Vasariški orai vilioja atsigaivinti prie vandens. Šiauliečiai gali didžiuotis, kad viduryje miesto turi ežerą, o ir aplinkui jų nestokoja. Tik ar visuose vandens telkiniuose maudytis saugu?

Gelbėtojai budi dviejuose paplūdimiuose
Mieste įteisinti ir gelbėtojų prižiūrimi yra tik du paplūdimiai: prie vietinių pamėgto Prūdelio ir ramaus poilsio gerbėjų  lankomo Rėkyvos ežero. Prūdelis šiomis karštomis dienomis pritraukia nemažą skaičių nuo kaitros bėgančių miestiečių – ypač vaikų, kurie čia mėgsta atlėkti dviračiais.

Prūdelio ir Rėkyvos paplūdimius prižiūri sporto mokykla „Atžalynas“. Sezono metu čia dirba aštuoni gelbėtojai: pusė – viename paplūdimyje, kita pusė – antrame.  Jie saugo poilsiautojus nuo 9 iki 20 val.

Miesto pliažais besirūpinantis sporto mokyklos paplūdimių priežiūros specialistas Vidutis Bikinas pasidžiaugė, kad skęstančiųjų gelbėti dar neteko, nors maudymosi sezonas šiemet prasidėjo žymiai anksčiau.  Šiais metais šiek tiek pagerėjo poilsio ir darbo sąlygos. Prie Rėkyvos ežero įrengta naujų persirengimo kabinų, gelbėtojų postas. Yra paplūdimuose tualetai, geriamojo vandens.

Kiekviename pliaže yra taisyklės, gali poilsiautojai susipažinti, todėl ginčų retai neiškyla. Didžiausius rūpesčius greitai išvardija V. Bikinas: „Pavojinga  su čiužiniais vaikams plūduriuoti, įspėjame tėvus, kad be priežiūros vaikų nepaliktų. Kaip ir seniau, didžiausia problema su išgėrinėjančiais. Kai kurie žmonės vis dar nemoka ilsėtis blaivūs, svaigiųjų gėrimų atsineša, tarsi nežinotų: neblaiviems prie vandens – ne vieta. Neleidžiama pliaže rūkyti, maudyti augintinius.  Kartais tenka įspėti, kad su mažuliukais šuneliais nepageidautina paplūdimyje lankytis, o su dideliais šunimis atėjusius dažniausiai išprašome.“

Gelbėtojams kol kas su poilsiautojais pavyksta sutarti gražiuoju, policijos pagalbos dar neprireikė. Tiesa, pasak V. Bikino, prie Talkšos irklavimo bazės taip pat budi gelbėtojai, todėl šios maudyklos darosi saugesnės.

Paplūdimių vanduo švarus
Pasirenkant poilsį prie vandens daugumai iškyla klausimas, ar telkiniai švarūs. Švarūs ir tinkami yra visi mieste  esantys vandens telkiniai. Šiauliečiai gali be baimės mėgautis vandens teikiama vėsa.

Šiaulių visuomenės sveikatos biuro duomenimis, gegužės 22 dieną paimtuose mėginiuose mikrobiologinė tarša yra gerokai mažesnė už leidžiamas normas. Mažiausia tarša žarnyno lazdelėmis Rėkyvos ežere.

Nepastebėta ir plūduriuojančių nuolaužų, dervų likučių, stiklo, plastiko, gumos. Vasaros sezono metu kas dešimt dienų atliekami tyrimai tiek Prūdelio ir Rėkyvos paplūdimiuose, tiek Talkšos ir Bačiūnų maudyklose. Nors maudyklos ir nėra oficialūs paplūdimiai, jose vis tiek tiriama vandens kokybė, nes besimaudančių žmonių susirenka nemažai.

Vanduo Šiaulių miesto paplūdimiuose ir maudyklose pakankamai švarus, nėra galimybių užsikrėsti ar susirgti nešvaraus vandens sukeliamomis ligomis.

