu. Pasak E. Mažeikaitės, ir tokiu atveju apsistojus gamtos prieglobstyje šuo arba katinas privalo turėti dubenėlį su vandeniu ir guoliuką saulės neapšviestoje vietoje. (Gyvūnų augintojai taip pat turėtų atminti, kad saulė sukasi, ir kur neseniai buvo šešėlis, po valandos ar kitos jau gali būti saulės apšviesta teritorija, – aut. past.)
Gyvūnui ilgiau pabuvus saulėje, gali pasireikšti nervų sistemos sutrikimai, bendras silpnumas ar kolapsas. Tokiais atvejais reikia neatidėlioti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Patarimas: vasarą gyvūnus geriausia palikti namuose. Bet jei aplinkybės susiklosto kitaip ir savo šunį arba katę turime vežtis automobilyje, net trumpam sustojus ir gyvūną palikus automobilyje, reikia žiūrėti, kad keli langai būtų praviri ir oras galėtų per juos cirkuliuoti. Žinoma, mašiną irgi reikėtų statyti pavėsyje. Kita vertus, jei gyvūnas mašinoje nėra pririštas, jis gali išlipti pro atvirą langą lauk arba belipdamas „užstrigti“, tad langai turi būti praverti atitinkamai: nei per daug, nei per mažai.
Kuo pavojingas buvimas aklinai uždarytame automobilyje?
E. Mažeikaitė: „Saulėkaitoje palikto automobilio viduje temperatūra gali sukilti iki 50 laipsnių. Ilgiau gyvūną palikus tokioje aplinkoje, galimi nervų sistemos sutrikimai, šokas, koma. Jeigu gyvūną reikia palikti mašinoje, geriausia jį uždaryti į „boksą“ – kelioninį konteinerį, o tada visiškai praverti mašinos langus – gyvūnas gaus pakankamai gryno oro. Tačiau ir tokiu atveju būtina kas 10 minučių ateiti ir įsitikinti, ar viskas gerai. Be to, paliktas šuo arba katė privalo turėti dubenėlį šalto vandens.“
Jeigu augintinį randame mieguistą, apatišką, jei pasireiškia traukuliai, vangi reakcija, suaktyvėjęs kvėpavimas, o jo kūno temperatūra atrodo esanti aukštesnė už normalią, pirmoji pagalba – ant gyvūno pilti šaltą vandenį ir kuo greičiau kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Nudegimai
Šuniui, katinui ar kitam augintiniui ilgiau pabuvus saulėje gali atsirasti odos nudegimų. Saulės spinduliai labiausiai pavojingi bekailiams (sfinksai, kinų kuoduotieji) ir šviesaus kailio gyvūnams. Atsiranda nudegimo požymių – tamsesnių, pleiskanojančių odos plotelių.
Kaip apsaugoti gyvūnėlius? Anot veterinarijos gydytojos, pirmiausia reikėtų kuo mažiau būti saulėje. Antra, kaip apsaugos priemonės tinka vaikų bei kūdikių odos priežiūrai skirti kremai nuo ultravioletinių spindulių.
Gyvūnų priežiūra namuose
Atėjus karštiems orams, dažnai namuose praveriami langai ir durys – daromi skersvėjai, siekiant atsivėsinti. Tačiau pažeme vaikščiojantiems bei gulinėjantiems gyvūnėliams skersvėjai kenkia: gali pasireikšti radikulitas, peršalimas, sloga – t. y. kaip ir žmonėms.
„Auginantys kates neretai vasarą atlapoja langus, atidaro balkonus. Katės tupi ant balkonų arba ant palangių, kas irgi labai pavojinga: išvydusios paukštelį, vabaliuką arba išgirdusios kokį garsą katės užsimiršta kur esančios, ir gali nukristi. Kritimas iš aukščio visada pavojingas gyvūno sveikatai ir gyvybei – įvairūs lūžiai, stuburo traumos ar pan. Tokių pacientų mes nuolat sulaukiame, todėl langus reikėtų pradaryti tik tiek, kad gyvūnas pro tarpą negalėtų išlįsti išorėn“, – pasakoja E. Mažeikaitė.
Parazitai, erkės, vabzdžių įgėlimai
Gyvūnai, kaip ir žmonės, skirtingai reaguoja į bičių, vapsvų, širšių įgėlimus. Vieni gali būti alergiški, o kiti – ne. Jei įgėlimo vietoje oda parausta, gyvūnas kasosi, laižo, sutinsta snukelis, apsunksta kvėpavimus – reikia nedelsiant gyvūną parodyti veterinarijos gydytojui.
„Kol kas tai pavieniai atvejai, bet Lietuvoje jau yra buvę, kai šunys buvo užkrėsti uodų pernešamomis mikrofiliarijomis – taip vadinamomis širdies kirmėlėmis, – tęsia E. Mažeikaitė. – Priemonių, kaip padėti augintiniams, turime. Pavyzdžiui, galima vartoti tabletes nuo kirmėlių, kurios veikia ir minėtus helmintus.
Jeigu gyvūno odoje atsiranda įbrėžimų, žaizdelių, negalima jų palikti likimo valiai. Pavyzdžiui, tokiose pažeistose vietose musės deda kiaušinėlius, o iš jų vėliau išsivysto lervutės – žvejams taip gerai žinomi „dzikai“. Taigi gyvūno odoje pastebėtas žaizdeles reikia dezinfekuoti ir gydyti“, – pataria veterinarijos gydytoja.
