Sulaukėme „Šiaulių naujienų“ skaitytojos Karolinos B. laiško, kuriame ji piktinasi, kaip prastai pjaunama žolė šalia daugiabučių esančiose miesto teritorijose. Ir taip daug metų. Apie pastatą bendrija nusišienauja, tačiau toliau styro aukšta žolė. O Šiaulių miesto savivaldybė keičia miesto tvarkymo ir švaros taisykles. Jei miesto Taryba joms pritars, Savivaldybės administracija įgis teisę nešienaujamuose privačiuose sklypuose žolę nupjauti savo užsakymu, o vėliau išlaidas už šį darbą išsireikalauti iš privatininko. Tik ar miesto valdžia „paveš“ tokius sumanymus, jei valdiškų plotų nušienauti nepajėgia.
Šienauja ne visur vienodai
Karolinos B. atsiųstoje nuotraukoje aiškiai matėsi, kad apie daugiabutį Vilniaus gatvėje žolė apipjauta, o toliau esančioje teritorijoje žaluma veši.
„Ta teritorijos dalis, kur aukšta žolė, priklauso Savivaldybei. Praėjusiais metais net kelis kartus skambinome, kad nupjautų žolę, šiais metais istorija kartojasi. Žolė nepjaunama, neva neturi kas nupjautų. Iš Savivaldybės darbuotojų gavome pasiūlymą nusipjauti patiems... Klausimas – kokias funkcijas atlieka Savivaldybės darbuotojai, kad net nesugeba organizuoti jiems priklausančių darbų? Manau, kad ta problema ne vien mūsų kieme. Darbuotojų burbulas Savivaldybėje vis pučiasi, o rezultatų jokių“, – rašė šiaulietė.
Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė sako, kad teritorijos šįmet šienaujamos įprastai, kaip ir ankstesniais metais. Pirmiausia nušienaujama aplinka prie gatvių ir žaliosios juostos (pradedant nuo didesnio intensyvumo gatvių), toliau – kitos bendro naudojimo teritorijos, skverai, parkai.
Vedėja žada, kad pirmas žolės pjovimas mieste bus atliktas iki birželio 1 dienos, tačiau prie gatvių ir žaliąsias zonas ketinama nušienauti ir anksčiau. Prie intensyvesnio naudojimo gatvių ir žaliosiose juostose žolę planuojama pjauti dažniau, kitose teritorijose – rečiau.
E. Bružienė informuoja, kad žaliųjų plotų tvarkymui 2018 m. skirta 220 tūkst. Eur, tačiau sumą gali tekti koreguoti priklausomai nuo oro sąlygų ir nuo reikalingų žolės pjovimo per metus kartų.
„Analizuojame kiekvieną gautą pranešimą apie nenupjautus plotus, kurie, gyventojų manymu, yra Savivaldybės atsakomybė. Dažnai gyventojams atrodo, jog teritorija yra bendro naudojimo (neaptverta, neužstatyta), tačiau tikrai yra ne vienas atvejis, kai nurodytos teritorijos priklauso privatiems asmenims. Tada, kai teritorija tikrai yra bendro naudojimo, tvarkome. Jei ji priklauso privatiems asmenims – perduodame Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriui, kuris ieško savininkų ar naudotojų“, – sakė skyriaus vadovė ir priminė, kad šiuo metu šienavimo paslaugą Savivaldybės užsakymu atlieka UAB ,,Ecoservice projektai“, taip pat dalį žolės pjovimo darbų vykdo asmenys, dirbantys visuomenei naudingą darbą už socialinę paramą.
Skvere po Savivaldybės langais žolę pjauna, akivaizdu, neturintys kuo užsiimti Savivaldybės Bendrųjų reikalų skyriaus darbuotojai. Tik skirtingai nei pernai, šįmet jiems už šį darbą niekas nemokės, nes šienaujama teritorija dėl mieste vykdomų remonto darbų susitraukė.
Žolę nupjaus, bet paprašys susimokėti
Birželio 7 dieną miesto politikai svarstys, ar pritarti Šiaulių miesto tvarkymo ir švaros taisyklių pakeitimui, kuriuo Savivaldybės administracija įpareigojama nušienauti privačius neprižiūrimus sklypus ir išsireikalauti atlygį už atliktus darbus iš sklypo savininko.
Savivaldybė įgis teisę neaptvertose kitų asmenų nuosavybės teise ar kitais pagrindais faktiškai valdomose teritorijose, kuriose žolė nenupjaunama iki taisyklėse nustatytų terminų – gegužės 31 d. ir liepos 31 d., organizuoti žolės nupjovimą.