Mėgstantys ir turintys galimybę pabėgti nuo miesto šurmulio ir nuo karščiu alsuojančių gatvių šiauliečiai renkasi Šiaulių rajone esančius vandens telkinius. Tačiau prieš išvykdami poilsiautojai turi įsidėmėti, kad rajone nėra įteisintų paplūdimių – tik 13 maudyklų, kurių neprižiūri gelbėtojai.

Tinkamas elgesys vandenyje
Remdamiesi Šiaulių miesto visuomenės sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės Almos Mikalauskienės pateikta informacija, siūlome keletą patarimų, kad jūsų poilsis prie vandens būtų ramus, saugus.

Maudymuisi pasirinkime gerai pažįstamą vietą, kur maudosi daugiau žmonių.

Išsikaitinę saulėje nešokime staiga į vandenį, nes gali sutraukti mėšlungis. Pirmiau apsišlakstykime, atsivėsinkime. Nerekomenduojama maudytis tuoj po valgio arba kramtant gumą, nes galima užspringti. Nemokančiam plaukti negalima bristi giliau kaip iki krūtinės. Net jeigu esate puikus plaukikas, rizikinga plaukti už gylį ribojančių plūdurų. Nešokinėkime į vandenį nežinomoje vietoje, nes  galime susižaloti atsitrenkę į dugne esančius daiktus. Plaukdami valtimi vilkėkime gelbėjimosi liemenę. Nesimaudykime lyjant lietui, žaibuojant ar tamsoje. Neplaukiokime ant pripučiamų čiužinių, padangų kamerų, savadarbių plaustų ir kitų priemonių.

Jokiu būdu nebriskime į vandenį, jei esame apsvaigę, pervargę, perkaitę, sušalę, blogai jaučiamės, jeigu vandens temperatūra tesiekia 14° C. Išlipkime iš vandens, kai pasidaro šalta.

Sutraukė mėšlungis – nepanikuokime: pirmiausia reikia atsigulti ant nugaros. Šaukitės pagalbos, bandykite atkreipti greta besimaudančių arba krante esančių žmonių dėmesį. Jei nieko nėra greta, bandykite padėti sau patys: jeigu mėšlungis sutraukė priekinius šlaunies raumenis, reikia gulint ant nugaros ištiesti koją ir patempti pėdą į priekį; jeigu sutraukė nugarinius šlaunies raumenis, ištiesus koją, pėdą lenkti į save; jeigu stipriai skausmas gana didelis, o koja pati neišsitiesia, reikia mėginti ją ištiesti rankomis; sutrauktą raumenį siūloma trinti, gnaibyti, kol pajusite, kad jis suminkštėjo. Kai mėšlungis praeina, galima plaukti į krantą, bet rekomenduojama tai daryti kitu plaukimo stiliumi.

Vaikų priežiūra. Kuo anksčiau išmokykite vaikus plaukti. Mažamečius vaikus būtina prižiūrėti prie vandens nepriklausomai nuo jų plaukimo įgūdžių.  Nepalikite vaikų saugoti vyresniems vaikams, nes jie nėra tokie atidūs ir atsakingi kaip suaugusieji. Vaikai iki 5 metų amžiaus skęsta tyliai, nes panėrę į vandenį jie nesuvokia, kas vyksta. Leiskite vaikams maudytis tik su gelbėjimosi liemenėmis, o vaikams iki 5 metų amžiaus rekomenduojama dėvėti specialias liemenes, turinčias galvos atramas. Pripučiami ratai, rankovės yra tik žaislai, o ne gelbėjimosi priemonės.

Jeigu pradėjote skęsti, pasistenkite įkvėpti kuo daugiau oro, o dėmesį atkreipkite mojuodami rankomis. Jei esate netoli kranto – šaukitės pagalbos.

Jei kitas žmogus skęsta, pirmiausia šaukitės pagalbos, atkreipkite kitų žmonių dėmesį, kvieskite gelbėjimo tarnybas numeriu 112. Jeigu įmanoma, pamėginkite pasiekti skęstantįjį ranka, lazda, stora medžio šaka arba numesti jam virvę. Jei turite gelbėjimo priemonę (ratą, plūdurą), paduokite ją skęstančiajam per maždaug 1,5 m atstumą, laikydami ją prieš save, tada tempkite jį į krantą. Jei žmogus skęsta upėje, reikia pabėgėti į priekį prieš skęstantįjį ir pasitikti jį plaukiant prieš srovę.