Kartais gyvūnai susižaloja užlipę ant stiko šukių, pavyzdžiui, besimaudydami vandenyje. Šiltu oru bakterijos vystosi greitai, todėl laiku nepasirūpinus, žaizdos išopėja, supūliuoja, sunkiai gyja. Šitaip galima pasigauti ir infekciją.
Erkės pavojingos šunims. Kol kas Lietuvoje pavojinga, erkių pernešama liga babeziozė katėms nenustatyta. Šunims šis susirgimas labai pavojingas ir net gali baigtis gyvūno mirtimi. Todėl nuo erkių turime saugotis ne tik patys, bet ir padėti apsisaugoti gyvūnams. Erkės būna aktyvios nuo ankstyvo pavasario, orui šiek tiek sušilus ir iki pat pirmųjų rudens šalnų.
Priemonių nuo erkių yra nemažai. Tai gali būti lašai, specialūs antkakliai su skirtinga veikimo trukme nuo dviejų iki aštuonių mėnesių, atsparūs vandeniui ir neatsparūs... Prieš ko imantis geriausia būtų pasikonsultuoti su veterinarijos gydytoju.
Ką daryti ilgakailių gyvūnų šeimininkams? Juk po kiekvieno pasivaikščiojimo „išrankioti“ erkių tiesiog neįmanoma?
E. Mažeikaitė: „Ilgakailiams šunims galima sugirdyti tabletes nuo erkių ir blusų. Jos taip pat būna skirtingos veikimo trukmės – nuo kelių savaičių iki kelių mėnesių. Vaistai veikia per kraujotakos sistemą kaip atbaidanti priemonė, deja, šimtaprocentinės apsaugos kol kas nėra surasta. Ir vartojant minėtas priemones erkės gali įsisiurbti. Reikalas tas, kad pirmuonis į gyvūno kraują įsisiurbusios erkės paleidžia po 48–72 valandų. Jeigu naudojamos apsaugos priemonės (antkakliai, lašai ar kt.), erkės per tą laiką yra neutralizuojamos ir jos nebespėja atlikti savo „juodojo darbo.“
Panašu, kad šiuo klausimu katinams pasisekė labiau?
„Įsisiurbusios erkės katėms irgi sukelia diskomfortą. Tiek katėms, tiek šunims pavojingos yra ir blusos, kurių įkandimai gali sukelti alerginį dermatitą, – teigia pašnekovė. – Netgi namuose laikomi gyvūnai neapsaugoti nuo blusų, kurias iš lauko gali parnešti kiti gyvūnai arba žmonės: ant drabužių, ant batų... Blusų gali „atvežti“ ir svečiai, jeigu jų namuose gyvūnai turi šitų parazitų. Dukart per metus profilaktikos tikslais reikia naudoti atitinkamas priemones nuo blusų.“
Iškylaujant
Vasarą dažnas su savo gyvūnais skuba į gamtą, prie vandens. Čia reikėtų žiūrėti, kad augintiniai nesiraustų kitų paliktose gendančio maisto krūvelėse, ir tai ypač svarbu, kai kalbame apie šunis. Besirausdamas šuo gali prisikvėpuoti mikrosporinių grybų, sukeliančių nervų sistemos sutrikimus, iššaukiančių traukulių priepuolius ir kt. Tokiais atvejais taip pat reikia nedelsti ir kreiptis į veterinarijos gydytoją.
Iškylaujant reikėtų vežtis gyvūnams skirto subalansuoto maisto ir nelepinti augintinių gardžiais kąsneliais nuo vaišių stalo, neduoti rūkytų, keptų, sūrių maisto produktų, kurie gali sukelti augintiniams apsinuodijimus, gastritus, kolitus, enteritus ir netgi kasos uždegimus – pankreatitus.
„Esant karštiems orams, maistas greitai genda, todėl iškylautojai suranda „saliamonišką“ sprendimą – pastovėjusį maistą atiduoda savo augintiniams, ko daryti negalima. Šiltai buvęs maistas jau gali būti pradėjęs gesti, apkrėstas kenksmingais mikroorganizmais, kas gali sukelti mūsų mažiesiems draugams sunkius apsinuodijimus“, – sako E. Mažeikaitė.
Sportuojant
Yra sportuoti mėgstančių žmonių, yra ir tokių, kurie kartu pabėgioti pasiima ir savo augintinius. Reikėtų žinoti, jog vidudienis tas paros metas, kada reikėtų gyvūnų neapkrauti papildomu fiziniu krūviu. Kailiu apaugęs šuns kūnas ne taip greitai atsikrato šilumos pertekliaus, kaip žmogaus. Todėl geriausias laikas pasivaikščiojimams – ankstus rytas arba vėlus vakaras, kai saulė nėra tokia aktyvi.
Pasak veterinarijos gydytojos, taip pat negalima leisti nuo fizinio krūvio įkaitusiam gyvūnui šokti į vandenį maudynių, nes temperatūrų skirtumas neigiamai veikia raumenis – juos gali sutraukti. Taigi pasportavus reikėtų dar kurį laiką leisti augintiniui ramiai pavaikščioti, o tik po to žengti į vandenį.

Išsmukusios pro atvirus langus katės pavojingai balansuoja ant balkono krašto arba palangių. Veterinarijos gydytoja teigia kasmet sulaukianti iš aukšto
nukritusių, susižalojusių augintinių.
Autoriaus nuotr.
Reklama: vitaminai šunims