Tvirtinama tokia tvarka: nustatomas nepjautos žolės faktas, sklypo valdytojui teikiamas reikalavimas per 5 darbo dienas nušienauti sklypą, o neįvykdžius reikalavimo, žolės nupjovimui pasitelkiamas Savivaldybės administracijos viešojo pirkimo būdu išrinktas paslaugos teikėjas. Jam už atliktą paslaugą sumokama iš Savivaldybės biudžeto, o sklypo valdytojui teikiamas reikalavimas nustatytu terminu atlyginti nuostolius, kuriuos sudaro Savivaldybės biudžeto lėšomis apmokėta suma už atliktą žolės nupjovimo paslaugą. Nuostolių neatlyginus – pradedama išieškojimo procedūra.
Taip kariaus su erkėmis ir gaisrais
Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėja Vitalija Pelenienė pakomentavo, kad tokie taisyklių pakeitimai parengti atsižvelgiant į gyventojų viešąjį interesą, grėsmes viešajam saugumui. Sulaukta nemažai gyventojų nusiskundimų, kad apleistuose sklypuose veisiasi erkės ir kelia grėsmę jų šeimų narių sveikatai. Kita priežastis – civilinės saugos pajėgų Šiaulių miesto ekstremaliųjų situacijų komisijai pateiktos ataskaitos dėl kilusių gaisrų nešienautose miesto teritorijose, atsižvelgta į jų prašymą vykdyti gaisrų prevenciją.
V. Pelenienė tikina, kad gana efektyvi priemonė paskatinti apsitvarkyti – apleistiems ir neprižiūrimiems žemės sklypams taikomas nuo 0,2-0,4 proc. iki 4 proc. padidintas žemės mokesčio tarifas. Dažnai ši priemonė primena apie turimą turtą išvykusiems gyventi į užsienį sklypų savininkams ir jie ima tvarkytis.
Tačiau, anot vedėjos, buvo pastebėta, kad kartais sklypų valdytojai susimoka, tačiau toliau savo turtu nesirūpina. Greta įsikūrę žmonės skambina į Savivaldybę, pyksta, kad jie tvarkosi savo teritorijas, o šalia – netvarkinga erkių veisykla.
„Vargstame su tais netvarkingais sklypais. Rašome reikalavimus, duodame terminus susitvarkyti. Ateina kiti metai ir vėl rašome. Tai didelė administracinė našta“, – sako V. Pelenienė.
Vedėja informuoja, kad per metus išsiunčia nuo 100 iki 150 raštiškų paraginimų susitvarkyti savo netvarkingas teritorijas, ir džiaugiasi, jog didžioji jų dalis tikrai susitvarko. Savivaldybės padalinio vadovė stebėjosi, kad yra ir tokių sklypų savininkų, kurie aiškina, jog nesitvarko, nes yra pensinio amžiaus, neturi vaikų, gyvena kitur, nežinojo tvarkos ir panašiai, bet pamažu supranta, kad savo sklypą reikia prižiūrėti ir išimčių čia nėra.
V. Pelenienė sutinka, kad dalis miesto nenušienautų teritorijų priklauso Savivaldybei. Šienavimo svarbą lemia ir tai, koks gyventojų pasiskirstymas tose teritorijose.
„Jei tai sklypai miesto prieigose, tai Savivaldybė ne visuomet turi lėšų, o ne visada ir reikia ten nušienauti. Bet jei tai yra gyvenamieji rajonai, kur kyla pavojus žmonių sveikatai, tai privalu. Viskas žmogiškuoju faktoriumi paremta“, – komentavo vedėja.
Paklausta, ar užteks skyriaus pajėgų organizuoti privačių teritorijų šienavimo darbus, kai lieka ir valdiškų plotų nenušienautų, Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja E. Bružienė atsakė trumpai: „Kai taisyklės bus patvirtintos Tarybos sprendimu, dirbsime taip, kaip ten bus numatyta. Administracijai Tarybos sprendimai yra privalomi.“

Civilinės saugos, viešosios tvarkos ir sanitarijos skyriaus vedėja V. Pelenienė paaiškino, kad Savivaldybė šienaus apleistas privačias teritorijas ir pareikalaus savininkų atlyginti nuostolius dėl gaisrų prevencijos ir erkių populiacijos mažinimo.
Artūro STAPONKAUS nuotr.