Įsidėmėkite, jog gelbėti skęstantį gali tik geras plaukikas, kuris išmano gelbėjimo būdus ir moka tai atlikti praktiškai. Skęstantis žmogus būna apimtas panikos, griebiasi ir nardina gelbstintį žmogų, todėl grėsmė kyla abiems. Jei skęstantis žmogus jus sugriebė – išsilaisvinkite nuo jo. Tai galite daryti stumdami jo smarką nuo savęs, atsispirdami kojomis ar atsistumdami rankomis nuo jo krūtinės, lauždami rankas ar kitais būdais.

Parplukdžius skendusį žmogų į krantą, jei jo gyvybinės funkcijos yra sutrikusios, teikite pirmąją pagalbą, kol atvyks gelbėjimo tarnybos.

Saugaus įdegio nebūna
Besimėgaudami saulės voniomis neretai pamirštame, kad jos gali būti per daug, o ultravioletiniai spinduliai ne visada naudingi. Gali tekti susidurti ne tik su nudegimu ir fotoalergija, bet ir ankstyvu odos senėjimu, piktybinėmis odos ligomis. Specialistai rekomenduoja trumpinti buvimo laiką tiesioginiuose saulės spinduliuose, vengti jų nuo 11 iki 15 valandos. Rekomenduojama dėvėti galvos apdangalą, akinius nuo saulės, o odą ištepti apsauginiais kremais nuo saulės.

Nors pastaruoju metu žmonės Lietuvoje vis dažniau naudoja apsaugines priemones nuo saulės, tačiau daugelis nemažai daro klaidų, todėl neapsaugo savęs taip, kaip galėtų.

„Renkantis apsaugą nuo saulės, – pataria  Reda Vaitkevičiūtė-Macaitienė, Šiaulių Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologė,  –  reikia atsižvelgti į apsaugos nuo saulės faktorių (SPF), nurodytą ant pakuotės. Kuo didesnis skaičius, tuo geriau, ir net vasaros pabaigoje reiktų naudoti apsauginį kremą, kurio SPF siekia 30.  Vaikams jis turėtų siekti 50.“

Pasak gydytojos, klaidinga manyti, kad jei skaičius yra labai didelis, tai oda neparuduos. Įdegiui apsauga netrukdo. Nuo saulės itin reiktų saugoti kūdikius.  Pavėsis yra tinkamiausia jiems vieta.

„Dar viena klaida, – primena dermatovenerologė, – per retai tepamės apsauginiu kremu. Dažnas tai daro vos vieną ar du kartus per dieną. Laiką leidžiant paplūdimyje, teptis kremu reikėtų kas dvi ar tris valandas ir kaskart išsimaudžius ar gausiai suprakaitavus. Tai daryti reikia net ir tada, jei priemonė atspari vandeniui, nes išsimaudžius dalis jo nusiplauna. Apsaugos priemonę ant odos reikėtų tepti likus maždaug 20 minučių iki išėjimo į lauką.“

Jei oda parausta, tampa karšta, pradeda skaudėti ar perštėti praėjus kelioms valandoms po deginimosi saulėje, vadinasi, jūs ne įdegėte, o nudegėte. Jei tai tik nedidelis paraudimas – dar nieko baisaus, o jei iškyla skaidraus skysčio prisipildžiusios pūslės – patyrėte antro laipsnio nudegimą ir po kurio laiko ims luptis oda.

Jei oda tik paraudo,  rekomenduojama dėti šalto vandens kompresus arba sudrėkinti paklodę šaltu vandeniu ir susukti į ją nukentėjusįjį. Bet jeigu iškilo pūslės, jokiu būdu negalima jų prakiurdyti, kad nepatektų infekcija ir nekiltų dar daugiau bėdų. Teks kreiptis į gydytoją.