Vakar Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centre Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešajai bibliotekai atiduota restauruota Levo Tolstojaus knyga ,,Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“ (1921 m.). Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza restauruotą knygą grąžino bibliotekos direktoriui prof. Broniui Maskuliūnui.
„Pagal rastą analogą galėjome geriau suprasti knygą“
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro vedėja, pirmos kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorė Vita Andrulienė susirinkusiems bibliotekoms darbuotojams teigė, jog turės šią knygą saugoti. Skaitytojams rekomenduojama neliesti, nesinaudoti, o bibliotekos darbuotojams – rekomenduojama įsigyti pirštinaites, kad vėl ši knyga nesugrįžtų į restauravimo centrą, nors L. Tolstojaus knygelei iš nerūgštaus popieriaus padarytas apsauginis aplankalas. Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro darbuotojoms buvo kilusi mintis padaryti viršelį, tačiau ilgai svarsčius nuspręsta, jog tai bus netiesa, todėl knygą paliko tokią, kokia ji yra.
Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro antrosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorė Elvina Karosienė pasakojo, jog dokumentas į restauravimo centrą buvo gautas labai blogos būklės. Nėra jokio įrišimo, lapai tiesiog įklijuoti į viršelį, sudėti vienas ant kito. Taip buvo padaryta, kad būtų įmanoma vartyti.
„Radome šios knygos analogą su išlikusiu viršeliu. Pagal rastą analogą galėjome geriau suprasti knygą. Buvo sunku susidėlioti lapus, kai kurių ir nėra. Svarstėme, kaip sujungti lapus: ar dėti atskirai, ar sujungti lankais. Pagal analogą supratome, kiek puslapių įeina į vieną lanką. Pats knygos popierius buvo labai prastos kokybės, mūsų tyrimai parodė, kad popierius yra labai rūgštus, jame yra lignino. Rašalai, atspaudai, kurie yra knygoje, vandenyje stabilūs. Tyrėme, ar rašaluose yra geležies pėdsakų, nes geležis, kai senėja, linkusi rūdyti ir popieriuje. Tie tyrimai buvo atlikti tam, kad žinotume, kokius vykdyti restauravimo procesus. Popierius iš pradžių buvo valomas mechaniškai, o vėliau plaunamas vandenyje. Vanduo – geriausias tirpiklis, pats natūraliausias ir tinkamiausias. Vėliau atkūrėme prarastas detales, lapai buvo presuoti, išdžiovinti, padaryta apdaila. Užtrukome apie pusmetį, nors turėjome dirbti ir prie kitų eksponatų“, – pasakojo restauratorė E. Karosienė.
„Aušros“ muziejaus direktorius R. Balza teigė, jog labai gražu, kad „Aušros“ muziejaus Restauravimo centras gali prisidėti prie Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos retų knygų tvarkymo. L. Tolstojaus knyga, anot direktoriaus, labai unikali ir įdomi. Muziejaus direktorius džiaugėsi, jog greit turės ir popieriaus liejimo mašiną, kuri labai palengvins restauratorių darbą.
L. Tolstojaus knyga – Šiauliuose veikusios kultūros bendrovės leidinys
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos Kraštotyros, senųjų spaudinių ir skaitmeninimo skyriaus vyresnioji bibliotekininkė Audronė Baškienė teigė, jog pagal bibliotekos skaitmeninės kolekcijos nuostatus, jų pareiga yra skaitmeninti ir talpinti senus ir retus leidinius į Lietuvos kultūros paveldo informacinę sistemą.
„Kai buvo vykdoma atranka, ką galėtume skaitmeninti ir įdėti į virtualų skaitmeninės kolekcijos portalą, pamatėme, kad ta knygelė tikrai to verta, bet ji buvo prastos būklės. Knyga į biblioteką pateko senais laikais, turbūt sovietmečiu. Ji buvo užmiršta, palikta, kol neatėjo skaitmeninimo laikotarpis. Tad kreipėmės į restauravimo centrą, kad knyga būtų restauruota. Ir dabar turime puikų rezultatą. L. Tolstojaus knyga ,,Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“ išleista 1921 m. Leipcige. Tai Šiauliuose veikusios kultūros bendrovės leidinys. Ši bendrovė labai didelį dėmesį skyrė vaikų literatūrai. Būtent ši knygelė yra pasaka, o versta Šiaulių gimnazijos mokytojo, visuomenininko Jono Trečioko. Įdomus toks faktas, kad kultūros bendrovė 15 proc. savo leidžiamo repertuaro skyrė vaikų literatūrai. Per savo gyvavimo laikotarpį išleido 173 knygas ir 26 leidiniai – skirti vaikų literatūrai. Kultūros bendrovė buvo sudariusi susitarimą, kad leidinys būtų kuo geresnės kokybės, iliustracijos atitiktų tuo metu Vakarų Europos standartus. Praėjo beveik 100 m., todėl laikas padarė savo“, – pasakojo A. Baškienė.
Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešosios bibliotekos direktorius prof. B. Maskuliūnas pasakojo, jog kurį laiką nebuvo retų leidinių įsigijimo tvarkos. Visi senesni ar retesni leidiniai į biblioteką atkeliaudavo anonimiškai, dauguma buvo ir pirkti.

Šiaulių „Aušros“ muziejaus Restauravimo centro antrosios kvalifikacinės kategorijos dokumentų restauratorė E. Karosienė pasakojo, jog dokumentas į restauravimo centrą buvo gautas labai blogos būklės.
Artūro STAPONKAUS nuotr.

L. Tolstojaus knygos ,,Pasaka apie tris brolius ir nebilę seserį, seną velnią ir tris velniūkščius“ (1921 m.) restauravimas užtruko apie pusmetį.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



